Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Omsko ir Čeliabinsko keistenybės
Čeliabinske, kur viadukas kerta Lenino prospektą, randasi tektoninis lūžis, kuris laikomas
riba tarp Uralo ir Sibiro. Tad toji vieta turtinga anomaliais reiškiniais. Ir visokių įdomių nutikimų
čia nutinka.
1886 m. gruodžio 14 d. "Jekaterinburgo naujienos" rašė, kad "Prieš dvi savaites iš
valsčiaus gydytojas A. į policiją atsiuntė Antikristą
stiklainyje, o kadangi tame buvo spiritas,
tai žmonių giminės priešas spėjo prisigerti..". Gyventojai netiki nelabojo mirtimi, apsupo
policiją ir grasina pogromu. Valdžia buvo priversta pranešti, kad nelabąjį pasodino į "šaltąją",
užrakintą dviem spynomis.
1909 m. rugpjūčio 7 d., apie 11 val., kaip rašė 1909 m. rugpjūčio 9 d. "Pauralės balsas",
"virš miesto praskriejo didelis meteoras, ištįsęs į ilgą ugninę uodegą. Nuo meteoro sklido
tokia stipri šviesa, kad aplink viskas matėsi kaip elektros apšvietime". Vienos moters
prisiminimu, jis nukrito anapus Miaso upės. Tai nevienintelis kartas, kai miestą aplankė
bolidai. Tai įvyko ir 1933 m. spalį, kai meteoritas nukrito dabartinėje Kurgansko srityje bei
1941 m. balandį, aki bolidas pasiekė žemę netoli Katav-Ivanovsko.
Urale šiaurės pašvaistė ne tokia jau retenybė! Vienas jos pasirodymas buvo 1957 m.
rugsėjo 29 d. Tada vietos laikraščiai lenktyniaudami aprašinėjo tą reiškinį: "
intensyviai
raudona, kartais pereinanti į rožinę ir šviesiai žydrą, pašvaistė apėmė šiaurės rytų dangaus
skliautą". Bet ar tai buvo gamtoje natūraliai kilęs reiškinys? Juk prieš kelias valandas
įvyko sprogimas liūdnai pagarsėjusiame pramoniniame susivienijime "Majak" (Švyturys).
Vienas kombinato darbininkas prisiminė: "Dėl radioaktyvumo pasirodė švytintys debesys,
susidarę iš garų ir dulkių; ir tai sukėlę šiaurės pašvaistės iliuziją"."
Paskutiniais dviem 20 a. dešimtmečiais laikraščiai mėgavosi liudininkų pranešimais apie NSO virš
Čeliabinsko. Pvz., Šeršnevsko miško rajone matė du objektus, tarsi prožektoriais
apšvietusiais mišką. Šilumotechnikos instituto rajone į dirižablį panašų objektą, o Lenino
rajone kažką, primenantį švytintį obuolį. Tačiau dažniausiai su NSO susidurdavo gyvenę
šiaurės vakarinėje pusėje. Jie pasirodo gana trumpai 10-15 min., o tada dingsta.
1923 m. rugpjūčio 8 d. "Tarybų tiesa" pranešė, kad prie Aukštutinės krantinės gatvėje
esančio NN 16 namo renkasi minios žmonių, norinių pamatyti "stebuklą". Popo Očkino bute
nematoma dvasia svaidosi namų rakandais, stumdo daiktus. Bet tuo metu Čeliabinske vyko
agitacija registravimuisi į "Oro laivyno draugų draugiją", todėl popą apkaltino, kad jis trikdo
žmones, atitraukdamas nuo tarybų valdžios iškelto uždavinio.
Tarybų rajono santuokų rūmai stovi sugriautos Dievo motinos ikonos vardo Kazanės
cerkvės vietoje. Todėl laikoma, kad ši vieta palanki ir čia sudarytos santuokos bus tvirtos.
Biolokacijos žinovai patvirtino tokią prielaidą, tačiau visai greta, vos už 100 m, A. S. Puškino
vardo kino teatro rajone jie užfiksavo stiprų neigiamą lauką. Matyt nenuostabu, nes kino
teatras stovi buvusių Kazanės-Bogorodicko kapinių vietoje.
Danilovo ežeras
Nustatyta, kad ežero gylis 17 m, vandens skaidrumas 5 m. Medžiagų kiekis normos
ribose, net sidabro nėra ypatingai daug. Tačiau nemažas laisvo deguonies kiekis. Tiesa, kiek
pakenkė vietos žvejai jie pavasario polaidžio metu iškasė tranšėją, sujungdami ežerą su
greta tekančia Tara upe. Jie manė, kad į ežerą priplauks žuvies, tačiau tik užteršė ežerą
purvinu upės vandeniu. O čia auga ir reti bei nepaprastai gražūs augalai kubiški ir
kubšinki.
"Velnio pirštas"
Taip vietiniai vadina keistą vietą Gorkio rajone. Pailgas sausumos plotelis iš tikro primena
kažkokio milžino pirštą. Tokį jį suformavo vėjas ir vanduo. Iki šiol čia teberandamos senovės
moliuskų liekanos, kurias vietiniai naudoja gydymui sutrynus į miltelius naudoja žaizdų
gydymui. Mokslininkams tai "įgriuva" (Irtyšiaus kranto nuošliauža) ir yra geologinis paminklas.
Omsko srityje 5 geologiniai paminklai: Kartašovsko šlaitas (jaras) 50 m šlaitas prie
Irtyšiaus Muromcevo rajone, atodanga "Bešaul" (prie Irtyšiaus Belorečensko rajone),
atodangos "Nauja stovykla", "Įgriuva" ir "Draverto krantas" (čia rasta ir senovės stovyklavietė).
Įdomios ir Novotroicko ir Černolycjės atodangos prie Irtyšiaus, kur rasta daug senovės
gyvūnų kaulų: urvinio lokio, mamuto, raganosio, žuvų, suakmenėjusių augalų. Paslaptingi
Krasnojarkos rajono kalvų formos pylimai, kurių susidarymas neaiškus.
Unikali įgriuva prie Okinevo kaimo Miromvevsko rajone atseit čia vyksta daug keistų
reiškinių: švyti naktį, girdisi balsai, kompaso rodyklė blaškosi
Babadžistų tikėjimo atstovai
paskelbė įgriuvą energetiniu žemės centru. Čia jie įsteigė savo koloniją (ir tuo pakenkė
geologiniam dariniui).
Vis tik keistenybės Čeliabinske nesibaigia. Sąryšiai tarp meteorito ir senovės mitų
Skaitinėjau keletą straipsnių, kas yra neišvengiama vakar dienos įvykių Omsko srityje pasekmė. Iš jų
svarbūs:
Arkaimas: laikmečių veidrodis",
Slibinai-gundytojai" bei
Omsko ir Čeliabinsko keistenybės" (šis vertingas tik dėl
savo meteorų pastebėjimų statistikos). Labai mėgstu minimas vietoves patikrinti žemėlapyje, o tam labai
tinka Google maps.
Ieškodamas Arkaimo koordinačių, bakstelėjau ant Arkaimo apylinkių kalnai: kalnas Šamanicha (žr. >>>>>)". Niekuo neypatingas kalnas, netgi sakyčiau - eilinė kalva. Koordinačių tame forume nėra, tad iškart nereikalingą tab'a išjungiu ir nuklajoju ieškoti toliau. Arkaimo koordinatės yra 52.652645,59.579544. Jas užtinku čia. Deja nėra aukštos raiškos aero nuotraukų. Tad grįžtu į NSO.LT skaityti sekančio straipsnio. Ėmiau vartyti Slibinus-gundytojus". Pripažinsiu, kokį trečią kartą perskaitau šį straipsnį. Tam įtakos turi efektinga iliustracija - nesvarbu, kad su straipsniu ji menkai tesusijusi. Staiga sustoju ties penktąja pastraipa. Patogumo dėlei ją gabaliukais nukopijuosiu į čia. Bus paprasčiau nagrinėti. Anot Samaros srities senbuvių, kažkur rytuose yra ypatingas Šichano kalnas. Išvertus iš mordų kalbos tai reiškia šamano užkeikimas." Perskaičius šia eilutę kažkodėl dingtelėjo, jog kažkokį kalną panašiu pavadinimu kažkur mačiau. Staiga pasikuitęs naršymo istorijoje atrandu tai, ką minėjau anksčiau. Kalva, ne kalnas. Bet pavadinimas stulbinamai taiklus. Žinoma, faktas tas, kad į kalno/ kalvos pavadinimą įtraukti Šamano žodį ar dar kokį nors mistiškumą skatinantį senovės pasakojimams yra gana įprasta. Tikriausiai kiekvienoje šalyje yra šimtai kalnų tokiu pavadinimu. Na, bet vis tiek nusprendžiu pasiduoti misticizmo bei paralelių paieškos srovei. Tad išdėstysiu argumentus šių dviejų straipsnių sąsajai. Dabar, kai jau žinau Arkaimo kordinates (52.652645,59.579544), palyginu jas su Samaros geografine padėtimi (53.280816,50.206146). Tikriausiai nieko keisto ir tame, jog Arkaimas akivaizdžiai rytuose Samaros atžvilgiu. Na šitas sakinys kažkur rytuose yra ypatingas Šichano kalnas" sutampa. Atitikimai jau du. Pavadinimas bei geografinė kryptis. Nuo Samaros šiaurės rytuose stūkso ištisa Uralo grandinė, tad nuoroda, jog kalnas stūkso kažkur link tos pusės, kur visa jų grandinė atrodo logiškai. Aplink jį plyti ežerai." Deja aplink Arkaimą ne itin daug ežerų, bet Čeliabinsko sritis jų stygiumi tikrai nesiskundžia. Ten gyvena Vandenų dvasia. Atlikus tam tikrą ritualą, ją galima įprašyti atsiųsti arba, atvirkščiai, nutraukti lietų." O dabar palyginimui tekstas iš straipsnio apie Arkaimą, 13 pastraipa: O tai tiesiogiai iliustruoja senąjį arijų mitą apie Agni (Ugnies) dievo gimimą. Jis gimė vandenyje, tamsiame ir paslaptingame. Aukos šulinyje;" Kažkodėl dingtelėjo, kad legendų pasakojimas bei perpasakojimas galėjo ištrinti tikrąją aukų metimo į šulinį paskirtį, bet palikti akivaizdžią šulinio asociaciją su vandeniu. Taip "slibinų-gundytojų" legendoje galėjo gimti vandenų dvasia. Juo labiau, kad netoli kalno yra viena seniausių atrastų gyvenviečių (Arkaimas), kuriame tokie ritualai šuliniuose ir buvo atliekami. Šis ritualas ir gali ataidėti per tūkstantmečius. Padavimas apie nelabojo atskridimą milžiniškos ugninės šluotos pavidalu". Atsižvelgus į Omsko, Čeliabinsko bei Samaros danguje pasirodančių meteorų statistiką, kuri, beje, kalba tik apie pačius efektingiausius pasirodymus, pasidaro aiškus "slibinų-gundytojų" motyvo atsiradimas mitologijoje. Jie kibirkščiuoja virš kamino", - smulkučio meteoro pralėkimas virš kaimo galėtų sukurti tokį vaizdinį. Apibendrinus turime štai ką: dėl nepaaiškinamų priežasčių ypatingai aktyvią sritį meteorų atžvilgiu ir per amžius ataidinčią ir susipynusią legendą, kuri savyje išlaikiusi nuorodas į labai senas vietas. Šventasis pranašas Slavikas? Jono Apreiškimo 8-me skyriuje rašoma: Antrasis angelas sutrimitavo, ir tarsi milžiniškas ugnimi
žaižaruojantis kalnas išsiveržė jūroje.... Tai labai panašu į berniuko, vadinamo Slaviku Čebarkulskiečiu, kai
kurių laikomo šventuoju ir pranašu, pasisakymus apie tai, pasaulio pabaigoje vanduo taps raudonu,
tarsi kraujo spalvos ir baisaus kvapo.
Maždaug 2010 m. savo tvirtą išsitikinimą apie Slaviko šventumą išsakė protojerėjus Piotras Borodulinas,
šv. Joakimo ir Anos cerkvės Nosovsko kaime (Čerepovecas) prižiūrėtojas, vėliau nušalintas nuo tarnybos,
nes atsisakė išsiimti INN cerkvei ir pasą sau. Tačiau vieningos nuomonės tuo klausimu dvasininkijos tarpe
nėra.
Čeliabinsko arkivyskupas Feofanas jo garbinimą laiko suklydimu, nes šventumui reikia tenkinti specialiius
reikalavimus. Gal Slavikas ir buvo nepaprastu berniuku, tačiau už jį turim tik melstis.
Čebarkululiečiai rimtai priima Slaviko pranašystes todėl, kad kai kurios jų išsipildė. Pvz., Amerikoje
susprogdins du didelius vienodus namus, tada apačioje susprogdins Laisvės statulą. Bus taip: statula tarsi
žingtels ir subyrės. Amerikos simbolis dar sveikas, tačiau dar ir ne vakaras... O dar: Pasirodys pasaulio
valdytojo pinigai, kuriuos vadins eurais. Reikalai su jais klostysis sėkmingai. Paskutine eurą įsivedusia
valstybe bus Amerika. O dėl paraudonuosiančio vandens tarkim, Kinijos Chenanio upės vanduo nusidarė
kruvinai raudona spalva...
Ką gi pranašavo jaunasis pranašas?
Atsiliepimus ir pastabas galite palikti
pagrindinio san-taka station puslapio gale. Papildomai skaitykite:
|