Global Lithuanian Net:    san-taka station:
1928 m. Tunguskos ekspedicijos gelbėjimas  

Taip pat skaitykite: Tunguskos sprogimas      
Akmenuotosios Tunguskos pilys      

Šiame puslapyje pateikiamos kai kurios publikacijos, susijusios su L. Kuliko surengtos 1928 m. ekspedicijos į Tunguskos meteorito kritimo vietą gelbėjimu.

„Ežys1) “, 1928 m. nr.9

Vienas taigoje

[ ... ] 1921 m. draugas Kulikas surinko viską, kas buvo spausdinta laikraščiuose apie Sibiro meteoritą. Palyginęs visus duomenis jis suprato, kad meteoritas nukrito Tungusijoje.
1927 m. jis išvyko į pirmąją ekspediciją į Tungusiją. Čia jis klausinėdamas ir žvalgydamasis tiksliai nustatė, kur nukrito meteoritas.

Šių metų pavasarį L.A. Kulikas išvyko į antrąją ekspediciją. Su juo buvo pagalbininkas V. Sytinas3), kinooperatorius [N. Strukovas] ir ketvertas darbininkų. Balandžio 12-ą ekspedicija išlipo Taišeto4) stotyje. Iš čia keliautojai patraukė į taigą. Sunkiai jie brovėsi per laukinį kraštą. Vanovaro faktorija

Ekspedicija sustojo Vanovaro faktorijoje. Faktorija – tai vieta, kur medžiotojai kailius iškeičia į produktus, paraką, ginklus. Ten jie ėmėsi statyti valtis. Pastatė tris vadis: dvi dideles ir vieną mažą.

Gegužės 22 d. keliautojai Akmenuotąja Tunguska. Priplaukė Čambės upę ir pasuko į ją. Čia sunkias valtis teko vilkti prieš srovę. Tada kilo Kušmo upe, - vis aukštyn, vis velkant. Galiausiai birželio 6 d. keliautojai pateko į mirusį mišką.

Tai buvo tas pats miškas, kuris išgulė, žuvo, kai į žemė krito gigantiškas meteoritas. Nuėjo per negyvą, išdžiūvusį mišką. Pasirodo, meteoritas prasmego giliai po žeme. Čia dirva minkšta, pelkėta, kritimo vietose susidarė pilnos vandens duobės.

Mokslininkai darbavosi be perstojo: fotografavo, užsirašinėjo, tyrinėjo, O virš jų debesimis suko alkani vietiniai uodai. Keliautojai dėjosi tinklelius-priešuodžius, [vilkėjo] tris marškinių poras, [movėsi] odines pirštines. Net arbatą gėrė per tinklelį. Updai nedavė ramybės nei dieną, nei naktį.

O netrukus atėjo nauja nelaimė. Pradėjo baiginėtis produktai. Žvėrių mirusiame miške nėra. Chušmos upė nuseko dėl karščio, dingo žuvys. Žmonės maitinosi užpilu – įmaišo miltų į arbatą ir geria. Valgė džiūvėsius.

Du darbininkai susirgo skorbutu5) ir atgulė.
Liepos 12 d. pradėjo lyti ir Chušmoje atsirado vandens. Upe išsiuntė sergančius darbininkus su kino operatoriumi.
Liepos 31 d. skorbutu susirgo Sytinas ir likę du darbininkai. Rugpjūčio 2 d. surengė pasitarimą. Leonidas aleksejevičius nusprendė taigoje likti vienas. Jis nusprendė, kas bebūtų, baigti matavimus. Sytinas su sergančiais darbininkais išvyko.

Atvykęs į Leningradą, Sytinas padarė pranešimą apie L.A. Kuliko likimą. Nedelsiant buvo surinkta ekspedicija padėti atsidavusiam mokslininkui.

Dabar ekspedicija vyksta į taigą. O Leonidas Aleksejevičius Kulikas, vienas mirusiame miške, tęsia darbą. Šimtai varstų aplink – nė vieno žmogaus. Dabar taigoje jau šalčiai, audros. Ar spės ekspedicija išgelbėti drąsų mokslininką?


„Pėdsekys2) “ į pagalbą Kulikui

„Pėdsekio“ bendradarbio A.M. Smirnovo telegrama
Taišetas, 18.XI

Šiandien kartu su Kuliku jungtinė „Pasaulinio pėdsekio“ ir Mokslų akademijos ekspedicija sėkmingai atvyko į Taišetą. Išvykę iš Kežmos spalio 10-ą, mes per 5 d. pasiekėme Akmenuotąją Tunguską, iš kur trumpiausiu maršrutu (upės krantu) vykome link meteorito. Čambos žiotyse pavyko vedliu paimti tungusą, kuris mus per pelkes nuvedė prie meteoritinės išlaužų ribos. Toliau vykom išversto miško, išsidėsčiusio spinduliškai, kryptimi. Įveikę 20 km vientisų išlaužų, spalio 20 d. pasiekėm Kuliko stovyklą – Akmenuotosios Tunguskos ir Čunos upių takoskyroje.

Draugas Kulikas gyveno trobelėje su vienu darbininku, abu buvo sveiki, tačiau smarkiai išsekę nuo nepakankamo maitinimosi. Jie turėjo miltų, svarą cukraus, kilogramą mėsos – tačiau tieprouktai nebuvo vartojami ir buvo atidėti kelionėei tuo atveju, jei neatvyktų pagalba. Maitinosi išimtinai prieš mums atvykstant nušauto briedžio mėsą, valgė voveris.

Mokslininką giliai sujaudino į pagalbą atėjusios visuomenės, mūsų pavidalu, dėmesys. Visa galva pasinėręs meteorito klausimu, jis nenorėjo palikti stovyklos nebaigęs darbų. Ekspedicija padėjo d. Kulikui užbaigti magnetometrinius matavimus, o tada 27-ą visi išvykom atgal. Tuo metu stojo žiema, teko bristi iki kelių per sniegą pučiant šiaurės vėjams ir nuolat krentant temperatūrai.

Kuliko išsekęs organizmas sunkiai įveikė žygio sunkumus – ir baimintasi dėl jo sveikatos. Padėtį sunkino tai, kad arkliai vienas po kito išeidavo iš rikiuotės, baiginėjosi produktai, kai kurie ekspedicijos dalyviai negalėjo joti.

Paskutinė perėja per -35 laipsnių šaltį pareikavo visų fizinių ekspedicijos jėgų; Sytinui, Volokžinui ir man teko eiti į priekį žvalgantis gyvenamo punkto. Nukeliavę be sistojimo 80 km mes pasiekėme artimiausią kaimą ir pas atsilikusius išsiuntėm šviežius žmones.

Kemžėje trumpai stabtelėjome pailsėti, o likusį kelią įveikėme rogėmis.

Išėjimo iš taigos sunkumai, bendras Kuliko organizmo išsekimas trūkstant šiltų drabužių, - visa tai mane įtikino, kad mokslininkas vargu ar būtų išėjęs iš taigos be pašalinės pagalbos – pagalbos išsiuntima Kulikui buvo būtinas.

Kad išgelbėtų šį nepaprastą žmogų, ekspedicija padarė 1800 km, iš jų ratais - 400, valtimis - 150, ant arklių ir pėsčiomis – 700, rogėmis – 550 km. Rytoj mes ekspresu išvažiuojame į Maskvą, o Kulikas padarys sustojimą Krasnojarske. Kuliko buvimo meteorito kritimo vietoje metu drąsus mokslininkas atliko meteorito išverstos taigos teritorijos žvalgybą, atliko kritimo centro filmavimą, virš duobių, atsiradusių krintant meteorito dalims, atlikti magnetometriniai matavimai ir, galiausiai, sukurtas pagrindas tolimesniems darbams, kuriuos ketinama pradėti vasarį. Atskirų meteorito dalių ištraukimą bus galima organizuojant gręžimo ir kasimo darbus. Ištraukti meteoritą Kulikas tikisi ne vėliau pavasario.

A.M. Smirnovas


Paskutinę telegramą, užbaigianti „Pasaulinio pėdsekio“ Kuliko pagalbos žygį į meteorito taigos gilumą, redakcija gavo iš paties Kuliko. Jis telegrafavo iš Krasnojarsko:

Krasnojarskas, 19.XI. Meteoritinė ekspedicija sėkmingai atvyko į Taišetą. Didžiausią padėką reiškiu „Pasaulinio pėdsekio” redakcijai už suteiktą pagalbą. Tikiu jūsų nesilpstančiu dėmesiu šio išskirtinio reiškinio tyrimui.


Paaiškinimai

1) Ežys („EŽ“ iš rusiškos santrumpos, reiškiančios „Mėnesinis Žurnalas“) – vaikams skirtas žurnalas Rusijoje, leistas 1928-35 m. Nuo 1930 m. leistas su ikimokyklinukams skirtu priedu ČIŽ. Tiražas – 30-125 tūkst. Nuo pat pradžios redaktoriai pasirinko ramų požiūrių be politinio dogmatizmo. Pirmųjų penkmečių įvykius pateikdavo su gera ironijos doze. Tačiau apie 1930 m. toks informacijos pateikimas sulaukė kritikos. Galiausiai žurnalas buvo uždarytas, o vėliau jo redaktoriai ir žurnalistai sulaukė represijų.

2) Pasaulinis pėdsekys - tarybinis kelionių, nuotykių ir fantastikos žurnalas, leistas 1925-31 m. Tiražas – 15-100 tūkst. Jį įsteigė V. Popovas, jame spausdinti A. Konano-Doilio, A. Platonovo, A. Beliajevo ir kt. kūriniai. Sklido gandai, kad žurnalas uždarytas M. Gorkio iniciatyva – atseit, jauniesiems proletarams „nuotykių literatūra žalinga“. 1935 m. A. Popovas Sverdlovske įsteigė naują žurnalą „Uralo pėdsekys“, kuri sirgi netrukus buvo uždarytas, tačiau vėliau atnaujintas ir tapo labai populiariu. O 1998 m. Rusijoje vėl buvo užregistuotas „Pasaulinis pėdsekys“ , bet jis turėji kitą tematiką (turizmas ir pasakojimai apie keliautojus) ir kitą tikslinę auditoriją (užsienyje poilsiaujančius). Jis gyvavo iki 2012 m.

3) Viktoras Sytinas (1907-1991) - rusų tarybinis rašytojas, rašęs karinės tematikos prozą, kelionių apybraižas, fantastiką. Buvo gamtotyrininku, išradėju. Jaunystėje užsiėmė biologija. 1928 m. dalyvavo L. Kuliko ekspedicijoje į Tunguskos meteorito kritimo vietą, kurią aprašė spaudoje, o vėliau aprašė knygoje „Tunguskos taigoje“ (1929), o taip pat straipsnyje „Kuliko takas“ (žurnale „Aplink pasaulį“, 1975). Vėliau tyrinėjo aviacijos panaudojimo galimybės kovojant su skėriais. Tada dalyvavo viršutinių atmosferos sluoksnių tyrinėjimuose. Po karo dalyvavo redakcinėje žiniasklaidos veikloje, 1962-86 m. buvo „Goskino“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju.
Parašė fantastinę apysaką „Amžinųjų audrų tramdytojai“ (1952) apie naują energijos šaltinį – „stratosferines elektrines“, kelionių apybraižas „Visai nedaug Paryžiaus“ (1962), „Kelionės“ (1969).

4) Taišetas (ketų kalba – „šalta upė“, mat yra prie Taišetkos upės) - miestas Irkutsko srityje (apie 35 tūkst. gyv.), stambus geležinkelių mazgas. Įkurtas 1897 m. ryšium su Transsibiro magistralės tiesimu. Jame yra nedidelis kraštotyros muziejus.

5) Skorbutas - liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas, pasireiškianti odos ragėjimo sutrikimais ir besiplečiančiu kraujavimu - kraujas išsilieja odoje, raumenyse, vidaus organuose; prasideda dantenų uždegimas, sutrinka jungiamojo audinio gamyba, ilgai negyja žaizdos, pradeda kristi dantys. Šis liga dažnai susirgdavo jūreiviai, piratai ir kt., ilgą laiką praleidžiantys jūroje. Todėl 1795 m. anglų laivyno įsakymu kiekvienas jūreivis privalėjo kiekvieną dieną išgerti 30 g citrinų sulčių.

Papildomai skaitykite:
Tunguskos sprogimas
Sprogimas virš Jukono
Tektitai, lydytas akmuo
Tunguskos sprogimo tyrimai
Akmenuotosios Tunguskos pilys
Meteorai: elektrofoniniai garsai
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
R. Vaičekauskas. Kometos stebėjimas
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Bijome žmonių, ne asteroidų
Nepaprasti dangaus ženklai
Mėnulio nuolaužos Žemėje
Paslaptingieji javų ratai
Keisti garsai danguje
Naska linijos, Peru
Fermi paradoksas
Dangaus ženklai
Valdžia ir NSO
Roswello avarija
Fū naikintuvai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis