Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Visatos modeliai    

Pradžioje Žemė buvo plokščia. Bet tada ji kažkur turėjo baigtis, nebent manytume ją nusitęsusią iki begalybės. Tačiau begalybė yra dar neaiškesnė koncepcija – ir iki pat Viduramžių žmonės baiminosi, kad Žemės pakraščiai gali nukristi. Kas yra už tų pakraščių, buvo nežinoma. Dangus stebino ir įkvėpdavo.

Žydų, krikščionių ir islamo religijos laikosi požiūrio, kad Visata gana jauna. Vyskupas J. Usher'is paskaičiavo Visatos amžių esant 4004 m. pr.m.e. - sudėdamas ST žmonių metus. Šį požiūrį palaiko ir tai, kad žmonijos kultūra ir technologija tebesivysto (ir gana sparčiai). Jei pradžia būtų anksčiau, mes būtume daug labiau išsivystę.

Prieš 6 tūkst. metų šumerai Žemę padėjo Visatos centre. Vėliau šį Visatos įvaizdį perėmė babiloniečiai ir graikai. Bet graikai buvo pirmieji, išsakė mintį, kad Žemė yra rutulys. Apie 340 m. pr.m.e. Aristotelis („Apie dangaus kūnus“) aprašė, kaip iš tolumos atplaukia laivai. Be to jis nustatė, kad Mėnulio užtemimus sukelia Žemės šešėlis. Trečia, keliautojai liudijo, kad šiauresniuose kraštuose Šiaurinė yra pakilusi aukščiau.

Graikų filosofai, kaip Aristotelis, laikė Visatą neturint pradžios. Ji buvo, yra ir bus amžinai. Va tik katastrofos nuolat nubloškia žmoniją į jos pradžią... Pitagoriečiai ir Aristarchas iš Samos (apie 270 m. pr.m.e.) buvo pasiūlę heliocentrinį Visatos modelį.

Apie 150 m. Klaudijus Ptolemėjus pasiūlė savo geocentrinės Visatos (panašios į svogūną) modelį. Planetų orbitų nuokrypius bandė paaiškinti jų sukimusi apie savo centrus. Ši sistema dominavo iki pat 16 a. Tačiau 1514 m. lenkų astronomas N. Kopernikas vėl pasiūlė heliocentrinį modelį. Saulė juda dangumi dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Vėliau G. Galilėjus (1564-1642) sukūrė teleskopą ir atrado 4-is Jupiterio palydovus. 1594 m. vokiečių astronomas Johanas Kepleris nurodė, kad planetos juda ne apskritimais, o elipsėmis.

Vokiečių fizikas L. Boltzmann'as atrado dėsnį, vadinamą Antruoju termodinamikos - entropijos kiekis Visatoje nuolat didėja. Tai veda prie išvados, kad Visata turi pradžią, nes kitaip joje tvyrotų visiškas chaosas.

Keplerio modelis įsigalėjo 17 a. Niutonas nustatė gravitacijos dėsnius. Bet, pagal visuotinį traukos dėsnį, žvaigždės traukia viena kitą ir visos turėtų sukristi į vieną tašką. Todėl visata buvo laikoma begaline su tolygiai pasiskirsčiusiomis žvaigždėmis. Tačiau stebėjimai tai neigė, nes egzistuoja galaktikos ir žvaigždžių spiečiai. Tad A. Einšteinas savo specialiojoje reliatyvumo teorijoje įvedė „kosmologinę konstantą“, anuliuojančią tą trauką. Bet vėliau jis sakė, kad tai buvo jo didžiausia gyvenimo klaida.

Universe by Ptolomy
Ptolemėjaus Visata
Universe by Copernicus
Koperniko sistema

Ar Visata begalinė? Kas už jos ribų? Kas buvo iki jos? Ar tada buvo laikas ir erdvė? Šiuos klausimus kėlė ir svarstė I. Kantas (1724-1804), padaręs išvadą, kad atsakymai yra anapus žmogiškojo pažinimo.

Šiuolaikinėje astronomijoje stebima Visata yra baigtinė, susikūrusi kažkur prieš 12-15 mlrd. metų "Didžiojo sprogimo" metu, kai ji pradėjo plėstis (tai 3-me dešimtmetyje nustatė E. Hubble (1889-1953), atradęs raudonąjį poslinkį). Tolimos galaktikos tolsta nuo mūsų - kuo tolimesnės, tuo greičiau. Atstumas tarp galaktikų didėja. Iki sprogimo, erdvės ir laiko sąvokos yra beprasmės.

Bet ar Visata plėsis amžinai? Kad ji liautųsi plėstis, jos tankis turi išretėti iki 1,1*10-26 kg/m3 (6 vandenilio atomai kubiniame metre). Tai yra kritinis tankis. Santykis "kritinis tankis / kritinis tankis" vadinamas Omega. Jei w < 1, Visata "atvira" (plečiasi).

Gal Visata tai plečiasi, tai traukiasi? S. Hawking'as (1942-2018) nurodė, kad Visata neprivalo prasidėti ir baigtis viename taške. Didžiojo sprogimo teoriją bandė tikslinti ir Vientisos Visatos teorija, teigusi, tad tarpuose atsiranda naujos galaktikos - iš nuolat susikuriančios materijos. Tam reikėjo patikslinti bendrąją reliatyvumo teoriją. Susikuriančios materijos kiekis būtų labai nedidelis - viena dalelė kubiniame km per metus. Tai kartu reikštų, kad tankis daugmaž vienodas. Martin Ryle stebėjimai parodė, kad didesnis galaktikų tankis yra toli nuo mūsų. Tai rodytų arba a) mes gyvename retesniame Visatos krašte; b) anksčiau tankis buvo didesnis. Ir abi galimybės prieštarauja Vientisos Visatos teorijai. Pagaliau ją „pribaigė“ 1965 m. atrastas foninis mikrospinduliavimas. Jo spektras, atitinkantis karštų kūnų spinduliavimą, tebuvo 2,7oK. Visata yra šalta tamsi vieta. Sprogimas

Kitą teoriją pasiūlė rusai E. Lifšicas ir I. Chalatnikovas. Atseit, begalinio tankio taškas galimas tik Visatoms judant tiksliai viena į kitą. Bet kadangi visos jos turi greičio „paklaidų“, tad gali prasilenkti ir Visada imti plėstis išvengdama to Taško.

Richard Feymann'as pasiūlė, kad kvantinė teorija galėtų būti Sankaupa per amžius. El. dalelytė turi visus įmanomus kelius - laike ir erdvėje. Kiekvienas jų turi savo tikimybę, priklausančią nuo formos. Tad reikia atsižvelgti į istorijas vykusias „įsivaizduojamu“ laiku. Ši idėja veda į kelių visatų vienu metu hipotezę, kitaip - skirtingo kreivumo erdvėlaikius. Nustatant tikimybes pasirodo, kad neįmanoma nustatyti erdvėlaikių su tašku tikimybių. Taigi, negalima nustatyti, kaip Visata elgsis.

1983 m. Jim Hartle*) ir Stephen W. Hawking'as pasiūlė, kad Visata gali būti tam tikros klasės Istorijų suma. Į ją įeina iškreiptos erdvės be singuliarumų ir riboto dydžio, bet neturinčios ribų ar „kampų“. Kaip Žemę, kuri yra ribota, bet neturi krašto - gali apeiti aplink ir nenukrisi. Kitaip galioja apribojimo sąlyga, kad Visata neturi ribų.

Kita vertus, dangaus kūnai elgiasi taip, tarsi Visata turėtų daugiau materijos nei yra matoma – tai tamsioji materija (kuri, kaip manoma, sudaro apie 23%). Amžiaus pabaigoje buvo išsakyta dar viena mintis, kad už Visatos plėtimąsi atsakinga tamsioji energija (pagal NASA, sudaranti net 73%). Pasak R. Caldwell'o**), ji taip išaugs, kad viršys kitas jėgas (gravitacijos ir t.t.,) – tad Visata tiesiog „išsilakstys".

Taip pat skaitykite apie Multiversumo ir lygiagrečiųjų visatų teorijas...

Ar visata turi kraštą?

Kaip sakoma. Visata apima viską, tačiau viskas kažkur turi kraštą. Jei Visata suprantame „viską, kas kažkur yra“, tai aišku Visata neturi krašto. Tačiau dažniausiai žmonės turi truputį kitokią sampratą, kai klausia: „Jei Visata plečiasi, tai į ką ji išsiplės?“

Visatos plėtimasis reiškia, kad atstumai tarp Visatos kūnų didėja. Einšteino gravitacijos teorija nesunkiai aprašo Visatą, kuri gyvuoja amžinai ir todėl neturi krašto, arba tokią, kurioje kreivės grįžta į tą patį tašką kaip aukštesnių matavimų rutulio paviršiuje, kuris taip pat neturi krašto. Antrojo atvejo patvirtinimui reikėtų stebėti tas pačias galaktikas kaip toli esančias priešingoje visatos pusėje.

Kiti gali sakyti, kad Visata turi kraštą, nes ji atsirado kažkur prieš 14 mlrd. m. ir todėl tegalime matyti tik tas galaktikas, kurių šviesa mus pasiekė per tą laiką. Tos galaktikos yra sferos, kurios centras yra Žemė, paviršiuje. Tai vadinama stebima Visata, kuri iš tikro yra apie 92 mlrd. skersmens, nes pradžioje „infliacijos fazėje“ Visata plėtėsi greičiau už šviesos greitį.

„Stebima Visata“ apribota kosminio horizonto, kažkuo panašiu į jūros horizontą; ir kaip šio atveju žinome, kad už jo tebesitęsia vandenys, taip ir kosminio horizonto atveju. Tiesiog iš ten šviesa nesiekia mūsų.


*) Džeimsas Hartlis (James Burkett Hartle, g. 1939 m.) – amerikiečių fizikas, Kalifornijos un-to profesorius (nuo 1966 m.), dirbantis gravitacinės fizikos srityje. Bendradarbiavo su S. Hokingu. 1964 m. kartu su D. Brill’u atrado Brill-Hartle geoną; su K. Tornubendrosios reliatyvumo teorijos išvedė juodųjų skylių ir kitų reliatyvistinių kūnų judėjimo ir precesijos dėsnius. 1983 m. išvystė Hartle-Hawking Visatos banginę funkciją, apibūdinančią pirminę Visatos būseną prieš Didįjį sprogimą. Yra parašęs vadovėlį apie bendrąją reliatyvumo teoriją „Gravitacija: įvadas į Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją“ (2003).

**) Robertas Kaldvelas (Robert R. Caldwell) – amerikiečių fizikas teoretikas, užsiimantis kosmologija ir gravitacija. Geriausiai žinomas indėliu į greitėjantį Visatos plėtimąsi, ypač tamsiąją energiją, kvintesenciją ir Didžiojo suplėšymo teoriją (Visatai sukakus 50 mlrd. m.).

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Lyginamoji kosmologija
Didysis sprogimas
Planeta su skyle
Tamsioji materija
Sprogimai Visatoje
Besiplečianti Visata
Papildomas matavimas
Juodųjų skylių portretas
Apnuoginti singuliarumai
Pasikėsinimas į multivisatas
Stabilios būsenos teorija
Lygiagrečios visatos
Mįslinga Saulės karūna
Nekritinė stygų teorija
Mįslingasis Krabo ūkas
Raudonojo poslinkio kilmė
Kokia yra Visata? Sukasi?
„Pinaino“ paieškos peripetijos
Visata: nuo šičia link begalybės
Ankstyvoji Visata ir ekzoplanetos
Higso bosonas: labai prasta balerina
Stivenas Hokingas: nenurimstantis invalidas
Pirmosios: nepaprastai masyvios ir ryškios
Nepaprastai suderinta Visatos sandara
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Didysis sprogimas ar Didysis atšokimas
George Orwell. Žemė yra plokščia
Erdvės ratilai: Visatos darinių kilmė
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Kabalistinė „Didžiojo sprogimo“ teorija
Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Jie degino eretikus, ar ne?
Visatos pirmapradis karštis
Nepaprasti Visatos skaičiai
Pasaulio sukūrimo skiltis
Juodųjų skylių paradoksai
Hipotezės: sliekangės
Jie buvo pirmeiviais...
Dangaus žemėlapiai
Visatos mechanika
Kvantinis chaosas
Kas tas laikas?

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis