Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Hadronų koliderio kūrėjas
 

Lyndon Rees Evans (63 m. amžiaus) daug jėgų įdėjo kurdamas LHC. Jis matė jį užbaigtą ir vėl sustabdytą... Nuo 1993 m. jis nustatinėjo ryšius su pasaulio fizikais, politikais ir pramoninkais, kad užtikrintų jų paramą; lankė gamyklas Europoje, Š. Amerikoje ir Japonijoje, kad paskatintų komponentų gamybą ir t.t. O dabar LHC jam bus praeitis, nes netrukus (2010 m.) išeis į pensiją. LHC bus jo paminklas.

Lyndon Rees Evans L. Evans gimė 1945 m. Velso šachtininkų mieste Aberdare. Jo tėvas dirbo šachtoje ir mirė nuo plaučių silokozės ligos, kai Lyndonui tebuvo 11 m. Jo motina pradėjo dirbti mokyklos valgykloje, vargiai išlaikydama Lyndoną ir jo jaunesnįjį brolį Piterį. Taigi tuomet nesimatė, kad jam šviečiasi atomistų aristokrato pozicija. Jis žaidė už miesto futbolo komandą, žaidė regbį. Gavo vietą virtinėje gramatikos mokykloje, tačiau save apibūdina kaip nedisciplinuotą mokinį. Ir tik sulaukęs maždaug 16 m., jis ėmė rimčiau galvoti apie mokslą. Laikraščiai tuo metu rašė apie H-bombas ir branduolinę energiją – tai galėjo būti paskata.

Įstojo į Swansea Velso universitetą. Pradėjo studijuoti chemiją, tačiau netrukus perėjo į fiziką ir čia apgynė daktaro laipsnį iš branduolinės sintezės srities. Susipažino su Lynda ir apsivedė 1967-ais. Colyn Grey Morgan'as turėjo ryšių CERN ir įtikino jaunąjį fiziką pabandyti ten įsidarbinti. Jis neturėjo supratimo, kaip veikia greitintuvai, tačiau jo darbas buvo iš vandenilio atomų pašalinti elektronus gaunant protonus. Tai leido jam pradėti darbus su SPS, ir galiausiai su antiprotonais, paverčiant SPS kolideriu.

CERN tokių darbuotojų dėka labai iškilo. 8 dešimtm. buvo pažadėta, kad bus patvirtinta prielaida, kad elektromagnetinė jėga ir silpnoji branduolinė yra to paties proceso veiksniai. Tas unifikacija reikalavo, kad egzistuotų naujos elementariosios dalelės, vadinamos Z ir W bosonai (jie atrasti 1983 m.; už tai Carlo Rubbia, su Simon van der Meer, kitais metais gavo Nobelio premiją). Deja, joks greitintuvas nebuvo pakankamai galingas, kad jas sukurtų. "Main Ring" iš "Fermilab" (JAV) ir SPS iš CERN buvo skirtos daužyti fiksuotus taikinius. Šiuo atveju tik maža protonų energijos dalis panaudojama naujų dalelių susidarymui. Z ir W bosonus pavyktų sukurti naudojant du vienas priešais kitą lekiančius protonų srautus. Tik viena bėda, kad tokį įrenginį nepaprastai sunku sukurti ir tuo metu tebuvo tik ISR (CERN), tačiau jos pajėgumas buvo nepakankamas. Tada ambicingas italas Carlo Rubbia (1989 m. tapęs CERN vadovu), ėmė primygtinai siūlyti gudrų planą – vieną iš protonų greitintuvų paversti kolideriu, priverčiant antiprotonų srautą skrieti tais pačiais vamzdžiais priešinga kryptimi nei protonų srautas. "Fermilab" atsisakė, tačiau CERN "pasirašė".

Projektas reikalavo viso CERN pajėgų. Antiprotonai turėjo būti kuriami eigoje (juk nebuvo antimaterijos sandėlio, iš kurio būtų galima jų pasisemti), kaupiami savaites kruopščiai izoliuojant nuo įprastinės materijos "atšaldant" į tankius srautus. L. Evans'as ėmėsi sudėtingų skaičiavimų, kurie reikalingi nustatymui, kaip dalelės tokiuose srautuose atšoka viena nuo kitos lėkdamos SPS žiedu. Tada jis suprojektavo magnetų rinkinį, turėjusį išlaikyti suspaustą srautą.

1993 m. Llewellyn Smith'as pakeitė C. Rubbia beveik tuo pat metu, kai LHC projekto vadovas ruošėsi išeiti į pensiją. Jam reikėjo įpėdinio – ir juo buvo pasirinktas 47 m. amžiaus L. Evans'as, mat jis per 20 m. buvo dirbęs praktiškai su kiekvienu CERN greitintuvu. 1993 m. spalio mėn. atėjo žinia iš JAV – Kongresas nutraukė superkoliderio finansavimą. Tad CERN liko vienas šiame žaidime, kuris, vienok, reikalavo milžiniškų finansų. Jų trūko – ir buvo pereita prie plano-B – pradžioje kurti LHC tik su 2/3 superlaidžių magnetų. Vėliau, gavus iš kažkur kitur lėšų (iš Japonijos, ogal ir iš JAV), užbaigti trūkstamus. Toks projekto planas buvo patvirtintas 1994 m. gruodį, o L. Smith'ui ir L. Evans'ui duoti 2 m. trūkstamų lėšų suradimui. Pirmas 5 mlrd jenų (50 mln. USD) įnašas iš Japonijos 1995 m. birželį išjudino kamuolį – iki 1996 m. pabaigos reikiamos lėšos buvo gautos iš Japonijos, Indijos, Kanados ir Rusijos, atsirado susidomėjimas iš JAV vyriausybės pusės. Tada atėjo "spyris į užpakalį" – Britanija ir Vokietija pareiškė, negalinčios įvykdyti 1994 m. įsipareigojimų. Tačiau taryba leido paimti paskolą iš Europos Investicijų banko – tad konstravimo darbai 1996 m. prasidėjo. Deja, CERN darbo kultūra yra akademinė (kurią galima apibūdinti kaip "palaidą balą"). Evans'as dirbo taip kaip įpratęs – taigi, nesuprantamai.

2001 m. rugsėjį tarybai buvo pristatyta, kad projekto išlaidos bus viršytos apie 20% ir paprašytą papildomų lėšų. Tarybos nariai buvo įsiutę. Vis tik Evans'o neatleido. 2004 m. pagrindiniu CERN vadovu tapo prancūzas Robert'as Aymar'as; ir netrukus LHC susidūrė su didele problema – paaiškėjo, kad prastai pagaminta sistema, tiekianti skystą helį. Pastebėtos ir defektai magnetų projektavime: buvo problemų su sujungimais tarp sekcijų. Jas pavyko išspręsti, tačiau tai kainavo (pvz., skysto helio sistemos problemos užlaikė projekto užbaigimą beveik metams).

Didysis hadronų greitintuvas (LHC) netoli Ženevos (Šveicarija), Europos aukštųjų energijų fizikos laboratorijoje (CERN) yra didžiausias kada nors sukurtas mokslo įrenginys. Tai šimtai tūkstančių tonų įrangos išdėstytos 27 km. ilgio žiedo formos tunelyje. Didžioji jos dalis yra atšaldyta vos iki 2o K temperatūros.

Pirmąkart LHC įjungtas 2008 m. rugsėjo 10 d. Protonai greitėdami ėmė skrieti ratu. Tačiau jau po 9 d. pastebėtas sutrikimas. Sektoriuje 3-4 per 100 magnetų neteko superlaidumo. Nevaldomas "atitirpimas" gali būti pavojingas. Tūkstančių amperų stiprumo srovės gali gana saugiai valdomos superlaidininkų, tačiau jos gali susvilinti magnetus, jei bus Magnets of LHC nors nežymi varža. Antras pavojaus signalas pranešė apie krentantį deguonies lygį tunelio subsekcijoje. Tada visame sektoriuje dingo elektros srovė. Operatoriai tiesiogine prasme buvo tamsoje, nes nežinojo, kas vyksta už 5 km, daugiau kaip 100 m gylyje Prancūzijos pusėje.

Pradžioje L. Evans'as nesuprato, kaip tiek daug magnetų vienu metu gali "atitirpti", tačiau netrukus su kolegomis nustatė, kad tai buvo numatyta projekte. LHC automatiškai išjungdavo magnetų superlaidumą, kad juos apsaugotų. Tuo pačiu metu (ir matyt dėl tos pačios priežasties), nutekėjo skystas helis, o tai sukėlė pavojaus signalą dėl deguonies lygio kritimo.

Iš tolo magnetai atrodo kaip 15 m. sekcijos, tarsi Šveicarijos-Prancūzijos naftos vamzdyno dalys. Jos nudažytos vakarinio dangaus žydrumo spalva ir ant kai kurių baltomis raidėmis užrašyta "LHC dipole". Kiekviename dipolyje yra du vamzdžiai, kuriais link susidūrimo lekia du protonų srautai priešingomis kryptimis. Juose sudegė šyna (pagrindinė magistralė), kuri vizualiai atrodo kaip rodomojo piršto storio niobio-titano juosta – mažai kuo besiskirianti nuo daugybės kitų superlaidžių laidų, tiekiančių elektros srovę magnetams. Tačiau tai elektros sistemos šerdis, nes paskirsto srovę visiems sektoriaus magnetams. Įrengiant, ši juosta, vedanti į kiekvieną magnetą, turėjo būti rankomis prijungta nuo vieno magneto prie kito sulituojant. L. Evans'as ir jo komanda mano, kad sutrikimo priežastimi galėjo būti blogas sulitavimas. 8700 amperų srovė išgarino pusmetrį juostos ir pažeidė LHC vakuuminį izoliavimą. Jį saugojęs skystas helis užvirė akimirksniu. Išorinis apvalkalas neleido dujoms niekur išsiveržti; vietomis susidarė iki 20 atmosferų slėgis. Paveikti buvo 53 magnetai.

Matyt, tai paskutinis protonų kolideris. Kiekvienos kartos greitintuvai darosi vis didesni ir brangesni. Kitas įrenginys, kurį norėtų įrengti, būtų elektronų greitintuvas (kaip LEP, tik tiesinis, o ne žiedo formos). O kol kas planuose nėra jokio protonų įrenginio, nors pats LHC gali būti tobulinimas. Tad gali gautis – kad CERN'e buvo pagamintas pirmasis protonų greitintuvas, čia gali būti ir paskutinis.

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Nikola Tesla
Nežinomi kosmonautai
Saga apie neutronus
Laiko matavimo kronika
Žmogaus misija kosmose
Tesla ir eterio technologijos
Svajokliai prieš imperiją
Vieningo lauko teorija
Daktaro Filipovo atradimas
Higso bosonas: labai prasta balerina
N. Teslos tyrimų metodas ir pasaulėvaizdis
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Kvantinė mechanika ir jos ribotumas
Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Didysis sprogimas ar Didysis atšokimas
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (iki 20 a.)
Kokoni, Morisonas. Tarpžvaigždinio ryšio paieškos
Ar tai įrodymas apie "tamsiąją" materiją?
M.Velbekas. Elementariosios dalelės
Heisenbergo mistinė patirtis
Įvairiapusis Ričardas Feinmanas
Stabilios būsenos teorija
Torsioniniai laukai
Antigravitacija

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklio naujienos