Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Visatos modeliai

Pradžioje Žemė buvo plokščia. Bet tada ji kažkur turėjo baigtis, nebent manytume ją nusitęsusią iki begalybės. Tačiau begalybė yra dar neaiškesnė koncepcija – ir iki pat Viduramžių žmonės baiminosi, kad Žemės pakraščiai gali nukristi. Kas yra už tų pakraščių, buvo nežinoma. Dangus stebino ir įkvėpdavo.

Žydų, krikščionių ir islamo religijos laikosi požiūrio, kad Visata gana jauna. Vyskupas Usher paskaičiavo Visatos amžių esant 4004 m. pr.m.e. - sudėdamas ST žmonių metus. Šį požiūrį palaiko ir tai, kad žmonijos kultūra ir technologija tebesivysto (ir gana sparčiai). Jei pradžia būtų anksčiau, mes būtume daug labiau išsivystę.

Prieš 6 tūkst. metų šumerai Žemę padėjo Visatos centre. Vėliau šį Visatos įvaizdį perėmė babiloniečiai ir graikai. Bet graikai buvo pirmieji, išsakė mintį, kad Žemė yra rutulys. Apie 340 m.pr.m.e. Aristotelis (Apie dangaus kūnus) aprašė, kaip iš tolumos atplaukia laivai. Be to jis nustatė, kad Mėnulio užtemimus sukelia Žemės šešėlis. Trečia, keliautojai liudijo, kad šiauresniuose kraštuose Šiaurinė yra pakilusi aukščiau.

Graikų filosofai, kaip Aristotelis, laikė Visatą neturint pradžios. Ji buvo, yra ir bus amžinai. Va tik katastrofos nuolat nubloškia žmoniją į jos pradžią... Pitagoriečiai ir Aristarchas iš Samos (apie 270 m.pr.m.e.) buvo pasiūlę heliocentrinį Visatos modelį.

Apie 150 m. Klaudijus Ptolemėjus pasiūlė savo geocentrinės Visatos (panašios į svogūną) modelį. Planetų orbitų nuokrypius bandė paaiškinti jų sukimusi apie savo centrus. Ši sistema dominavo iki pat 16 a. Tačiau 1514 m. lenkų astronomas N.Kopernikas vėl pasiūlė heliocentrinį modelį. Saulė juda dangumi dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Vėliau G. Galilėjus (1564-1642) sukūrė teleskopą ir atrado 4 Jupiterio palydovus. 1594 m. vokiečių astronomas Johanas Kepleris nurodė, kad planetos juda ne apskritimais, o elipsėmis.

Vokiečių fizikas Boltzmann atrado dėsnį, vadinamą Antruoju termodinamikos - entropijos kiekis Visatoje nuolat didėja. Tai veda prie išvados, kad Visata turi pradžią, nes kitaip joje tvyrotų visiškas chaosas.

Keplerio modelis įsigalėjo 17 a. Niutonas nustatė gravitacijos dėsnius. Bet, pagal visuotinį traukos dėsnį, žvaigždės traukia viena kitą ir visos turėtų sukristi į vieną tašką. Todėl visata buvo laikoma begaline su tolygiai pasiskirsčiusiomis žvaigždėmis. Tačiau stebėjimai tai neigė, nes egzistuoja galaktikos ir žvaigždžių spiečiai. Tad Einšteinas specialiojoje reliatyvumo teorijoje įvedė "kosmologinę konstantą", anuliuojančią tą trauką. Bet vėliau jis sakė, kad tai buvo jo didžiausia gyvenimo klaida.

Universe by Ptolomy
Ptolemėjaus Visata
Universe by Copernicus
Koperniko sistema

Ar Visata begalinė? Kas už jos ribų? Kas buvo iki jos? Ar tada buvo laikas ir erdvė? Šiuos klausimus kėlė ir svarstė I. Kantas (1724-1804), padaręs išvadą, kad atsakymai yra anapus žmogiškojo pažinimo.

Šiuolaikinėje astronomijoje stebima Visata yra baigtinė, susikūrusi kažkur prieš 12-15 mlrd. metų "Didžiojo sprogimo" metu, kai ji pradėjo plėstis (tai 3-me dešimtmetyje nustatė E.Hubble (1889-1953), atradęs raudonąjį poslinkį). Tolimos galaktikos tolsta nuo mūsų - kuo tolimesnės, tuo greičiau. Atstumas tarp galaktikų didėja. Iki sprogimo, erdvės ir laiko sąvokos yra beprasmės.

Bet ar Visata plėsis amžinai? Kad ji liautųsi plėstis, jos tankis turi išretėti iki 1,1*10-26 kg/m3 (6 vandenilio atomai kubiniame metre). Tai yra kritinis tankis. Santykis "kritinis tankis / kritinis tankis" vadinamas Omega. Jei o < 1, Visata "atvira" (plečiasi).

Gal Visata tai plečiasi, tai traukiasi? S. Hawking'as (gim.1942) nurodė, kad Visata neprivalo prasidėti ir baigtis viename taške. Didžiojo sprogimo teoriją bandė tikslinti ir Vientisos Visatos teorija, teigusi, tad tarpuose atsiranda naujos galaktikos - iš nuolat susikuriančios materijos. Tam reikėjo patikslinti bendrąją reliatyvumo teoriją. Susikuriančios materijos kiekis būtų labai nedidelis - viena dalelė kubiniame km per metus. Tai kartu reikštų, kad tankis daugmaž vienodas. Martin Ryle stebėjimai parodė, kad didesnis galaktikų tankis yra toli nuo mūsų. Tai rodytų arba a) mes gyvename retesniame Visatos krašte; b) anksčiau tankis buvo didesnis. Ir abi galimybės prieštarauja Vientisos Visatos teorijai. Pagaliau ją "pribaigė' 1965 m. atrastas foninis mikrospinduliavimas. Jo spektras, atitinkantis karštų kūnų spinduliavimą, tebuvo 2,7 laipsniai Kelvino. Visata yra šalta tamsi vieta.

Kitą teoriją pasiūlė rusai Lifšicas ir Chalatnikovas. Atseit, begalinio tankio taškas galimas tik Visatoms judant tiksliai viena į kitą. Bet kadangi visos jos turi greičio "paklaidų", tad gali prasilenkti ir Visada imti plėstis išvengdama to Taško.

Richard Feymann'as pasiūlė, kad kvantinė teorija galėtų būti Sankaupa per amžius. El.dalelytė turi visus įmanomus kelius - laike ir erdvėje. Kiekvienas jų turi savo tikimybę, priklausančią nuo formos. Tad reikia atsižvelgti į istorijas vykusias "įsivaizduojamu" laiku. Ši idėja veda į kelių visatų vienu metu hipotezę, kitaip - skirtingo kreivumo erdvėlaikius. Nustatant tikimybes pasirodo, kad neįmanoma nustatyti erdvėlaikių su tašku tikimybių. Taigi, negalima nustatyti, kaip Visata elgsis.

1983 m. Jim Hartle ir Stephen W. Hawking'as pasiūlė, kad Visata gali būti suma tam tikros klasės Istorijų suma. Į ją įeina iškreiptos erdvės be singuliarumų ir riboto dydžio, bet neturinčios ribų ar "kampų". Kaip Žemę, kuri yra ribota, bet neturi krašto -gali apeiti aplink ir nenukrisi. Kitaip galioja apribojimo sąlyga, kad Visata neturi ribų.

Kita vertus, dangaus kūnai elgiasi taip, tarsi Visata turėtų daugiau materijos nei yra matoma – tai "tamsioji materija" (kuri, kaip manoma, sudaro apie 23 %). Amžiaus pabaigoje buvo išsakyta dar viena mintis, kad už Visatos plėtimąsi atsakinga "tamsioji energija" (pagal NASA, sudaranti net 73%). Pasak R.Caldwell, ji taip išaugs, kad viršys kitas jėgas (gravitacijos ir t.t,) – tad Visata tiesiog "išsilakstys".

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Lyginamoji kosmologija
Didysis sprogimas
Tamsioji materija
Papildomas matavimas
Kas tas laikas?
Paralaksas: matavimai kosmose
Apnuoginti singuliarumai
Hipotezės: sliekangės
Stabilios būsenos teorija
Lygiagrečios visatos
Nekritinė stygų teorija
Pasikėsinimas į multivisatas
Raudonojo poslinkio kilmė
Bendroji reliatyvumo teorija
Kokia yra Visata? Sukasi?
Tėkmė: kas atvedė prie LHC?
Higso bosonas: labai prasta balerina
Stivenas Hokingas – nenurimstantis invalidas
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Nepaprastai suderinta Visatos sandara
Naujos galimybės žvaigždėlaivio pavarai
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Didysis sprogimas ar Didysis atšokimas
George Orwell. Žemė yra plokščia
Visata: nuo šičia link begalybės
Erdvės ratilai: Visatos darinių kilmė
Išilginės bangos ir kelionės laike
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Kabalistinė "Didžiojo sprogimo" teorija
Kvantinė chemija – ateities mokslas?
Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė
Jie degino eretikus, ar ne?
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Juodųjų skylių portretas
Greičiau už šviesą!
Visatos pirmapradis karštis
Nepaprasti Visatos skaičiai
Jie buvo pirmeiviais...
Sprogimai Visatoje
Pirmosios dienos balsai
Pasaulio sukūrimo puslapis
Juodųjų skylių paradoksai
Visatos mechanika
Kvantinis chaosas

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis