Global Lithuanian Net:    san-taka station:

NSO hipotezės        

To nėra, nes negali būti!

Paskaitykite skeptiko nuomonę ---->>>>    

Pirmiausia pastebėsime, kad visus NSO egzistavimą neigiančius asmenis galima suskirstyti į 5 grupes.

1) Tiesiog neigiančius be jokių įrodymų. Pvz., 1979 m. "Flieger Revue" (nr. 5) sakoma, kad „susidomėjimas NSO – tas pats, kaip tikėjimas horoskopais, telepatija ar narkotikai". Kiti sako, kad NSO „reikalingas naujų karinių sistemų kūrėjams", kad techninis progreso pasekmėje žmonėms reikia religijos pakaitalo, kad patenkintų žmonių pasąmonėje glūdintį poreikį kažkam neįprasta. Ir tada pasakojimai apie NSO yra praeitų amžių pasakėlių apie velnius, raganas, miškinius ir vandenius, undines ir aitvarus tęsinys. Tačiau paskaičius šios grupės atstovų knygas ir straipsnius, galima spėti, kad jie visiškai nesusipažinę su NSO tyrinėjimų dokumentais, o kartais tiesiog neturi elementarių žinių mokslo srityse.

Teiginys: tai mistifikacija. Pagrindas tam yra, prisimenant G. Adamskio ar B. Mejerio istorijas. Ir tikrai atsiranda nemažai „fantazuotojų“ – jų knygos neretai apjungia neįtikėtinus pasakojimus, kurių neįmanoma patikrinti, ir gana naivų siužetą, neretai išduodantį autorius dėl akivaizdaus mokslinio neraštingumo.
Tačiau sunkiau neigti atvejus, kai reiškinį stebėjo keli nepriklausomi liudininkai, o taip pat astronomų, lakūnų, šturmanų, mokslininkų ir šiaip geros reputacijos asmenų liudijimus. Reiktų pripažinti, kad jie tikrai kažką stebėjo, tačiau tik neaišku, - ką.
Papildomai skaitykite: Astronomų liudijimai, mokslininkų mintys, politikų pasisakymai.

2) Manančius, kad NSO yra neteisingai paaiškinti žinomi gamtos reiškiniai: meteorai, planetos, leptikuriariniai debesys, halo, šiaurės pašvaistė, miražai, paukščiai ir pan.

Teiginys: tai optiniai reiškiniai atmosferoje. Po D. Menzelo knygos „Apie skraidančias lėkštes“ (1962) šis požiūris lieka populiariausiu. Vis tik atidžiai paskaičius Menzelo knygą matyti, kad kartais jis pateikia tiesiog kvailus aiškinimus. Vėlgi neginčijama, kad dalis atvejų tokiais ir buvo (pvz., miražais, žr. apie tokius aiškinimus), tačiau tai reikia įrodyti kiekvienu konkrečiu atveju, o neskelbti bendro pobūdžio samprotavimus (tokius būdingus skeptikams). Štai kad ir miražams – jie privalo turėti pradinį šaltinį. Tačiau kokiu šaltiniu galėtų būti, pvz., pjautuvo formos NSO?

3) Spėjančius, kad didžioji NSO dauguma yra susiję su atliekamais eksperimentais ore ir kosmose: raketų ir palydovų skrydžiais; stratostatų, moksliniais ir meteorologiniais balionais; įvairių įrenginių, skleidžiančių plazma ar lazerio spindulius, bandymais ir t.t. Akivaizdu, kad tai negali būti aprašoma spaudoje, nes žinoma tik siauram asmenų skaičiui. Reikia pastebėti, kad toks požiūris nėra iki galo pagrįstas, nes lieka nemažai nepaaiškintų atvejų (kai kuriais tyrimais, iki 18%). JAV Oro pajėgų vadovėlyje „Įvadas į kosmoso mokslus" (1968 m.) netgi pabrėžiama, kad naujausių ginkluotės sistemų bandymai negali būti įvairių pranešimų iš visų pasaulio šalių apie NSO priežastimi. Ir pagal JAV statistiką, tik 1% NSO gali būti susieta su raketų skrydžiais. Ir liudijimų apie NSO buvo įvairiais laikais, kai dar nebuvo jokių žmonių sukurtų skraidymo aparatų.

Teiginys: tai Žemės skraidantys aparatai. Tokių atvejų irgi galėjo būti (pvz., tokiais galėjo būti pranešimai apie 1967 m. balandžio 19 d.). Tačiau vėlgi tokie tvirtinimai turi būti pagrįsti tyrimais. Be to, yra liudijimų iš laikų, kai tokių aparatų nebuvo (pvz., apie pjautuvo formos objektus 1923 ir 1943 m.). Be to visi šiandieniniai skaidantys aparatai pasižymi tam tikromis charakteristikomis (pvz., tarp jų nėra kelių šimtų metrų dydžio – žr. milžiniški NSO).

4) Teigiantys, kad tai nauji gamtos reiškiniai. Pvz., H. Cheflingas (1983 m.) bandė juos tapatinti su kamuoliniais žaibais. Tačiau tie reiškiniai visiškai skiriasi: ir dydžiu, ir trukme, skrydžio aukščiu ir greičiu, oro sąlygomis... A. Moninas ir H. Barenblatas (1980-82 m.) tvirtino, kad tai oro sūkuriai, susidarantys oro sluoksniams susimaišant. Tie sūkuriai juda ore ir švyti oranžine spalva, nes įtraukia nuo žemės pakeltas dulkes. Dar tvirtinta, kad NSO gali sukelti chemiliuminescencijos, kai tūkstančius kartų padidėja ozono, azoto oksido, anglies dvideginio ir kt. medžiagų koncentracijos. Ties miestais jų pasirodymų pagausėja dėl užterštumo.

Dar egzistuoja ir plazminės NSO prigimties hipotezė, kad, atseit, veikiant ultravioletiniams spinduliams, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose gali susidaryti plazmos gumulai, kurie gali virsti metalizuotų dujų debesimis. Šios prielaidos šalininku buvo "Aviation Week" redaktorius Filipas Klasas, teigęs, kad plazmos sutankėjimus sukelia galingi radijo ir TV siųstuvai. Maži dariniai nematomi žmogaus akiai, tačiau juos gali užfiksuoti radarai.

Geologinės NSO prigimties hipotezę iškėlė Lagaras ir Persingeris – NSO yra jonizuotų dujų, atsiradusių geologinių procesų metu, sutankėjimai. Žemės gelmėse tos dujos yra labai suspaustos ir jose atsiranda pjezoelektrinis reiškinys, sukeliantis elektros laukus, jonizuojančius orą. Todėl atsiranda švyintys stulpai, kurie kartais gauna judančią disko formą [ Tik štai apie tai spėliojam, nors iki šiol neturim nė vienos NSO spektrogramos ].

Visi šios grupės aiškinimai nepaaiškina kai kurių NSO neįprastų savybių, neatitinkančių fizikos dėsnių, tai, kad NSO pastebimi ir kosmose, "protingo" kai kurių NSO elgesio (skrydžio tvarkinga rikiuote, išsisukinėti nuo naikintuvų ir net juos persekioti, atlikti sudėtingus manevrus) ir pan.

5) Teigiančius, kad NSO nėra materialūs daiktai, o tėra žmogaus psichikos vaizdiniai. Pvz., K. Jungas aiškino, kad tai kolektyvinės pasąmonės, trokštančios kažkokios Aukštesniosios galios, turinčios išgelbėti žmoniją, egzistavimo, sukeltas mitas. Kiti teigia, kad tai pasąmonės psichinės projekcijos simboliai, galintys pasireikšti įvairiomis formomis. Tačiau taip negalima paaiškinti fizinio poveikio technikai bei fizinių tų objektų paliktų ženklų, fotografijų. Todėl D. Klarkas ir L. Koulmenas bandė aiškinti, kad kolektyvinė psichinė energija, esant tam tikroms sąlygoms, kali aplinkoje sukelti laikiną energetinę kažkokių substancijų materializaciją, kurią galima suvokti jutimų organais. Daugiau skaitykite K. Jungo požiūris į NSO.

Teiginys: tai haliucinacija. NSO jau senokai įgijo globalų pobūdį. Be to jau nuo senų laikų ir gana dažnai stebėti reiškiniai panašūs į pranešamus mūsų dienomis. Tada psichiatrams reiktų paaiškinti šio visuotinio žmonijos susirgimo priežastis, ypač kai jį stebi šimtai (beje, dažniausiai absoliučiai psichiškai sveikų) žmonių, esančių skirtinguose miestuose (taigi, ir skirtingomis sąlygomis). Jei toks aiškinimas ir tinka vienetiniais atvejais, dauguma atvejų tai tikrai neįtikinamas aiškinimas.
Flying Saucer

O dabar pateikiamos kelios hipotezės, atsižvelgiančios į NSO elgsenos "protingumą"

a) NSO yra slapti kariniai JAV, Rusijos ar net vokiečių fašistų, išsigelbėjusių po karo, ginklai. Tačiau jau 6 dešimtm. ši prielaida tapo nepopuliari, nes buvo akivaizdu, kad joks variklis negali išvystyti tokių pagreičių, o tokių perkrovų neištvertų žmogaus organizmas. Be to, kai kurie NSO turi savybių, prieštaraujančių fizikos dėsniams. Tokią prielaidą 1950 m. konferencijoje paneigė ir prezidentas Trumenas.

b) Tai kažkokie gyvi organizmai, pvz., vabzdžių būriai, švytintys elektros laukų dėka. L. Krampas tvirtino, kad tai milžiniškos švytinčios įelektrintos medūzos, gyvenančios viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Spėliota, kad tai plazmoidai, pasiekę tokį saviorganizacijos lygį, kad gali būti laikomi gyvais ir protingais. Tačiau kai kurie dideli NSO atrodo kaip metaliniai ir turi techninių konstrukcijų požymius, o taip pat NSO, galintys skrieti neįtikinamais greičiais.

c) Objektai, sukurti labai išsivysčiusių civilizacijų, kartu su mumis nuo seno gyvenančių Žemėje. Viena tokių galimų civilizacijų nurodoma Tibeto ir Indijos legendose minima Himalajuose ar Tibete esanti Šambala, kurioje gyvena žmonijos "Mokytojai". Rašytojas Sidorovas žurnale "Maskva" (1982, No 8) rašė, kad, atseit, mokslininkų nuomone per Šambalą vyksta nuolatiniai kosmoso kontaktai su mūsų planeta, o "liudininkai" patvirtina aplink ją esant apsauginius laukus, o virš jos pastebimi NSO. Tačiau Centrinės Azijos tyrinėjimai nerado Šambalos. O Sandersonas spėja esant povandeninę civilizaciją, kurioje gyvena Atlantidos ar senojo Mu žemyno gyventojai. Paminėtina ir tuščiavidurės Žemės" idėja, pagal kurią Žemės centre yra tuštuma, o jos vidiniame paviršiuje įsikūrusi požeminė civilizacija, o NSO yra jos skraidantys aparatai, išskriejantys per angas. V. Fomenko išvystė hipotezę apie "procivilizaciją", sukūrusią "super-mikroorganizmus", turinčius "proto ekvivalentą". Per katastrofą "procivilizacija" žuvo, tačiau išliko tie dirbtiniai organizmai išliko ir kaupia informaciją ir per "gliunų grandines" darančius poveikį žmonijai. O "gliunai" – tai super- mikrodalelės, smulkesnės nei 10-16 cm, galinčios pernešti garsą, šilumą ir informaciją bet kokioje terpėje (skamba tarsi pranašystė apie šiuolaikines nanotechnologijas) – palyginimui, atomo dydis yra apie 10-8 cm. Tų mikroorganizmų visuma sudaro savotišką "mikromašinų civilizaciją", sukūrusią didelius, virš 1 km ilgio, cilindro formos NSO, kurie yra bazės su uždaru gyvybės palaikymo ciklu. Tose bazėse randasi humanoidai, esantys prieš tūkstančius metų pagrobtų žmonių palikuonys, ir Žemės biosferos rezervas, sukurtas katastrofos Žemėje atvejui. Įprastiniai NSO tėra transporto laivai, perkeliantys humanoidus į Žemę, kur tie atlieka mikromašinų pavedimus (Ogni Bulgarii, 1989, No 8).

d) Kitų matavimų lygiagrečių pasaulių ar ateities objektai. Šių hipotezių variacijų daug. Pvz., T. Beklėjus laiko, kad lygiagretus pasaulis egzistuoja kituose vibracijų dažniuose, o jo nepastebime, nes mūsų juslės yra ribotos. Beje, šio tipo hipotezes intensyviai nagrinėjo A. Chaineko vadovaujamas NSO tyrimo centras. Dar 1977 m. jis rašė: "Vis labiau linkstu prie minties, kad reikalą turime su kažkuo 'metažemišku', kažkokia nauja lygiagrečios tikrovės rūšimi". Prisiminkime, kad daugybinių (lygiagrečių) visatų egzistavimas neprieštarauja šiuolaikinei kosmologijai. Daugiau skaitykite: Lygiagrečios visatos

e) Kitokia gyvybės forma. V. Kaznačiejevas aiškina, kad be baltymų-nukleininės gyvybės formos gali egzistuoti vadinamoji "laukų" gyvybė, pasireiškianti labai subtiliais laukais, išsivysčiusiais dar prieš milijardus metų ir sudarančių vieningą Žemės informacinį biolauką; dar daugiau, žmonių sąmonė susijusi su sąveika su tuo biolauku, "mąstančiu eteriu". Vystant toliau šią idėją, V. Ažaža teigia, kad "laukų formos gyvybės rūšys pasireiškia kaip skraidančios lėkštės, kai joms reikia persikelti per tankius atmosferos sluoksnius; ta neregima materija yra humaniška ir mums demonstruoja aukštą technologijos lygį". Ažaža remiasi L. Bokonė knyga "NSO – slaptoji tikrovė", kurioje teigiama, kad NSO nuolat randasi Žemėje mums neregimose ultravioletinių ir infraraudonųjų dažnių srityse ir tik retkarčiais pasireiškia matomoje spektro dalyje. Bokonė pateikia tokių objektų nuotraukas, gautas fotografuojant "tuščias" dangaus ar žemės paviršiaus sritis specialia ypač jautria arba IR spindulių juostele su dideliu išlaikymu iškart, kai gaunami nepaaiškinami radiometrų, magnetometrų, fotometrų ir kitų prietaisų parodymai. Daugiau apie tai skaitykite: Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas

f) Ž. Valė knygoje "Nematomas koledžas" teigia, kad NSO nėra objektai. Tai tam tikra Žemės kontrolės sistema, tam tikros "psichofizines esybės, darančios įtaką žmonėms". Tik neįmanoma atsakyti, kas tą sistemą kontroliuoja.

g) Nežemiškos kilmės objektai. Ši hipotezė populiariausia. Viena jos atmaina, kad labai seniai "svetimieji" įkūrė Žemėje savo bazę ir NSO kyla iš jos. Tai gali būti ir senosios Žemės civilizacijos atstovai, neatmenamais laikais kažkodėl palikę gimtąją planetą, o dabar periodiškai joje apsilaikantys (taip manė A. Einšteinas). Prez. Eizenhaueris 1954 m. konferencijoje pareiškė: "Aš netikiu, kad lėkštės atskrenda iš kokios nors vienos vienintelės planetos, kaip neseniai tvirtino generolas Tuainingas". Buvęs JAV valstybės sekretorius D. Maršalas yra pareiškęs 1951 m.: "JAV valdžia nustatė, kad NSO atskrenda iš kitos planetos ir kad jų ekipažai ieško būdų, kaip išgyventi mūsų atmosferoje, kurioje gausu deguonies". O prezidentas Kenedis 1960 m. vasario mėn. konferencijoje pasakė: "Įsitikinau, kad skraidančios lėkštės – tikrai kosminiai laivai, atvykę iš kitų pasaulių". Didžiosios Britanijos aviacijos vadas lordas Daudingas 1957 m. rašė: "Esu tikras, kad NSO nėra sukurti kokios nors Žemės tautos, yra nežemiškos kilmės ir atskrenda į Žemę jos tirti". JAV Oro pajėgų ministro padėjėjas Brianas pareiškė: „NSO – tai nežemiški aparatai, pilotuojami ar valdomi distanciniu būdu, tai yra valdomi protingų būtybių ir sistemingai apskraido Žemę". O jau minėtas JAV Oro pajėgų vadovėlis (1968 m.) aiškina: „Labiausiai mums suprantama teorija ta, kad NSO – tai materialūs objektai, arba su ekipažais, arba valdomi per atstumą ir kurie mūsų planetoje laikomi nežemiškais".

Teiginys: tai nežemiškos kilmės objektai. Šios hipotezės laikėsi ir žinomi mokslininkai: >H. Obertas,  Valteris Ridelis,  Džozefas Chainekas,  Džeimsas MakDonaldas,  Frenkas Solsberis**), Žakas Vallė*) ir kt.
Šios hipotezės naudai kalba tokie aspektai:
  • Neįprastos NSO savybės (milžiniški greičiai ir pagreičiai, stebinantys manevrai ir „protingumo“ požymiai jų veiksmuose);
  • Išorinis skraidančių „diskų“ panašumas su dabar projektuojamais skraidymo aparatais;
  • Dažnas pasirodymas prie aerodromų, branduolinių elektrinių, karinių objektų (rodantis susidomėjimą tokio tipo objektais);
  • Nesėkmingai pasibaigę bandymai numušti ar priversti nusileisti (kas liudija techninį pranašumą).
  • Tik štai keista, kad jei jie mus lanko jau tūkstantmečius, tai kodėl nepabandė užmegzti kontakto?

    8 dešimtm. pradžioje nutekėjus informacijai iš CŽV, tapo aišku, kad ir ji laiko NSO labai išsivysčiusios civilizacijos atstovais iš į Žemę panašios planetos, esančios prie vėstančios žvaigždės. Tad toji civilizacija ieško tinkamos planetos persikėlimui ir nuodugniai tiria Žemę. Ir štai dar vienas pareiškimas, kurį 1987 m. padarė Didžiosios Britanijos Gynybos štabo vadas admirolas Hilas Nortonas: „NSO negali būti priimami nei kaip žmonių rankų sukurti objektai, nei kaip mūsų mokslininkams žinomi fizikiniai reiškiniai... Tų aparatų technologija, konstrukcija ir judėjimo principas labai viršija visus mūsų kosminius bandymus ir pilotuojamus kosminius skrydžius". O admirolo Hilenkoterio dokumente pateikta išvada, kad avariją patyręs objektas nėra sukurtas kurios nors Žemės valstybės. Užuomina yra ir 1974 m. TSRS MA priimtoje „Problemos dėl nežemiškų civilizacijų tyrimo programoje": „pagrindinį dėmesį reikia skirti nežemiškų civilizacijų greitai judančių zondų, esančių Saulės sistemoje ar net orbitoje aplink Žemės, aptikimo galimybei".

    O kokius argumentus pateikia nežemiškos kilmės NSO priešininkai?

    • Pagrindinis - kad neįmanoma įveikti milžiniškų atstumų tarp žvaigždžių, nes tai reikalauja daug laiko ir energijos. Tačiau grupė mokslininkų gavo Rumfordo premiją, parodę galimybę, kaip vakuume galima pasiekti 7000 kartų didesnį už šviesos greitį
    • Kitas – kad NSO pasirodo pernelyg dažnai ir jie per maži, kad galėtų įveikti tarpžvaigždinę erdvę. Tačiau ir naivu būtų tikėtis, kad kiekvienas NSO savarankiškai skrenda daugelį šviesmečių. Neabejotinai, jie pasirodo iš juos atgabenusios bazės;
    • Nurodoma NSO savybė akimirksniu pasirodyti ir vėl išnykti (tarsi ištirpti liudininkų akivaizdoje);
    • Tiesioginių kontaktų nebuvimas. Tačiau tai neneigia nežemiškos NSO kilmės, nes kontaktai jiems gali būti nereikalingi (apie tai 1981 m. samprotavo ir kosmonautas J. Malyševas), o taip pat negalime atmesti galimybės, kad vyriausybės tokius kontaktus dėl įvairių priežasčių slepia nuo visuomenės. Ir dar - kontaktas gali vykti tokioje plotmėje, kad mes net nesugebame jo pastebėti.

    Ypač aršiu nežemiškos NSO kilmės priešininku („Aplink pasaulį", 1985, Nr. 2) buvo TSRS MA narys-korespondentas V. Migulinas, nors prancūzų žurnale „Le recherche" (1979 m. rugpjūtis) jis nebuvo toks kategoriškas: „gautų duomenų analizė neleidžia rasti nenuginčijamų argumentų, įrodančių, kad ne kartą pasireiškė labai išvystytos civilizacijos techninė veikla". Su tuo galima ir sutikti. O priešlėktuvinės gynybos vadas armijos generolas I. Tretjakas pripažino, kad „tikrai egzistuoja kažkokie reiškiniai, apsireiškiantys kaip NSO, neturintys įtikinamų paaiškinimų ir kurių prigimties nežinome", nors nėra ir įrodymų, kad tai nežemiški laivai...

    Kitas TSRS MA narys korespondentas, A. Veinikas, laikėsi visiškai priešingos pozicijos. 1988 m. rugpjūčio 4 d. pasisakydamas per Leningrado TV jis netgi teigė, buvojęs nežemiečių laivų nusileidimo vietose ir jam pateikė jų skeveldras. TSRS MA narys korespondentas V. Trockis atsargesnis, 1983 m. sausio 6 d. „Tarybų kultūroje" parašęs: „Negalima visiškai atmesti hipotezės, kad panašūs anomalūs reiškiniai gali būti kažkaip susiję sy nežemiškų civilizacijų veikla visų pirma todėl, kad nemažai rimtų mokslo atstovų neneigia pačios kitų civilizacijų egzistavimo tikimybės".

    Reikia pastebėti, kad, pagal prof. D. MacDonaldą, kad jei NSO nėra nežemiškos kilmės, tai jų egzistavimą paaiškinti gerokai sunkiau ir, galbūt, tai turės dar didesnę mokslinę reikšmę žmonijai. Tai pripažino ir Chainekas, dar 1972 m. pareiškęs: „Dabar pripažįstame, kad NSO problema yra gerokai sudėtingesnė, nei iš pradžių įsivaizdavome. Atvirai sakant, mes iki šiol nežinome, ar jie atvyksta iš toli, ar yra mums artimi, ar jie, tiesą sakant, tėra mūsų proto produktas".

    1967 m. balandžio 19 d. reiškinys

    1. P.I. Aleksandrovas. Leningrado sritis, Lužsko raj., Oredežas, Lesnaia gt., n.18
    1967 m. balandžio 19 d. 01:30 išėjau pakvėpuoti grynu oru. Naktis buvo vėsi, dangus žvaigždėtas. Šiaurės rytuose pamačiau didelį pusrutulį, apėmusį visą dangaus skliautą. Jis priminė vaivorykštės pusapskritimį, tik buvo su griežtesniu šoninių lankų ovalu. Vaivorykštė kelių spalvų, o šis pusapskritimis buvo vien baltas. Jame dešinėje pusėje matėsi tamsiai rausva dėmė. Tokių reiškinių gamtoje nemačiau, todėl pakviečiau žmoną pasižiūrėti šio „stebuklo“. Ji taip pat buvo nustebusi. 2 val. baltasis pusovalis ėmė blankti ir leistis už horzonto, 02:15 dangus tapo įprastu, žydru, tačiau tamsiai rausva dėmė liko vietoje. Nežinau, ar ilgai ji ten liko. Aš nuėjau ilsėtis, o ryte dangus buvo giedras, jokių balto pusskritulio ir rausvos dėmės pėdsakų neliko.
    Kitą dieną man kai kurie gyvenvietės žmonės sakė, kad irgi matė tą reiškinį.

    2. Molofejevo kaimo gyventojai, Kostromos sritis, Galičo raj.
    Trečiadienį, t.y. 1967 m. balandžio 19 d. mes jau atsigulėme miegoti, buvo 22:05. Staiga, atsitiktinai pažvelgę pro langą, pamatėme šiaurės rytuose rutulį, kuris sparčiai pūtėsi. Taip jis pasiekė labai didelį dydį ir tapo nepastebimas. Rutulys buvo skaidrus, tad per jį matėsi žvaigždės. Naktis buvo šviesi, švietė Mėnulis ir atrodė, kad tas rutulys irgi apšviečia gatvę. Kai mes jį pastebėjome, buvo 22:10. Tačiau, aišku, jis pasirodė anksčiau, nes buvo jau didelis.
    Pradžioje rutulyje ar už jo mes išskyrėm baltos spalvos daiktą Mėnulio pavidalu. Palaipsniui, kai rutulys ėmė didėti, daiktas irgi didėjo ir įgavo rausvą spalvą. Kai rutulys visiškai išsisklaidė ore, daiktas pradėjo matytis aiškiai, jis buvo netaisyklingo labai raudono kvadrato formos.
    Po keleto minučių daiktas pradėjo labai lėtai slinkti į vakarus, o tada nuėjome miegoti, taip ir nebaigę žiūrėti iki galo, kad nutiko tam daiktui.

    3. G.A. Beliajevas, Kirovo sritis, Valenskio raj., Šulgovo gyv.BR> Budėdamas naktį iš 1967 m. balandžio 19 d. į 20-ą 11:00 vietos laiku atkreipiau dėmesį į ryškios šviesos juostą šiaurės rytuose, 45 laipsniai į kairę nukreiptą virš miško (tiksliau – į horizontą), kuri judėjo labai sparčiai. Staiga toje vietoje atsirado ugninė dėmė, kuri ėmė suktis tarsi ratas, judanti ta pačia kryptimi. Tą pačią akimirką akimirksniu susidarė baltai debesiškos spalvos rutulys, kuris ėmė sparčiai plėstis. Tai truko apie 15 min., o tada rutulys ėmė pamažu blankti ir tebedidėdamas visai išnyko.
    Kairiau to rutulio pastebėjau blyškiau rausvos spalvos raudonį, kuris laikėsi apie valandą, o tada užgeso. Visa tai vyko žemai prie horizonto ir, kaip man atrodė, arti.

    4. L.P. Grebniovas, Kirovo sritis, Šabalinsko raj., Nikolajevskoje km.
    1967 m. balandžio 19 d. stebėjau labai keistą dangaus reiškinį. Jis prasidėjo maždaug 22:02 (Maskvos laiku) šiaurinėje dangaus pusėje, 15-20o kampu į horizontą. Per 5 min. mažas švytintis taškas virto akinančiai spindinčiu kūnu aplink kurį susidarė sudėtinga figūra, primenanti spiralinę galaktiką (tarsi jos vaizdas „iš priekio“). Kampinis šio darinio skersmuo apie 20o. Apie 22:15 sudėtinga struktūra dingo ir vietoje jos atsirado visiškai taisyklingas šviesus ratas su nedidele, tačiau plačia „uodega“ kairėje. Jis ėmė sparčiai plėstis ir 22:30 užėmė žymią dangaus skliauto dalį (jo ryškumas vis slopo). 22:45 jis tapo beveik nematomas, tačiau užėmė trečdalį dangaus. Kartu besiplečiantis šviesus ratas lėtai slinko į rytus (tuo metu pūtusio vėjo kryptimi), o „uodegos“ vietoje liko plati avietiškai rausva dėmė, vos pasislinkusi į vakarus. Apie 24:00 šio reiškinio stebėjimą nutraukiau.
    Gal būti, pats „blyksnis“ įvyko viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, nes po jo vyko aprašyti oro reiškiniai. Tačiau „blyksnis“ buvo per ilgas (per 10 min.) ir visą laiką liko vietoje.
    Jei tai ne dirbtinis, o gamtos reiškinys, tai kas tai gali būti?


    *) Žakas Valė (Jacques Fabrice Vallee, g. 1939 m.) – prancūzų kilmės amerikiečių mokslininkas, astronomas, astrofizikas, matematikas-informatikas, investicijų verslininkas, ufologa sir rašytojas-fantastas. Dalyvavo sukuriant pirmą kompiuterizuotą Marso žemėlapį, o taip pat dalyvavo kuriant Arpanet, Interneto pirmtaką.
    NSO pirmąkart išvydo 1955 m, namuose Pontuaze, tačiau rimtai jais užsiėmė po 1961 m.; ir pradžioje pasisakė už nežemišką NSO kilmę. 1969 m. jo požiūris kardinaliai pasikeitė – jis ėmė nustatinėti atitikmenis tarp mitologijos ir liudijimų. Tai apibendrinta trečiojoje jo knygoje „Pasas magonijai: nuo folkloro iki skraidančių lėkščių“ (1969). 1990 m. straipsnyje pateikė 5 argumentus prieš nežemišką NSO kiltį. Užsiimė „stebuklo Fatimoje“ tyrimu.

    **) Frankas Solsberis (Frank B. Salisbury, 1926-2015) – amerikiečių ufologas, augalų fiziologas, bestselerio „Augalų fiziologija“ autorius. Domėjosi augalais kosmose ir rusų orbitinėje MIR stotyje augino kviečius.
    Yra Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (mormonų) narys ir teigia, kad pakanka įrodymų, kad Dievas sutvėrė gyvybę. Apie tai daug rašė.
    1974 m. išleido „The Utah UFO Display“, aptariančią NSO liudijimus Jutos valstijoje. Tačiau vėliau pareiškė, kad jam vis sunkiau išlaikyti moksliškumą NSO tyrinėjimuose ir apie 1980 m. nutraukė juos. Prie tos temos grįžo 2010 m. su „The Utah UFO Display“ atnaujinimu. Apžvelgė Skinwalker rančos klausimus.

    Papildoma literatūra:

    1. R. Fowler. UFOs: Interplanetary Visitors, 1979
    2. R. Story. The Encyclopdia of UFOs, 1980
    3. A. Schneider. Besucher aus dem All, 1976
    4. J. Platov, V. Rubcov. Nabliudenije NLO: predupreždenije ošibok// Nauka i žiznj, 1989, No 8
    5. J. Sanderson. Invisible Residents, 1973
    6. T. Good. Above Top Secret, 1987

    Papildomai skaitykite:
    Žemės šviesos
    Skeptiko nuomonė
    Tinklelio žvaigždynas
    NSO ankstyvieji tyrinėjimai
    NSO nusileidžia žemiau
    Lygiagrečios visatos
    Elektrofoniniai garsai
    K. Jungas ir NSO
    Laiko tėkmės pokeitimai
    Žmonių rasės tyrinėjimas
    Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
    Ateivių rasės: driežažmogiai
    NSO „apsėdimas“ Puerto Rike
    Erdvės ir laiko iškreivinimai
    Šokinėjančios radiolokatorių šmėklos
    Souza apie pilkuosius ir kitus
    Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
    Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
    NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
    Valdžia įtaigos taikinyje
    Į susitikimą su nežemiečiais
    Pelikanai apgavo pilotą?
    Nuo amžių pradžių iki šių dienų
    Pasisako politikai ir astronautai
    Akmenuotosios Tunguskos pilys
    Nežemiško proto paieškų istorija
    Ateiviai iš planetos vardu Žemė
    Kvantinė mechanika: triumfas; ribotumas?
    Pilkieji: spekuliatyviosios mintys
    Tunguskos sprogimo teorijos
    Kaip sukurti laiko mašiną?
    Tibetas: Pasaulio stogas
    Duobių kaspinai Peru
    Papildomas matavimas
    Povandeninė civilizacija
    Ateivių civilizacijos
    NSO klastotės
    NSO kilmė

    NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

    Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

    san-taka station

    UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

    Review of our site in English

    NSO.lt skiltis
    Vartiklis