Nežemiškos gyvybės paieškoms išsiųs robotą-kalmarą. UFO Page. Lithuanian

Praėjo vos daugiau nei metai (rašoma 2017 m. rugsėjį) nuo S. Hokingo ir J. Milnerio (rusų milijardieriaus) pradėtos „Breakthrough Starshot“ iniciatyvos sukurti superlengvą tarpžvaigždinį „burlaivį“, turintį plokščią ir šviesą atspindinčią struktūrą, kurį lazerio pagalba galima būtų pagreitinti iki artimų šviesai greičių (žr. >>>>>). Manoma, kad toks nano-laiviūkštis Kentauro Alfą pasiektų per pora dešimčių metų. Vienintelis neišspręstas dalykas – kaip saugiai sustabdyti tokį zondą.

Ir vis tik buvo sukurtas nanozondo prototipas „Sprite“ („vaiduokliukas“). „Sprite“ yra 3,5x3,5 cm ir poros milimetrų pločio montažinė plokštė, turinti visus pagrindinius komponentus. 2017 m. birželio 23 d. į orbitą aplink Žemę net 104 mikropalydovus iškėlė indų raketa PSLV-C38. Prie „Venta“ ir „Max Valier“ korpusų buvo pritvirtinta keletas tokių „vaiduokliukų“.

Bandymas parodė, kad prototipai sėkmingai atlaikė iškėlimą į atvirą kosmosą ir sėkmingai susisiekė su Žeme, kai tik Saulės spinduliai aktyvavo saulės baterijas. Susisiekti su „vaiduokliais“ galėjo bet kuris radijo mėgėjas.

NASA planuoja skirti 100 mln. dolerių mobilaus roboto su lanksčiais čiuptuvais galimybių tyrimams. Jo Super Ball Bot

pagalba būtų tiriamas Jupiterio palydovas Europa bei kiti dangaus kūnai, kuriuose gali būti požeminių vandens telkinių. Neseniai mokslininkai spėja, kad paslaptingos tamsios dėmės Europoje gali būti įprastine jūros druska. Kad taip gali būti, jei patikrino eksperimentu. Tai patikrinti galės zondas „Juice“, kurį link Jupiterio planuojama paleisti 2022 m. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad tos „jūros“ gali būti ir šiltos, kuriose gali būti kai kurios gyvybės formos.

Jis primintų kalmarą su čiuptuvais, kurie būtų elektrodinaminiai prievadai, leidžiantys gauti energiją iš magnetinių laukų. Jo „oda“ galėtų išsitempti, virsdama displėjumi, apšviečiančiu povandeninį pasaulį ir leidžiant jį fotografuoti.

Tarp kitų neįprastų NASA robotų – ir „Super Ball Bot“, rutulio formos iš segmentų, galintis susispausi ir riedėti. Tad jį būtų galima numesti iš didelio aukščio. Jį panaudoti planuojama tiriant Saturno palydovą Titaną.

O štai britų startuolis ruošiasi Mėnuliui parengti robotą, galintį žingsniuoti ir šokinėti. Anglijos „Spacebit“ rezervavo startą iš Kanaverio iškyšulio 2021-ais – „Vulcan“ raketa turėtų į Mėnulį nugabenti nusileidimo modulį „Peregrine“ su nedideliu tyrinėjimo aparatu. 1,3 kg keturkojis aparatas galės vaikščioti, o prireikus ir šokti. Todėl jis įstengs ištirti lavos tunelius, išlikusius iš Mėnulio „jaunystės“ laikų., o ateityje galėtų pasitarnauti pagrindu Mėnulio bazėms.

Paneigta teorija, kad žmogus yra medžiotojas.
Antropologų Sent Luise ir Robert W. Sussman'o knygose teigiama, kad pirmykštis žmogus nebuvo agresyvus žudikas. Primatai buvo aukos milijonus metų, o tai paveikė ir žmogaus vystymąsi – pastangoms gintis nuo plėšrūnų. R. Sussman'as rašo, kad žmogaus-medžiotojo idėja išsivystė iš žydų krikščionių ideologijos, teigiančios žmogų esant iš prigimties nuodėmingą, agresyvų ir žudiką. Jis nustatė, kad Australopithecus afarensis, gyvenusio prieš 7 mln. metų, dantys nebuvo pritaikyti valgyti mėsai. Jie tiesiog negalėjo jos valgyti – o kam tada medžioti?
Taip pat skaitykite žmogaus kilmės teorijos

Ilgalaikė atmintis
Kaip prisimenamas vardas? Ar galima jį užmiršti? Tyrimai (engramos) rodo, kad tokia atmintis yra visiems laikams. Transliacijos metu gaminami nauji proteinai, kurie stabilizuoja pasikeitimus. Todėl kiekvienas prisiminimas įgauna nuolatinį atspindį. Tačiau Aryeh Routtenberg laiko, kad atmintis yra dinaminis procesas. Sudarytas pastovumo įvaizdis kyla iš atkartojimų įvairiose smegenų dalyse. Pvz., žmogaus vardas yra daugelyje nefrologinių grandinių, todėl jį sunku pamiršti. Iš tikro kiekvienas komponentas yra trumpalaikis ir nė vienas nefrologinis tinkas neišlieka visą gyvenimą. Tad savo vardą pamiršti galima.
Taip pat skaitykite Įvykių prisiminimas laike

Planetos iš deimantų
Kai kuriose mūsų galaktikos planetose po paviršiumi gali būti storas deimantų sluoksnis. Mat kai kuriose planetose galėjo būti pakankamai grynosios anglies. Taip konferencijoje teigė Marcas Kuchneris. Pvz., tokių planetų gali turėti pulsaras PSR 1257+12. Kitos kandidatės – esančios netoli galaktikos centro, nes ten žvaigždėse daugiau anglies.
Taip pat paskaitykite Deimantai iš kosmoso
O gal Atrasta deimantinė planeta?

Raižiniai Anglijoje
Šiaurės Somerseto urve piešiniai gali būti 100 tūkst. m. senumo. Jie neseniai rasti Mendip'o kalvų oloje. Išraižyti kryžiai rasti Aveline Hole, kurioje laidota po paskutinio ledynmečio, mezolito eros pradžioje.
Pakeliui paskaitykite Javų ratai Anglijoje

Prometėjas vis dar vagiliauja
Senovės Graikijoje jis pavogė ugnį iš dievų. Šiandien Saturno palydovas Prometėjas pritraukia medžiagas iš Saturno žiedų – pagal „Cassini“ zondo duomenų analizę. 2005 m. spalio 29 d. perduotoje nuotraukoje matoma šviesi dėmė Saturno F žiede – tai dalinai apšviestas bulvės formos apie 150 km ilgio Prometėjas. Jis kartu su Pandora vadinami „piemenimis“, nes palaiko žiedo formą. Manoma, kad nuotraukoje matoma tamsi dėmė – tai žiedo sritis, iš kurios Prometėjas pasiėmė medžiagos.
Pakeliui paskaitykite Saturno keisčiausio palydovo paslaptys

Nauja žmonių rūšis
Indonezijos Flores saloje vos prieš 18 tūkst. metų gyveno žmonės-nykštukai – kartu su mažyliais drambliais ir milžiniškais driežais. Atradėjai juos pravardžiuoja „hobitais“. Jie buvo tik metro aukščio, smegenys buvo tik trečdalis šiandieninio žmogaus dydžio. Juos pavadino Homo floresiensis. Įdomu, ko dar galime tikėtis?
Daugiau skaitykite žemiausi žmonės

Šimpanzių dirbtuvė
Konge rasta įrankius gaminančių šimpanzių bendruomenė. Jos pietums „žvejoja“ termitus. Nufilmuota, kaip jos stambiomis lazdomis pramuša skyles termitų kauburiuose, o tada smulkesniu pagaliu išsigraibo vabzdžių. Po žeme esančius termitus jos gaudo dar kitokiu įrankiu.

Pomidorai prieš prostatą
pastebėta, kad pomidorai ir juose esantis antioksidantas likopenas mažina pavojų išsivystyti prostatos vėžiui. Tyrimai parodė, kad terminis apdorojimas (padažas) ir vartojimas kartu su riebalais pagerina likopeno įsisavinimą.

Planetos kuriasi chaotiškai
Planetos susidaro per ilgą laiką susiduriant didelėms uolų luitams. NASA stebėjimai rodo apie kai kurias žvaigždes esant nepaprastai gausius dulkių debesis, kurie galėjo susidaryti susiduriant embrioninėms planetoms. Gal taip susidarė ir Mėnulis (daugiau apie Mėnulio kilties teorijas). Anksčiau manyta, kad planetų susidarymas nėra toks katastrofiškas. Galingu infraraudonųjų spindulių teleskopu galima stebėti tų susidūrimų pasekmes. Embrioninėms planetoms susidūrus, jos gali susilieti arba suskilti į gabalus. Susidariusios dulkės įšyla nuo žvaigždės spindulių ir spinduliuoja infraraudonuosius spindulius.
Papildomai skaitykite apie tolimas planetas