Taip pat skaitykite Žmonės Mėnulyje: „Apolono“ programa  

Tepraėjus vos pusei minutės milžinišką „Saturn V“ raketą sudrebino smarkus trenksmas. Erdvėlaivio valdymo pulte užsižiebė visos avarinės lemputės. Taip prasidėjo andrasis žmonijos bandymas išsilaipinti Mėnulyje.

Stiprus lapkričio lietus barbena į „Apollo 12“ kabiną, upeliais srūva įgulos modulio „Yankie Clipper“ korpusu. Trys astronautai stengiasi galvoti, kad viskas bus gerai, - nors nuo pat ankstyvo ryto virš „Kennedy“ kosminio centro Kaneverio kyšulyje tvenkiasi juodi lietaus debesys ir skrydis bet kurią akimirką gali būti atšauktas.

8-is mėnesius Pete Conrad‘as, Dick Gordon‘as ir Alan Bean‘as treniravosi ir rengėsi šia misijai, antram išsilaipinimui Mėnulyje. Tad jiems visai nesinori galvoti apie atidėjimą...

Apie 11 val. įgula pagaliau gauna ilgai lauktą pranešimą: „Oras gana geras pakilimui; 30 km spinduliu nelaukiama jokio žaibo; ekspediciją galima tęsti kaip numatyta“. 11:22 raketa, lydima baisaus triukšmo ir liepsnų, atsiplėšia nuo žemės. „Gražus pakilimas“, - radijo bangomis pasidžiaugia Conrad‘as. „Panašu, kad oras giedrijasi“ , - pritaria Gordon‘as, tačiau, jam vos tai ištarus, dangų perskrodžia žaibas ir pasigirsta trenksmas, sudrebinantis visą erdvėlaivį.

„Kas tai, po velnių, buvo?!“ – per radiją klausia Gordon‘as, bet atsakymo nesulaukia. Tuo tarpu astronautai mato, kad kontrolės pulte įsižiebia visos avarinės lemputės. Conrod‘ui dar niekad nebuvo tekę matyti vienu metu degant tiek avarinių lempučių. Tikrai kažkas nutiko. Astronautas ima tikrinti ir skaityti daugybę klaidų pranešimų, tikėdamas, kad valdymo centras Hiustone ras problemą. Greitai paaiškėja, kad į laivą trenkė du žaibai – vienas 36-ą, o kitas 52-ą sekundę. Žaibo iškrova sukėlė trumpą sujungimą ir sutrikdė duomenų perdavimą. Iš Hiustono atsklinda nurodymas: „Apollo-12, pabandykite iš naujo paleisti variklių modulio degalų elementų sistemą“. Laivas tuo metu nuo Žemės tolsta 10 tūkst. km/val. greičiu...

Maždaug 70 km aukštyje atsikabinus pirmajai pakopai, Bean‘ui pavyko iš naujo paleisti sistemą ir pradėti duomenų perdavimą – avarinės lemputės išsijungė. Įtampa krenta, Conrad‘as ima juokauti, gera nuotaika užkrėsdamas Gordon‘ą su Bean‘u. Astronautai visą laiką iki Žemės orbitos juokauja ir krečia pokštus. Galvodamas apie žurnalistus Conrad‘as konstatuoja: „Dabar jie bent jau turės apie ką rašyti!“

Tačiau ore tebetvyro nerimas, kad Hiustonas atšauks misiją. Įgula tuo metu nenumanė, ar nėra pažeisti įgulos ar Mėnulio moduliai. Vis tik nuo skrydžio pradžios praėjus 2 val. 48 min. valdymo centras praneša, kad galima tęsti misiją į Mėnulį. Tačiau centrui daugiausia abejonių kėlė parašiutų išskleidimo sistema leidžiantis į Žemę – tačiau jis nusprendė įgulai savo abejonių neatskleisti: o jei leidžiantis parašiutai neišsiskleis, astronautai žus net ir įvykdę užduotį. Tai tegu bent nesijaudindami pagyvena tas 10 misijos dienų!..

Nusileidimui buvo parinktas Audrų vandenynas

Prieš 4 mėn. Mėnulyje buvo nusileidęs „Apollo-11“, tačiau jam pavyko nusileisti tik už 6,5 km nuo planuotos vietos. NASA norėjo, kad kitos Mėnulio misijos nusileistų tiksliau. Taip pat dabar dėmesys buvo sutelktas į geologiją – ir geologų grupė ilgai rinko vietą, vėliau pavadintą „Pete‘s Parking Lot“ (Pete parkavimosi vieta). Parinkta vieta Audrų vandenyne šalia 1967 m. balandį nusileidusio „Surveyor 3” zondo. Buvo žinoma, kad Audrų vandenyno uolienos jaunesnės nei Ramybės jūroje ir jų cheminė sudėtis skiriasi.

Nusileidimo tikslumas buvo užduotimi Mėnulio modulio „Intrepid“ kapitonui. Treniruodamasis Pete Conrad‘as tiek kartų „leidosi“ Audrų jūroje, kad ši jam net ėmė sapnuotis. Jam įstrigo atmintyje, kad „Surveyor 3” stovi ant kraterio krašto, o nusileidimo teritorija iš tolo panaši į sniego senį besmegenį, kurio viduriniame kamuolyje ir randasi zondas. „Aš viliuosi, kad rasiu savo sniego senį ir mums pavyks nusileisti tiksliai ten, kur reikia“, - kramsnodamas gabalėlį kanadietiškos kiaulienos sakė Conrad‘as.

... ir nusileidęs laimėjo 500 dolerių!

Atsijungęs nuo „Yankee Clipper“ su Gordonu, „Intrepid“ artėja prie Mėnulio paviršiaus. Priartėjęs iki 2,5 km, Conrad‘as mano, kad jau įžiūri savo sniego senį, tačiau tuo dar nėra visai tikras. Dar truputis - ir jis sušunka: „Štai jis ten! Ten! Šunsnukis!“

Likus 300 m kursas nukreipiamas tiesiai į kraterį: „Mums pavyks, tikai pavyks“. Murma Bean‘as. Conrad‘as jam nepritaria, nes mano, kad Petės nusileidimo aikštelė labiau panaši į mūšio lauką – nesvetingą akmenimis nusėtą dykumą. 120 m aukštyje Conrad‘as pereina į rankinį valdymą ir sumažina greitį. Jis staiga pamato kraterį tiesiai apačioje: „Negali būti! Mes pro jį skrendam!“ – sušunka. Paviršius labiau nelygus nei tikėtasi, tačiau kraterio šiaurės vakarų pusėje jis pastebi gana lygų ruožą. Jis staigiai pasuka modulį į kairę, o Bean‘as skaičiuoja atstumą iki paviršiaus. „60 m; turime leistis dabar“, - pasiūlo. „Gerai“, - pritaria Conrad‘as ir pradeda tūpti vertikaliai. Paviršius pranyksta dulkių debesyje, Conrad‘as neįžiūri, kur leidžiasi – prie kraterio ar ant akmenų – dulkių debesis dar labiau tirštėja ir viską uždengia, staiga valdymo pulte įsižiebia kontakto lemputė, o po akimirkos „Intrepid“ jau stabiliai stovi. „Puikus nusileidimas, Pete. Nuostabu!“ – džiūgauja Bean‘as. Paplekšnodamas per petį. „Gerai atšvęskite“, - iš orbitos palinki Dick Gordon‘as. Lengviau atsikvepia ir skrydžių valdymo centras Žemėje. Užduotis įvykdyta: nusileista vos 183 m nuo zondo.

Praėjus 5 val. po nusileidimo Conrad‘as pasirengęs žengti ant Mėnulio paviršiaus. Astronautas jau senai žinojo, ką pasakys pirmiausia. Praeitą vasarą pas jį lankėsi italų žurnalistė Oriana Fallaci, kuri buvo įsitikinusi, kad garsius Armstrongo žodžius „Mažas žingsnelis...“ sugalvojo ir įrašė pati NASA. Conrad‘as nusprendė įtikinti ją, kad astronautai patys sprendžia, ką sakyti - ir sukirto lažybų su ja iš 500 dolerių, kad pasakys sutartus žodžius: „Valio! Galbūt Neilui tai buvo mažas žingsnelis, bet man jis yra didžiulis!“. Jis išlipa ir juos ištaria, praturtėdamas 500 dolerių.

Po pusvalandžio išlipa ir Alan Bean‘as. Jiedu per 7 val. turi atlikti nemaža užduočių: pirmiausia įmontuoti televizijos kamerą, kuri siūs į Žemę spalvotus vaizdus. Bean‘as netyčia kamera pakreipia į Saulę ir nors tai tetruko kelias sekundes, stipri Saulės šviesa sugadino objektyvą. Taigi, antrasis išsilapinimas bus transliuojamas tik per radiją.

Bet gal ir gerai – Žemėje likę atsarginės įgulos nariai užduočių sąrašo puslapiuose buvo priklijavę mažyčių apsinuoginusių „Playboy“ modelių nuotraukų ir prie jų prirašę nurodymą rimtu moksliniu tonu: „Nepamirškite aprašyti ateivių“.

Pirmo iš dviejų suplanuotų išėjimų metu astronautai sumontuoja ir įrengia dalį prietaisų. ALSEP – pirmoji pilnai sukomplektuota mokslinė stotis. Taip pat paimama grunto pavyzdžių. O pamiegoję, antrąkart leidžiasi link „Surveyor 3” zondo.

Po 4 val. pasivaikščiojimo pavargę astronautai grįžta į „Intrepid“. Jų skafandrai pilkai rudi nuo Mėnulio dulkių. Jie greitai suvalgo priešpiečius ir ima rengtis pakilimui. Mėnulyje 31,5 val. praleidęs ir visą tą laiką nusiteikęs džiugiai, Bean‘as staiga nutyla. „Ar patikrinai pakilimo variklį?“ – paklausia Conrad‘as. „Taip“, - trumpai atsako tas. „Nėra ko jaudintis, Alai. Jei jis nesuveiks, tapsime pirmuoju ilgalaikiu kosminės programos paminklu“, - juokaudamas Conrad‘as bando nuimti įtampą.

„Intrepid“ pakyla be jokių problemų ir po 37 val. išsiskyrimo vėl susijungia su „Yankee Clipper“. Gordon‘as džiaugiasi sugrįžusiais, bet žiūrėdamas į Mėnulio modulio tunelį temato tik du blankius šešėlius, apgaubtus didžiulio dulkių debesies. „Vyručiai, prašau nepurvinti mano švaraus erdvėlaivio“, - linksmai užprotrstuoja Gordonas ir liepia aniems nusivilkti visus drabužius. Po kelių minučių abu astronautai į valdymo kabiną įplaukia visai nuogi, tik su ausinėmis.

Apsisukus apie Mėnulį dar 11 kartų, „Yankee Clipper“ pradeda grįžimą į Žemę, kol 1969 m. lapkričio 24 d. rytą priartėja prie Ramiojo vandenyno. NASA valdymo centras laiko sugniaužę kumščius, kad išsiskleistų parašiutai. Tačiau viskas vyksta sklandžiai ir „Apollo-12“ nusileidžia sėkmingai. Viena smulkmena – besileidžiant atsikabina kamera ir trinkteli A. Bean‘ui į kaktą. 2,5 cm žaizda – tokį „suvenyrą“ iš Mėnulio parsivežė jis.

O sekanti „Apollo-13“ misija vyko išties dramatiškai...

Papildomai skaitykite:
Lenktynės kosmose
Aklas nusileidimas
Mus stebi iš Mėnulio?
Ar bus grįžta į Mėnulį?
Pirmieji žmonės Mėnulyje
Koks tas mūsų palydovas?
Istorinė Mėnulio nuotrauka
Mėnulis: Septintasis žemynas
Kam priklauso Mėnulio dulkės?
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Barmingradas – projektas, aplenkęs laiką
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Per meilės orgijas į žvaigždes
2019-ųjų kosminė takoskyra
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Mėnulio urvų pabaisos
NASA tapsmas: istorija
Mėnulio kronikos kine
Mūšis dėl Veneros
Žvalgantis po dangų
Kaip kūrė TKS?

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis