Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Kosmosas filosofijoje

Vos užgimusi fillosofija dėmesį atkreipė į kosmosą, paskatinusį ją iškelti esminį klausimą: „Kas yra visa?“ (t.y. būtis), dėl kurio pasidalijo į materialistus ir idealistus. Kosmoso studijos įvedė kategorijas (substancija, materija, idėja), o taip pat pažinimo metodus (metafizika ir dialektika).

O tada filosofai atmetė antropomorfinius ir zoomorfinius kosmogoninių mitų elementus, pakeisdami filosofine kosmologija be subjektyvais prado, kurioje kosmosas buvo savipatis ir amžinas absoliutas, materialių-juslinių dalykų, sielos ir minties dialektinė vienybė. Kitaip tariant, kosmosas tapo astronominiu – jis antikoje apėmė visą būtį, be kosmoso nieki daugiau neegzistuoja. Jo egzistavimo priežastis jis pats ir jis pats nusako savo judėjimą. Kosminė siela buvo savaiminio judėjimo principu, o protas – nukreipiančia idėja. O kadangi, kaip kosminiai, jie nuasmeninti, tai perteikia natūralų kosmoso tikslingumą. Kosmoso filosofija

Pirmasis dialektinis filosofas Heraklitas, ištaręs garsiąją frazę „Panta rhei“ (visa juda), sakė: „Šio kosmoso, vieno visiems, nesukūrė joks dievas, tačiau jis visada buvo, yra ir bus amžinai gyva ugnimi, lygiai užsidegančiai, lygiai gęstančia“.

Įdomu, kad antikos filosofų fragmentuose, kalbant apie kosmosą, dažnai mini protą ir sielą, tarsi tikrovės paaiškinimui jiems būtų nepakakę vienos materijos. Gyvybę jie tapatino su sielos sąvoka, tikslingą gyvybės vystymąsi – su protu. Tad šiedu buvo traktuojami ne tik subjektyviai žmogiški, bet ir kaip objektyviai kosminiai.

Bet juk protą ir sielą turi ir žmonės. Iš kur jie tokie radosi, gudručiai? Atsakymą davė mitai – kosmogoniniai ir teogoniniai – ir jis labai paprastas: juos sukūrė dievai ir suteikė protą ir sielą. O iš kur tada atsirado dievai? Pas graikus ir romėnus jie buvo antropomorfiniai ir savo poelgiais daugeliu atvejų buvo panašūs į žmones. Tas kas ir ką sukūrė pagal savo atvaizdą? Dievai laikyti dangaus gyventojais, tačiau vis tik jis dar nebuvo kosmosas. Jie vaikščiojo ir veikė ir tarp žmonių.

Kitas etapas atėjo Atgimimo laikais. Vienu pirmųjų buvo Dž. Bruno, kuris besiremdamas N. Koperniko heliocentrine sistema, atgaivino ir išvystė antikos materialistų kosmologines idėjas – „Apie priežastį, pradą ir vieningąjį“, „Apie begalybę, visatą ir pasaulius“ bei kituose kūriniuose. Anot jo, Visata yra vientisas, begalinis ir nesunaikinamas universumas su begaliniu pasaulių kiekiu, iš kurių Žemė tėra tik vienas jų, o žmonija tik viena protingų būtybių forma. Dėl Bruno žmogaus veikla yra aktyvi – „herojiškas entuziazmas“, išaukštinantis jį ir priartinantis prie kosminių užmačių ir darbų.

Naujaisiais amžiais filosofai vis labiau rėmėsi mokslinėmis gamtos mokslo idėjomis. 1610 m. pasirodė Galilėjo „Žvaigždžių kurjeris“. Bruno ir Koperniko idėjos įgavo eksperimentinį ir matematinį pagrindimą. Galilėjus pirmąkart suformulavo objektyvaus gamtos dėsnio sampratą. Tą paveldą apibendrino I. Niutonas „Gamtos filosofijos matematiniuose pagrinduose“ (1687), o tada Apšvietos švietėjai įtvirtino naująjį pasaulio vaizdą.

I. Kantas ir P. Laplasas nepriklausomai vienas nuo kito padarė išvadą apie Visatos kilmę iš pirminio dujų „ūko“ ar įkaitusio dujų „debesies“ ir evoliuciją. Jos iš esmės patvirtino materialistinius požiūrius. 20 a. žinios apie kosmosą pasiekė naują kokybę. Pagaliau 1961 m. balandžio 12 d. ir žmogus (J. Gagarinas) pakilo kosmosą. 1971 m. Žemės orbitoje ėmė veikti kosminė stotis („Saliut“).

20 a. imtas suvokti dialektinis Žemės ir kosmoso ryšis. Juk žmoniją nuo kosmoso skiria sąlyginai siaura riba (tik 100 km), tad kosmosas nuolat veikia Žemės biosferą, ką pažymėjo V. Vernadskis. O religinis filosofas, jėzuitas P.T. de Šardenas siejo „didžiojo žemės fenomeno“, žmogaus, atsiradimą ir vystymąsi su kosminiais procesais. Jo darbą „Žmogaus fenomenas“ jėzuitų ordinas uždraudė spausdinti, o po jo mirties jo veikalai buvo išimami iš katalikiškų mokyklinių įstaigų.


Tarpplanetinės erdvės tyrinėjimai  

Taip pat skaitykite Kaip kūrė TKS?

Apie 2000-uosius NASA manė, kad jau maždaug po 25 m. galės paleisti pirmą tarpžvaigždinį aparatą, planetą prie netolimos žvaigždės pasieksiančio 21 a. pabaigoje. Pernelyg optimistiška, ar ne – juk netgi toliausiai nuskriejęs aparatas „Voyager 1” tik 2012 m. pabaigoje po 35 m. skrydžio priskrido prie tarpžvaigždinės erdvės ribų ir nuo Saulės nutolo apie 15 mlrd. km (daugiau apie Saulės paribius). Tokia sparta iki Kentauro Alfos jis skristų 100 tūkst. metų. Taigi, prieš susiruošiant į žvaigždes, reiktų esminių poslinkių fizikos ir chemijos srityse. O kur dar problemos tokio skrydžio metu? (jos aptariamos >>>>> )

O ypač būtų puiku, jei galėtume keliauti didesniu už šviesą greičiu! Niekas neturėtų sakyti „negalima“ ir „niekada“... Kliūtys juk ir yra tam, kad jas įveiktume. O jei nesugebame įveikti, prasikniskime per sliekanges!

 

Prasideda nauja kosminė era

2000 m. lapkričio 2 dieną, 11 val. 21 min. Lietuvos laiku, pasak ekspertų, prasidėjo nauja kosmoso era. Tą dieną į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) Rusijos kosminiu laivu „Sojuz TM 31“ atvyko pirmasis ekipažas – amerikietis Bilas Šepardas ir rusai Sergejus Krikaliovas bei Jurijus Gidzenko. Šio įvykio laukė kosmoso specialistai visame pasaulyje. Vienas skrydžio vadovų amerikietis Rikas Laborde prilygino šį įvykį pirmojo kosmonauto, Jurijaus Gagarino, skrydžiui į kosmosą. Nuo praėjusio ketvirtadienio brangiausias visų laikų kosminis ir inžinerijos projektas perėjo į galutinę įgyvendinimo stadiją.

Tarptautinė kosminė stotis yra bendras keliolikos šalių projektas, pradėtas įgyvendinti dar 1990-ųjų pradžioje. Be Jungtinių Valstijų ir Rusijos jame dalyvauja 14 Europos kosminės agentūros šalių, Japonija, Kanada ir Brazilija. Kiekviena valstybė įgyvendina tam tikrą atskirą projekto dalį. 1998-aisiais į orbitą buvo iškeltas pirmasis stoties modulis – Rusijos blokas „Zaria“. Tais pačiais metais prie jo buvo prijungtas amerikiečių blokas „Unity“. Kito Rusijos bloko „Zvezda“ paleidimas šiek tiek užtruko ir įvyko tik šiais metais. Nuo šio momento tapo įmanoma į stotį nusiųsti pirmąjį ilgalaikį ekipažą. Pirmoji ekspedicija tarptautinėje kosminėje stotyje išbus iki 2001 metų pavasario. Juos pakeis kitas trijų žmonių ekipažas. Planuojama, kad ekspedicijos keis viena kitą iki 2006 metų. Būtent iki 2006 metų tarptautinė kosminė stotis turi būti galutinai įrengta. Tai bus didžiausias dirbtinis objektas kosmose – daugiau nei 100 metrų ilgio ir 450 tonų svorio.

Pirmasis ekipažas į tarptautinę kosminę stotį atvyko Rusijos kosminiu laivu „Sojuz TM 31“ spalio 31 dieną pakilę iš Baikonūro kosmodromo. Kosminius laivus „Sojuz“ iš Baikonūro dar 1966 m. pradėjo leisti Rusijos kosmoso patriarchas Sergejus Koroliovas. Laivas „Sojuz TM 31“ eilėje buvo jau 666-as. Paprastai prietaringi kosmonautai šiam mistiniam demoniškam skaičiui neteikė pernelyg didelės reikšmės. Tiesa, kai kurių tradicijų laikomasi iki šiol. Kaip ir prieš kiekvieną skrydį, kosmonautai žiūrėjo garsiąją rusų komediją „Baltoji dykumos saulė“.

Misijos vadas 51-ų metų amerikietis Bilas Šepardas į kosmosą pakilo jau ketvirtą kartą. Nepaisant didelio skrydžių skaičiaus, B. Šepardas laikomas mažiausiai patyrusiu ekipažo nariu, nes iki šiol ilgiausias jo buvimas kosmose truko vos 10 dienų. Tuo tarpu per šią misiją kosmose teks užtrukti beveik keturis mėnesius. 38-erių metų Jurijui Gidzenkai – tai jau antrasis skrydis į kosmosą. Labiausiai patyręs šios misijos narys yra 42-erių metų Sergejus Krikaliovas. Tai jau penktasis jo skrydis į kosmosą. S. Krikaliovas vienintelis iš pirmojo ekipažo narių jau lankęsis tarptautinėje kosminėje stotyje, kai ji dar tik buvo pradėta įrenginėti.

Ekipažo nariai savo keturių mėnesių misiją pradėjo nuo to, kad užžiebė tarptautinėje kosminėje stotyje šviesą ir įrengė kamerą tiesioginėms transliacijoms. Pirmoji naujojo ekipažo užduotis – įjungti gyvybinių funkcijų palaikymo sistemą visuose trijuose TKS moduliuose. Neatmetama galimybė, kad kosmonautai jau galės pasinaudoti ir tualetu, kurį dar rugsėjį įrengė amerikiečiai. Per pirmąją savaitę kosmonautai turi sukurti kompiuterių sistemą. Kai ji bus parengta, kosmonautai visas tarptautinės kosminės stoties sistemas galės valdyti savo portatyviniais kompiuteriais. Naujajam ekipažui teks visiškai įrengti naująją stotį: iškrauti du krovininius kosminius laivus su medžiagomis ir įranga, atlikti kai kuriuos medicininius-biologinius eksperimentus ir, svarbiausia, įrodyti, kad ilgalaikis ekipažo buvimas tarptautinėje kosminėje stotyje yra įmanomas.

JAV kosminė agentūra NASA mano, kad pirmasis ekipažas stotyje ne iš karto pasijus kaip namuose. TKS ekipažui kol kas teks gyventi susispaudus. Elektra stotyje bus gaminama tik tam, kad būtų šildomi du iš trijų stoties modulių. Situacija pasikeis tik po to, kai gruodžio mėnesį į tarptautinę kosminę stotį bus atgabentos milžiniškos saulės baterijos, kurios tieks stočiai elektrą. Kosmonautai planuoja dirbti po dvylika valandų šešias dienas per savaitę. Tik sekmadieniais jie galės atsipūsti, paskaityti asmeninį elektroninį paštą ir vaizdo konferencijų metu pabendrauti su šeimomis. Be to, kiekvieną dieną ne mažiau kaip po dvi valandas jiems teks atlikti fizinius pratimus tam, kad nesvarumo būsena nepakenktų jų organizmams.

Šis skrydis Rusijos kosmoso istorijai yra įdomus ir dar vienu aspektu. Sergejus Krikaliovas ir Jurijus Gidzenko tapo pirmaisiais Rusijos kosmonautais skrydžio metu apdraustais nuo maksimalaus rizikų skaičiaus. Draudimo suma laikoma paslaptyje, tačiau, kai kurių šaltinių teigimu, ji siekia daugiau nei 900 tūkstančių dolerių. Tiesa, misijos vadovas amerikietis Viljamas Šepardas apdraustas dešimčia milijonų dolerių. Pats laivo „Sojuz“ startas ir skrydis buvo apdraustas 125 milijonų dolerių suma.

Parengė Gytis Oganauskas, Penki kontinentai Online  

Papildomai skaitykite:
Filosofijos skiltis
Žmonės Mėnulyje
Baikonūro statyba
Žodis apie Gagariną
Ateitis - elektrinės raketos
Merkurijaus baisioji tragedija
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Per meilės orgijas į žvaigždes
Hadronų koliderio kūrėjas
Saga apie neutronus
Daugiaveidis Marsas
Baikonūro tremtyje

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis


 
 
Sputnik 1
Sputnik 1

 


Susijungimas

Taip pat skaitykite:
Moterys kosmose
Kaip kūrė TKS?
Nežinomi kosmonautai
NASA tapsmas: istorija
Kinijos kosminės ambicijos
Tarybiniai raketų meistrai
Žmogaus misija kosmose
Raketų eros ištakose
Kitų žvaigždžių planetos
Greičiau už šviesą!
Link Veneros
NSO kilmė