Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Fū naikintuvai

"Fū naikintuvų", paslaptingų Antrojo pasaulinio karo metu regėtų skraidančių reiškinių tema yra, ko gero, labiausiai apleista ufologijos sritis. Kai tik buvo patirta, kad nežinomų skraidančių objektų istorija neprasideda garsiuoju 1947-ųjų birželio 24-osios Arnold regėjimu, buvo pasukta į NSO paieškas istorijos vingiuose [pvz., paskaitykite apie Toli papirusą arba Senovės astronautus ].

Buvo išnagrinėti prieškariniai Neatpažinti orlėkiai, tarpukario Slėpingieji lėktuvai, pokario Paslaptingosios raketos, tačiau visai pamiršti Fū naikintuvai. Taip, apie juos visi buvo girdėję ir minėjo savo rašiniuose. Tad galima pamanyti, kad apie juos pilna informacijos. Deja, visur tėra tik po pora eilučių, retai - po puslapį ir visai retai - tam paskirtas visas skyrius.

Ir beveik visi yra nusirašę nuo kažko kito (neįvardindami šaltinio) - kartais cituojant netiksliai ir savavališkai pertvarkant tekstą. Ir beveik visi rausvi siūlai veda prie 1945-ųjų amerikoniškame "Legion" žurnale išspausdinto Jo Chamberlin straipsnio.

Net ir "FŪ" pavadinimas lieka neaiškus. Gal jis kilo iš Smoky Stover komiksų personažo ištarusio "Where there's foo there's fire" (Kur dūmai, ten ir ugnis). O gal iš pranc(zū kalbos žodžio Feu reiškiančio "ugnis"? Ir kas iš esmės yra tie "Fū naikintuvai"? Šiame tekste laikomasi nepaaiškinamų šviesų sąryšyje su aeronautika (regėtų ore ar iš žemės) koncepcijos.

Kadangi paplito nuomonė, kad "Fū" pasirodė tik karo pabaigoje, pradėta teigti, kad tai nacių slaptasis ginklas iš skrybėlės ištrauktas paskutinę minutę arba, kad tai ateiviai, stebintys atominio ginklo kūrimą.

Tačiau Fū buvo regėti nuo pat 1940-ųjų ir ne tik Europoje ir kai kairiose Ramiojo vandenyno dalyse. Yra liudijimų iš Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Sicilijos, Burmos, Tuniso ir visose jūrose supančiose šias valstybes. Tad tai buvo visuotinis reiškinys.

Dar manoma, kad tai buvo sąjungininkų slaptasis ginklas. Tačiau apie tai nėra nė vienos įvardintos nuorodos - nei lakūnų, nei valdžios. Yra ir bent vienas apgaulės atvejis. Metais plito gandai, kad vokiečiai buvo labai susirūpinę Fū reiškiniu ir įkūrė specialią "Uranus" projekto grupę lydimą šešėlinės Sonderburo 13 grupės. Apie tai pirmąkart paminima prancūzo Henry Durrant "Juodojoje skraidančių lėkščių knygoje" (La livres Noir de Soucupes Volantes, 1970). Anglų kalba tie gandai išsiliejo Tim Good knygoje (Virš Slapčiausiojo). Gūdas nepatikrino Fū faktų nukopijuodamas juos iš Duranto knygos. Tačiau vėliau Durrant paskelbė, kad iš išgalvojo "Uranus" projektą, nes norėjo patikrinti, kiek bus nepatikrintų knygos faktų kopijavimų.

Tad ką gi matė lakūnai ir kiti? Švairių spalvų šviesos rutuliai (dažniausiai oranžiniai) įvairiais kiekiais pasirodydavo iš niekur ir "žaisdavo" su lėktuvu kartais net iki 40 min. Tai nebuvo haliucinacijos, nes jas kartais regėdavo visa "Lanchester" bombonešio įgula ir nebuvo atspindžių tais atvejais, kai buvo regimi objektai skirtingu kampu ar iš dviejų lėktuvų vienu metu.

Jokie veiksmai nepadėdavo atsikratyti jų. Kartą "Lanchester" beveik sudegino variklį varydama jį "pro vartus" (šis terminas buvo naudojamas apibrėžti variklio darbą maksimalia apkrova), bet nepajėgė atsikratyti perekiotojo. Tačiau Fū niekada nešaudė į lėktuvus. Vienas lakūnas tvirtino šovęs į Fū, tačiau sviediniai skriejo kiaurai Fū. Ta buvo panaudojama aiškinimui apie nežinomą oro reiškinį.

Kai kur užsiminta (nenurodant šaltinių), kad kai kurie Fū išskriedavo iš kitų orlaivių, veikdavo elektros prietaisus ir pan. Tačiau nerasta tų užuominų įrodymų. Kaip nėra ir antžeminių radarų stebėjimų duomenų. Tačiau aprašomi reiškiniai nėra panašūs į kitus gamtos reiškinius, pvz., Šv.Elmo ugnis. Atrodo, kad jie galėjo keisti formą, judėjimo kryptį ir greitį.

Aišku viena - kažkas tikrai buvo stebėta. Ne visi lakūnai ar įgulų nariai pranešė apie tokius reiškinius, nes pabijojo, kad pamanys, kad jiems buvo haliucinacijos. Kitais atvejais apie incidentus buvo pranešta, tačiau reakcija į juos svyravo nuo visiško nesidomėjimo iki, vienu atveju, dideliu susidomėjimu ir pokalbiu su karininkais. Didelio susidomėjimo stoka neigia galimybę, kad būtų daromi specialūs anglų RAF ar JAV 8-ios AF tyrimai.

Ir sunku patikėti, kad Vokietija ar kita šalis varginančio karo metu būtų pajėgi skirti pakankamai lėšų, laiko ir pastangų tokio efemeriško ir visiškai nepavojingo "ginklo" sukūrimui. UK RAF/MOD/PRO oficialių raštų tyrimai jokių žinių nepateikė. Skeptikai, aišku, sako, kad jų nėra, nes tai tiesiog neegzistuoja; tikintieji - kad jie įslaptinti.

Net jei UK dokumentai ir egzistuoja, juos gauti nėra lengva. Net ir JAV PRO sunku rasti dėl jų "sutvarkymo" ir "30 m. senaties". Dar daugiau, kad daugumai II pas. karo dokumentų dėl neaiškios priežasties taikoma 75 m. senaties taisyklė.

Mažai tikėtina, kad teisinga būtų GSWH (hipotezė apie slaptą vokiečių ginklą). Pranešimai apie Fū apima pernelyg plačią teritoriją, kad būtų įmanomas tokio ginklo slaptumas. Neneigiama, kad Vokietijoje buvo eksperimentuojama su lėkštės formos orlaiviais, skraidančiais "sparnais" ir kt., tačiau jie nenutolo toli nuo projektuotojų stalų ir modulių fazės. Ir jei Fū buvo ginklas, tai jis buvo nepaprastai neefektyvus. Greičiau Fū (kaip ir NSO) yra kultūrinis artefaktas.

Neabejotina faktinė medžiaga. Šimtai įgulos narių regėjo ir užfiksavo vadinamąjį Fū reiškinį II pas. karo metu. Tad turėtų būti tūkstančiai asmenų, kurie turėtų ką pasakyti. Tad egzistuoja kažkokie fiziniai (nors, gal būt, ne iš tvirtos materijos) kūnai. Tai neturėtų būti haliucinacijos, nes tų žmonių gyvybė tiesiogiai priklausė nuo sugebėjimo greitai pastebėti ir identifikuoti skraidančius objektus. Apsiriksi - ir tavęs jau nebėra. Be to, Fū reiškinio liudytojų sąmonė dar nebuvo prisotinta šio meto svarstymais apie ateivius bei lėkštes.


Amerikiečių naktinių skrydžių bazė, Prancūzija, 1945 m. sausio 1 d. (Spausdinta 1945 m. sausio 2 d. N.Y.Times)

Vokiečiai panaudojo kažką nauja naktiniame Vokietijos danguje - paslaptinguosius "fū naikintuvus", ugninius rutulius, kurie skrieja šalia amerikiečių "Beaufighters". Juos JAV pilotai stebi jau virš mėnesio. Niekas nežino, kas tai per ginklas. Ugnies rutuliai pasirodo staiga ir lėktuvus palydi kelias mylias. Atrodo, tarsi būtų valdomi iš žemės.... Jų yra trys tipai - raudoni, kurie pasirodo šalia mūsų lėktuvų sparnų ir juos lydi; vertikali trijų rutulių grupė skriejanti tiesiai priešakyje lėktuvo; ir maždaug 15-os įsijungiančių-išsijungiančių šviesų grupė, pasirodanti didesniu atstumu - tarsi kokia Kalėdų eglutė.

Leitenantas Meiers liudija: "Neseniai 700 pėdų aukštyje susidūriau su "fū naikintuvu, kuris sekė mane apie 20 mylių Reino slėniu. Aš pakilau aukštyn ir du ugnies rutuliai pasekė mane. Pasukau į šoną, ir jie pasuko su manimi. Mes skriejome 260 mylių per valandą greičiu ir rutuliai laikėsi šalia mūsų."

Panašūs reiškiniai buvo stebėti iš Ramiojo vandenyno rajone. Liudijimas paimtas iš "Weekly Intelligence Summary," Headquarters, Eastern Air Command, South East Asia. June 1, 1945.

11-osios bombonešių grupės B-24 Truk atolo misijos metu ankstų 1945 m. gegužės 3 d. rytą pastebėjo reiškinį panašų į ugnies kamuolius stebėtus B-29 komandos virš Japonijos.

Pradžioje pastebėti du raudoni šviesos ratai artėjantys prie lėktuvo iš apačios - vienas iš dešinės ir kitas iš kairės pusės. Šviesa kairėje pasuko atgal po pusantros valandos. Dešinė šviesa paliko lėktuvą likus tik 10 mylių iki Guam. Komanda sakė ją matė kartais priekyje, kartais šone, o kartais užpakalyje 1200- 1500 jardų atstumu.

Šviesa sekė lėktuvą nuo 11 iki 3 tūkst. pėdų aukščio ir nepalikdavo net staiga pakeitus kursą ar trumpai uždengus debesiui. Kartą pilotas atsisuko tiesiai į šviesą, tačiau suartėjimo nepastebėta. Nebuvo įžiūrėta jokių to objekto detalių. Dienos metu šviesa pasikeitė į baltą švytėjimą. Ir komanda sakė, kad galbūt pastebėta sparno forma.

Po Antrojo pasaulinio karo pranešimai apie NSO pirmąkart pasirodė 1946 m. vasarą Švedijoje, jie kartais buvo regimi ir Norvegijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Jie buvo apibūdinami kaip dideliu greičiu skriejantys besparniai aparatai – cilindro arba rutulio formos. Jie vadinti “vaiduokliškomis” raketomis (ghost rockets) arba paklydusiomis bombomis (spook bombs). Rudeniop tie pranešimai beveik išnyko.

NSO tyrinėjimai sistemingai pradėti USAF 1948-50 m. “Rand Co”, Dr. Hynek'as iš Ohajo universiteto. Buvo inicijuoti du projektai (“Sign”) ir “Grudge” (1949 m. pradžia).

Anot Švedijos gynybos išvados, kad tai buvo astronominiai reiškiniai. “Grudge” iš 172 JAV incidentų nerado nė vieno aiškiai prieštaraujančio paprastiems paaiškinimams. Hynek iš 228 atvejų 33% astronominiai reiškiniai, 37% galimi kiti paaiškinimai, likę 30% neturi paaiškinimo. Visi NSO gali būti priskirti:
1) įprastų objektų neatpažinimu;
2) masinės isterijos atvejams;
3) klastotėms.

Papildomai skaitykite:
Gyvosios ugnys
Juodasis riteris
Skaidantys "langai"
NSO regėję mokslininkai
Šokinėjančios radiolokatorių šmėklos
Antigravitacijos paieškų istorija
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Ar elektros tiekimą sutrikdė skraidančios lėkštės?
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
"Daiktas" ir jo paaiškinimas
Žmonių rasės tyrinėjimas
Mokslininkai apie NSO
Konspiracija: NSO ore
NSO sukurti žmogaus?
Valdžia ir NSO
NSO kilmė

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklio naujienos
Fantastikos puslapis


 
 

 
 

 
 

 

 
 

 
 

 
 
Ball lighting


 
 

 
 

 
 
Venera 14