Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Paskaičiavimai pagal Gindilį  

Komunikacijos su nežemiškomis civilizacijomis galimybė tiesiogiai priklauso nuo atstumo tarp jų. Apsiribodamas mūsų galaktika, L. Gindilis1) pabandė paskaičiuoti joje šiuo metu esančių civilizacijų kiekį. Jis naudojo formulę:
Nc = Nk1k2p1p2f(tc)
kur Nc - šiuo metu mūsų galaktikoje egzistuojančių civilizacijų kiekis;
N – žvaigždžių kiekis galaktikoje;
k1 - daugiklis, nusakantis planetų egzistavimo vidurkį (tad Nk1 yra žvaigždžių, turinčių planetų sistemas, kiekį);
k2 - daugiklis, nurodantis, kad planetų sistemoje yra tinkamos gyvybei sąlygos; p1- tikimybė, kad tomis sąlygomis atsiranda gyvybė; k2 - tikimybė, kad gyvybė pasiekė protingos būtybės lygį; tc - išsivysčiusių civilizacijų gyvavimo trukmė.

Anot Gindilio1), tik k1 daugiklis gali būti daugiau ar mažiau patikimai nustatytas. Įvertinimas rėmėsi įvairių spektrinių klasių žvaigždžių sukimosi greičio stebėjimais.
„Mums pereinant per žvaigždes nuo 0 iki M klasių, nuosekliai keičiasi jų paviršiaus sluoksnio temperatūra. Kitos žvaigždžių charakteristikos, pvz., jų masė, ryškumas ir kt. taip pat nuosekliai kinta. Tačiau žvaigždžių sukimosi greitis nuosekliai kinta tik pereinant nuo 0 iki F2. Apie F2 klasę, sukimosi greitis staigiai, vos ne šuoliškai pakinta. Už F2 karštesnių žvaigždžių pusiaujo sritys sukasi greičiais didesniais už 100 km/sek. G, K ir M klasių žvaigždės praktiškai nesisuka – jų pusiaujo sukimosi greitis vos keli km/sek. Susidaro įspūdis, kad besivystydamos šių klasių žvaigždės dėl kažkokios priežasties neteko pradinio kampinio momento. Įdomu, kad momento praradimas žvaigždėms, esančių to paties tipo kaip Saulė, atitinka mūsų planetų sistemos kampinį momentą. Iš to galima daryti išvadą, kad kampinio momento praradimas susijęs planetų sistemos susiformavimu tam tikru jų evoliucijos momentu. Galimą žvaigždės kampinio momento perdavimo planetų sistemai mechanizmą pasiūlė anglų astrofizikas F. Hoyle. Jei tos prielaidos teisingos, galime tarti, kad visos žemesnių už F2 klasių žvaigždės turi planetas. Didžioji žvaigždžių dalis galaktikoje tenkina šią sąlygą, tad veiksnio k1 reikšmė artima vienetui“.

Gindilis taip pat nurodo, kad kitą argumentą dideliam planetų kiekiui duoda Barnardo žvaigždės stebėjimas. Kadangi ji labai arti Saulės (artimiausia po Kentauro Proksima ir Alfa, ji

Pensilvanijos un-to astronomai prognozuoja, kad Kendauro Alfa gali turėti kelis (dvi ar daugiau) Žemės tipo planetas. Tiek jų tikimasi ir prie Kentauro Beta. Tuo tarpu prie Kentaura Proksimos – būtų viena. Visur jos turėtų būti gyvybei tinkamoje zonoje.
[ Kentauro Alfa yra dvinarė žvaigždė už 4,36 šviesmečių, kurios narės savo savybėmis artimos Saulei. Sistemoje yra taip pat ir raudonoji nykštukė Proksima – mums artimiausia žvaigždė. Ji nuo Kentauro Alfos nutolusi maždaug per 15 tūkst. a.v. ]

dangumi juda greitai lyginant su kitomis žvaigždėmis. Ji yra rudoji M5 klasės nykštukė, kurios masė 0,15 Saulės masės. Amerikietis Van de Kamp‘as2) pastebėjo, kad jos judėjimas turi pastebimus periodinius svyravimus, kuriuos sukelia nematomas tamsus jos palydovas, kurio masė turėtų būti 1,5 Jupiterio masės. Tai galėtų būti planeta-gigantė, besisukanti labai ištęsta orbita (vėliau nustatyta, kad ji neturi planetų).

B.V. Kukarkinas3) pastebėjo, kad svyravimas taip pat gali būti susijęs su planetų sistema, panašia į Saulės, nors tai ir nėra galutinis planetų sistemos egzistavimas. Vis tik daugelis tyrinėtojų mano, kad planetų sistemos plačiai paplitę Visatoje ir k1 artimas 1.

Gerokai sunkiau įvertinti planetų tinkamumą gyvybei, juk mes nieko nežinome kaip kitose planetose ji gali vystytis. To klausimus aptarimus J. Šklovskio,  A. Oparino ir V.G. Fesenkovo4) rašiniuose, o taip pat H. Šepli „Žvaigždės ir žmonės“. k2 įvertis svyruoja nuo 10-6 iki 0,06. Tad gyvybei tinkamų planetų kiekis mūsų galaktikoje būtų 105 - 1010. O jei sąlygos gyvybei tinkamos, tai, jei atmetus atsitiktinumus, daugelio nuomone p1=1

Tačiau nėra garantijų, kad atsiradusi gyvybė išsivystys iki protingų būtybių. Anot prof. A.A. Neifacho5), net nežymūs skirtumai nu Žemės sąlygų gali stipriai įtakoti evoliuciją. Bet žinome, kad p2>1 (nes gyvybė Žemėje egzistuoja).

Nėra sutarimo dėl tc - civilizacijos trukmės. Vieniems jis yra mažas lyginant su galaktikos amžiumi (T). Kiti mano, kad technologiškai išsivysčiusios civilizacijos gyvavimas nepaprastai ilgas ir sulyginamas su seniausių galaktikos objektų amžiumi. Nuo tai labai priklauso funkcijos f(tc) išraiška.
Jei tc << T, tada f = tc/T
tc prilygsta T, tada f = (T-T0)/T, kur T0 yra laikas nuo planetų sistemos susiformavimo iki išsivysčiusios civilizacijos atsiradimo.

Laikant Nk1k2 esant nuo 105 iki 1010, p1 ir p2 - nežinomi, bet didesni už 0, ir mažesni ar lygūs 1, o f(tc)= tc/T, pagal formulę gausime Nc apytiksliai lygus tc


Trumpos biografijos Levas Gindilis

1) Levas Gindilis (g. 1932 m.) – žydų kilmės rusų astrofizikas, Kosmonautikos akademijos narys, mokslinio-kultūrinio SETI centro vadovas, vienas Tianšanio astronominės stoties (kurį laiką buvęs jos vadovu) ir stambiausio RATAN-600 radioteleskopo Kaukaze, o taip pat RT-70 organizatorių. Tyrinėjo Zodiako šviesą, naktinio dangaus švytėjimą, matavo diskretinių radijo šaltinių srautus, kūrė naujus radijo teleskopus.
Nuo 7-ojo dešimtm. vidurio aktyviai užsiima nežemiškų civilizacijų paieška, signalų į žvaigždes siuntimu. Paskutiniais metais užsiėmė mokslo istorijos ir metodologijos klausimais.

2) Piteris van de Kampas (1901-1995) – olandų astronomas, didesnę dalį gyvenęs JAV. Swarthmore koledžo Sprout observatorijos direktorius (1937-1972). Specializavosi astrometrijoje, nagrinėdamas paralaksą ir santykinį žvaigždžių judėjimą. 7-me dešimtm. sukėlė visuomenės susidomėjimą pranešęs, kad artimiausia Barnardo žvaigždė turi planetų (dabar nustatyta, kad jis klydo).
Buvo talentingas muzikas, puikiai grojęs pianinu, altu ir smuiku, kūręs muziką Charlottesville orkestrui (bei pianinui). Kitu jo hobiu buvo nebylūs filmai, kuriuos demonstruodavo akomponuodamas pianinu.

3) Borisas Kukarkinas (1909—1977) – rusų astronomas, dirbęs kintamo ryškio žvaigždžių ir žvaigždžių sistemų sandaros srityse. 1928 m. įkūrė biuletenį „Kintamosios žvaigždės“ ir buvo jo redaktoriumi 49 m. 1928 m. nustatė ryšį tarp kintamų žvaigždžių periodo ir spektrinės klasės. Kartu su P. Parenago sudarė kintamų žvaigždžių charakteristikų katalogą, kartu išleido knygą „Kintamosios žvaigždės ir jų stebėjimo būdai“ (1938). Išvystė galaktikų skirtingų žvaigždžių populiacijų koncepciją, šrogė, kad galaktiniai objektai susidarė skirtingu laiku. 1974 m. išleido monografiją „Rutuliniai žvaigždžių spiečiai“. Dalį darbų skyrė tarpžvaigždiniam šviesos sugėrimui.

4) Vasilijus Fesenkovas (1889-1972) – ukrainiečių kilmės tarybinis astrofizikas, akademikas, vienas Rusijos astrofizikų instituto (1923; jo direktorius 1936-1939) ir Alma-Atos Astrofizikos instituto (1941; direktorius iki 1964 m.) steigėjų . Vienas pirmųjų tyrinėjo Zodiako švytėjimą panaudodamas fotometriją ir pasiūlė jo dinamikos aiškinimą. Dirbo kosmologijos, planetų ir Saulės sistemos astronomijos srityse. 1924 m. įsteigė „Astronominį žurnalą“, kurio redaktoriumi buvo iki 1964 m. 1947 m. vyko į Tunguskos meteorito kritimo vietą ir apskaičiavo spėjamą kritusio kūno masę bei orbitą. Tą patį atliko su Sikhote-Alin meteoritu (kritusiu 1947 m.).
Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje, o taip pat mažoji planeta 2208 (atrasta 1977 m.).

5) Aleksandras Neifachas (1926-1997) – rusų biochemikas, profesorius, buvo Helsinkio žmogaus teisių grupės nariu. Darbavosi embriologijos srityje: branduolio-citoplazmos santykio ankstyvojoje stadijoje tyrimai, baltymų sintezės genetinis valdymas, branduolių radiacinė inaktyvacija, embriogenezės spartos genetika.

Papildomai skaitykite:
Kur jie slepiasi?
Gyvybės paieškos
Fermi paradoksas
Pačiupinėti Visatą
Visatos mechanika
Gyvenimas po mirties
Pasikėsinimas į multivisatas
Bendroji reliatyvumo teorija
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Ar kažkur Visatoje yra gyvybė?
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Giodelio metrika - Visata sukasi
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Kokoni, Morisonas. Tarpžvaigždinio ryšio paieškos
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
S. Hokingas – nenurimstantis invalidas
Higso bosonas: labai prasta balerina
Išilginės bangos ir kelionės laike
Ieškantis žemės tipo planetų
Juodųjų skylių paradoksai
Mokslininkai apie NSO
Jie buvo pirmeiviais...
Rentgenas Visatai
Visatos modeliai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis