Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Dokumentuoti reiškiniai (caro Rusija)

Ką galima rasti vyriausybės klerkų kanceliariniuose dokumentuose? Nedaug, bet vis tik šį tą...

Perme Šį piešinį atrado Permės istorikas L.S. Kašichinas. Jis iš Permės generalgubernatoriaus Volkovo pranešimo imperatorienei Jekaterinai II, išsiųsto į Peterburgą 1793 m. gegužės mėn. Figūrų prasmė paaiškono pats vietininkas:
„Šių merų kovo 19-ąją Permės gubernijoje netoli Nevjansko Jakovlevo gamyklos danguje buvo stebėtas toksai reiškinys, sukeltas lūžtančių spindulių; iš atsiųsto man Alapajevo žemesniojo valsčiaus teismo šio mėnesio 5 dieną piešinio tokį nukopijuotą turiu garbę pateikti jūsų imperatoriškajai didenybei, kartu patikimai pranešdamas, kad man patikėtose Permės ir Tobolsko srityse Dievo valia viskas gerai“.

Štai ir viskas, kas žinoma apie „dangaus reiškinį“. Vaizdas piešinyje primena halo – optinį efektą, kartais stebimą šerkšnojančiame žiemos ore. Tačiau neaiškios dvi ypatybės. Pirmiausia, liudininkas nelygina ant vaivorykštės (lanko, panašaus į lietaus) pasirodžiusių saulių, kas budinga halo, tiesiogiai su saule. Jis linkęs pateikti neutralų apibūdinimą: "Baltos išvaizdos rutulys". O gal tie rutuliai iš tikro mažai priminė saulės diską?

Antra ypatybė, kad generolui-pulkininkui Volkovui, praėjus savaitei po pranešimo išsiuntimo, teko net išleisti įsaką:
„Raportu teismo šio mėnesio 5 dieną su priedu pateiktu nuo Nevjansko gamyklos raštinės piešinio man pateikta apie vykusius kovo 19 dieną stebuklus danguje, o kadangi tuos priklauso nelaikyti stebuklais, o reiškiniu, matytu danguje dėl lūžtančių spindulių, koks buvo prieš 7 metus Maskvos gubernijoje, tad ir siūlau žemesniajam valsčiaus teismui apie tai pranešti minėtai Nevjansko gamyklos raštinei“.

Matyt, matytas reiškinys tebejaudino žmones, nerandančius priimtino paaiškinimo. Tad ką jie ten regėjo?


Kitą nutikimą, O. T. Bazalijskos ir E. B. Šobodojevo rastą Irkutsko srities valstybiniame archyve, paaiškinti dar sunkiau. 1904 m. sąvaduose rado dviejų šifruotų telegramų kopijas, išsiųstas į Peterburgą susisiekimo kelių ministrui. Vienoje jų, Nr. 1241, randama: „Trys žandarmerijos ir kelių meistrų skyrių viršininkai praneša, kad Chorchondė ir Mandžiūrijos atkarpose liepos 11-osios naktį ir Andrianovkos Karymskos iš liepos 11 į 12-ą maždaug tarp 10 ir 11 matė ore apšviestą kamuolį. Prie Zaigrajevo liepos 7-ą įžvelgtos trys iš taigos paleistos raketos“.

Dešifravus kitą, Nr. 3041, telegramą, sužinota, kad "liepos 10-ą 10 valandą vakaro žandarmerijos policija pastebėjo oro balioną tarp Chorchondė ir Mandžiūrijos stočių. Rutulys atrodė šviečiantis ir tarsi turėjo prožektorius. Šviesa regėta apie pusvalandį. Liepos 11-ą tą pačia valandą reiškinį stebėjo kelių meistras tarp Aga ir Bulato stočių bei žandarmerijos policija stotyse Kinų išvažiavimas ir Karymsko. Užbaikalės viršininkas Sventickis".

Tie reiškiniai pasirodė, neabejotinai, dėl karo laikmečio, rusų-japonų veiksmų 1904-5 m., kai visi neaiškūs reiškiniai kėlė įtarimą, tuo labiau reiškiniai, vykstantys netoli sienos. Tuo aiškintinas ir reiškinio apibūdinimas ([priešo] oro balionas). Tačiau tokio paaiškinimo tikėtinumas labai mažas. Tada kas ten buvo?


Stalinas ir NSO

2002 m. lapkričio 19 d. „Pravda“ išspausdino straipsnį apie J.Stalino susidomėjimu NSO (vėliau jį aptarė „The Guardian“ priedas „The Editor“). Jame sakoma, kad Stalinas asmeniškai vadovavo slaptam projektui, tyrusiam senovinį erdvėlaivį, archeologų surastą po Kijevu. Straipsnyje remiamasi archeologo ir žurnalisto Suchovėjaus pasakojimu apie jo tėvo Chvoika dalyvavimą projekte. Chvoika objektą apibūdino "nedidelis sidabrinis objektas", atrodęs kaip erdvėlaivis. Jį 1948 m. rado darbininkai, valę Kijevo griuvėsius. Jis buvo iškastas, supjaustytas dalimis ir išvežtas sunkvežimiais į slaptą tyrimų centrą Pamaskvėje. Chvoika buvo pasiųstas kaip senovės kalbų žinovas, kad padėtų iššifruoti užrašus, kurie pasirodė esą sanskrito kalba. Sakoma, kad objekto tyrimai padėjo vystyti kosmoso programą. Juose dalyvavo Sergejus Koroliovas.

Kitaip tą radinį Kijeve aprašo Paul Stonehill'is.

Tik 1993 m. vienas darbininkų apie tai papasakojo Vladivostoko laikraščiui „Dzhentry“ (?). Pagal jį 15 pėdų gylyje archeologai rado laidojimo vietą. Joje surasta sunki dėžė, kurioje buvo apie 500 knygų arabų, graikų, sanskrito ir slavų kalbomis. Jose buvo brėžinių: orbitinės stotys, angarai erdvėlaiviuose ir situacijos, panašios į „Žvaigždžių karus“. Buvo ir originali „Slovo o polku Igoreve“ versija.

 
1) A.Lloyd. The Unofficial Review, UFO magazine, Nov/Dec 2002
2) Stalin was a UFO Obsessive, The Editor, 23 Nov, 2002


Katilai Mirties slenyje

Ateivių bazė mirties slėnyje?

200 km nuo Mirno, prie dešiniojo Viliujės intako, yra „Mirties slėnis“. Būtent per jį ėjo evenkų prekybos kelias, todėl išliko liudijimai, kad ten randasi į žemę įkastas milžiniškas varinis katilas arba, kaip jį vadina vietiniai, „Geležinis namas“. Vietiniai medžiotojai kartais apsinakvodavo jo patalpose, kuriose „laikėsi vasariška šiluma per smarkiausius speigus“, tačiau tai pakenkdavo sveikatai – žmonės sunkiai susirgdavo arba mirdavo.

Nacionalinės bibliotekos archyvuose saugomas M. P. Koreckio laiškas „Fenomeno“ komisijai, kuriame tvirtinama, kad 1933-1949 m. toje vietovėje rado aštuonis tokius katilus, kurių viename surado 6 m diametro idealaus rutulio pusę. Ji buvo iš nežinomo metalo, kuriuo galima buvo „rėžti stiklą tarsi sviestą“.

1971 m. užfiksuoti seno evenkų medžiotojo liudijimai, kad tarp Niurgun Booturo (Šaunusis didvyris) ir Atadarako upių yra geležinė ola, kurioje „guli liesi, juodi, vienaakiai žmonės metaliniuose drabužiuose“. 2000 m. Mirno senbuvis, geologas su 50 m. stažu, patyręs medžiotojas Vasilijus Kuprijanovičius Trofimovas regėjo keistą jį išgąsdinusį reiškinį. Apsinakvojęs už 80 km nuo Olguidacho link Norkoki, prabudo, nes iš trobelės staiga išlėkė jo laika (šuo). Jis išėjo į lauką ir tamsoje išvydo, kaip kažkas juda ties medžių viršūnėmis. Medžiai nejudėjo, tačiau nuo jų gausiai krito šerkšnas. Paties objekto nesimatė, tačiau jis, priartėjęs, uždengė dangų taip, kad nesimatė žvaigždžių. Rytą Vasilijus išvydo, kad per visą mišką, kiek matė akys, ėjo juosta, kurioje nebuvo sniego.

Kosminės ezoterikos Tarptautinės akademijos prezidento Marko Mulchikerio ekspedicija 2000 m. rugpjūčio mėn. toje vietovėje surado paslaptingus darinius, panašius į plytas. Prie jų Geigerio skaitiklis rodė maksimumą.

Pasakojama, kad Jakutijos Mirties slėnyje yra ateivių bazė, kurios automatai saugo Žemė nuo kataklizmų – tokių, kaip Tunguskos meteoritas. Panašios aukštesniojo proto apraiškos aprašomos Oloncho epe, kuriame kalbama apie nepaliaujamus mūšius tarp dangaus galiūnų ir Apatinio pasaulio blogųjų milžinų. Kiti laiko, kad Olguidachas – savotiškos NSO kapinės.

Iš laikraščio „Jakutija“, 2007.05.18        

S. Koroliovas ir NSO

Sergejus Koroliovas buvo Tarybų Sąjungos kosmonautikos kūrėjas. Tačiau jo gyvenime buvo ir visuomenei nežinomų epizodų. 1938 m. jis buvo suimtas kaltinant išdavimu ir jam skirta 10 m bausmė gulaguose. Draugų užtartas išlaisvintas 1944 m. Kalėjime dirbo „šaraškoje“, kalėjime mokslininkams. Jam pasisekė papulti į garsųjį A. Tupolevo „Kalėjimo projektavimo centrą“.

Kartu 6-to dešimtm. pabaigoje dirbęs G. Grečko1) patvirtino, kad S. Koroliovas tikėjo nežemiškų civilizacijų egzistavimu. Koroliovas savo memuaruose trumpai užsimena apie paslaptingą „skraidančių lėkščių tyrimo laboratoriją“. Pats Grečko (ir dar 6 biuro darbuotojai) buvo aršus ateivių laivo katastrofos 1908 m. Tunguskoje šalininkas. A. Zolotovas paruošė pranešimą apie branduolinį sprogimą ateivių laive. Su jų nuomone Koroliovas sutiko, bet ekspedicijos į taigą neparėmė [Grečko memuarus išspausdino 1989 m. lapkričio 25 d. „Stroitelnaja gazeta“].

Viena neabejotina – po susitikimo su Stalinu, Koroliovas tapo karštas Kazancevo (garsaus fantasto, karinės gamyklos vadovo - daugiau apie jo kūrybą žr. Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai) idėjos apie ateivių laivą Tunguskoje šalininkas. Pagal kai kuriuos šaltinius, jis net organizavo ekspediciją (kaip rašoma J. Smirmovo straipsnyje „Tunguskos sprogimas“, „Četvertoje ismerenije“, 1992, Nr.6, Jaroslavlis).

Koroliovas ir pats 1962 m. virš Baikonuro stebėjo NSO. Su juo buvę inžinieriai liudija apie disko formos NSO spiralės formos debesies centre. Iš jo leidosi 4 spinduliai.


1) Geogijus Grečko (1931-2017) – rusų kosmonautas, filatelistas. Koroliovo biure buvo parinktas misijai Mėnulyje, tačiau programą nutraukus, perėjo prie darbo su „Saliut“ stotimi. Į kosmosą skrido 1975 m. (Sojuz-17, Saliut-4, su A. Gubarevu2)), 1977-1978 m. (Sojuz-26, Saliut-6, Sojuz-27 - šio skrydžio metu atliko pirmą išėjimą į atvirą kosmosą „Orlan“ skafandre), 1985 m. (Sojuz-T14, Saliut-7, Sojuz-T13).
1992 m. palikęs kosmonautiką, Rusijos MA ėmė skaityti paskaitas apie atmosferos fiziką. 1977-1990 m. TV programos „Tasai fantastinis pasaulis“ vedėjas. Parašė memuarus „Kosmonautas nr.34: nuo rakšties iki ateivių“ (2013) ir kitas knygas. Konsultavo filmus „Violetinis rutulys“ (1987), „Po Dvynių žvaigždynu“ (1979); pats nusifilmavo filme „Ar nepasiųsti mums... šauklio?“ (1998), kur vaidino pats save.
Jo garbei pavadintas asteroidas nr. 3148 (atrastas 1979 m.).

2) Aleksejus Gubarevas (1931-2015) – rusų kosmonautas, atlikes du skrydžius į kosmosą: 1975 m. (Soyuz-17, Saliut-4, su G. Grečko) ir 1978 m. (Soyuz-28, Saliut-6). Pradžiojo ruoštas misijai į Mėnulį ir skrydžiams kariniais „Sojuz“ laivais, vėliau skirtas „Saliut“ misijoms. 1981 m. paliko kosmonautų būrį, tačiau tebedirbo J. Gagarino vardo Kosmonautų ruošimo centre. Į pensiją išėjo 1988 m.
Parašė „Nesvarumo trauka“ (1982) ir kt. knygas.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Ar ten ieškome?
Lenino marsiečiai
Baikonūro tremtyje
Tarybiniai alchemikai
Paaukotieji kosmonautai
NSO per amžius
Žodis apie Gagariną
Nuo Dievų prie ateivių
NSO tyrinėjimai Rusijoje
Lenino bendražygė Krupskaja
Gynybos narkomato telepatai
Astronomų užsipuolimas TSRS
Akmenuotosios Tunguskos pilys
Tarybinių ufologų legendos ir tikrovė
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
S. Koroliovas – sovietų kosmoso programos vedlys
Rusų magai Antrojo pasaulinio karo metu
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Pirmieji tarybiniai raketų profesionalai
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
K. Ciolkovskis: Ženklas iš aukščiau
Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
Šventasis pranašas Slavikas
Paranoja skverbiasi giliai
Žmogaus misija kosmose
Svajokliai pried imperiją
Žygis prieš intelektą
Raudonieji teosofai

Stalin

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis