Ore stebėti NSO. UFO Page. Lithuanian

„Man susidarė įspūdis, kad tas objektas galėjo numatyti, ką galvoju. Tai patirtis, kuri pakeitė mane likusiam gyvenimui“,
kapitonas Jorge Polanco, vienas 1955 m. Bariločės įvykio liudininkų

Bariločės atvejis

Argentinos avialinijų Boeing 727-287 vadas Jorge Polanco 1995 m. liepos 31 d. skrido iš Buenos Aires į Bariločę (Juodąją upę) – su pirmuoju padėjėju Carlos Dortona ir skrydžio inžinieriumi Jorge Allende. Pilotų kabinoje buvo ir kitos kompanijos kapitonas Roberto Benavente. J. Polanco užprašius leidimo leistis, visame mieste staiga dingo elekra, dėl to lektuvas buvo priverstas apie valandą sukti ratus aplink miestą. Radijo ryšys irgi buvo sutrikęs. Tuo metu įgula priekyje išvydo leistą švesų objektą, kurį matė ir valdymo bokšto personalas. Jis buvo maždaug 737 dydžio ir staigiai prisiartinęs prie orlaivio sustojo ir laikėsi apie 100 m atstumu nuo dešinio šono. Aerouosto vadas majoras Jose Luis Oviedo sakė, kad iš žemės jis atrodė esąs greta 5500 pėdų aukštyje esančio lėktuvo. Tai buvo ryškus baltas kūnas su dviem žaliomis šviesomis galuose ir oranžine šviesa centre, kuri atrodė trūkčiojančia.
Lėktuvui pasisukus, NSO atsidūrė vos 40 m nuo jo. Pradėjus apsisukimo manevrą, NSO atliko manevrą, kurį pilotas apibūdino kaip „neįmanomą“ (t.y. staigų 90^o pasisukimą). NSO buvo 30 m skersmens ir truko stebėjimas kelias minutes.

Kiti NSO liudijimai Argentinoje: →1968 m. gegužė: oranžinis rūkas; →1950 m.; 1975 m. ir 1968 m.; →1989 m. organų išėmimas

1957-ųjų lapkritį AF raketų kūrimo inžinierius James Strokes (prie Alamogordo, Niu Meksikas) važiavo greitkeliu, kai milžiniškas ovalo formos orlaivis praskriejo virš jo apie 1500 ar 2000 mylių greičiu. Kiti liudininkai irgi jį matė. Stokes radijas nutilo ir variklis užgeso, laivui skrendant virš jo. Jis sėdėjo ir su nuostaba stebėjo, kaip tas dingsta už horizonto.

Stokes papasakojo spaudai. Majoro generolo L.I.Davis patvirtintu potvarkiu centre visiems uždrausta viešai pasisakyti NSO tema. Šalies laikraščiuose paskelbta, tad pasakojimas buvo apgaulė. Stokes dviem pakopomis palipo karjeros laiptais ir nutilo.

Įsijungė kiti asmenys – kongresmenas Sam Friedel iš Marilando pasiūlė kapitonui Killan "dieną teisme", jei jis atvyktų į sostinę. Pajutę, kad žvaigždžių versija netenkina, AF pateikė naują aiškinimą: Killian matė KC-97, kuru užpildantį tris B- 47 naikintuvus, kas irgi buvo nesąmonė. Visi skrydžiai Amerikoje yra registruojami apie juos pranešant FAA ir Oro Pajėgoms. Tad apie kuro užpildymą buvo galima žinoti iškart ir nereikėjo laukti dviejų savaičių. Ir keista, kad veteranas pilotas galėjo taip klysti. Be kapitono tai matė ir pirmasis padėjėjas bei keleiviai. Dvi kitos Amerikos avialinijų komandos buvo įspėtos radiju. Jos irgi matė NSO, kaip ir "United Air Lines" 3 lėktuvai, pranešę apie stebėjimą.

Staiga kapitonas Killan nutilo. Jo žmona sakė, kad Amerikos avialinijoms AF paliepė priversti jį nutilti.

Kanalas, jungiantis Superion ežerą su kitais Didžiaisiais ežerais ir einantis per Soo užtvanką netoli Saulte Ste. Marie (Mičiganas), yra JAV ir Kanados siena ir todėl ties juo ribojami skrydžiai. Oro pajėgos kontroliavo jį 1953-iais.

Antžeminis valdymo centras nukreipė 500 mylių per valandą skriejantį reaktyvinį naikintuvą link taikinio pranešęs, kad šio kursas pasikeitė. R.Wilson turėjo problemų sekant taikinį, tad lėktuvui komandas tebesiuntė centras. Po 30 min. naikintuvas pradėjo artėti prie objekto, šiam greitėjant virš Superion ežero. Pagaliau radare taškai susiliejo. Centras pamanė, kad naikintuvas yra virš taikinio ir taškai vėl susilies naikintuvui atsidūrus už jo.

To nenutiko. Netikėtai taškas išnyko iš radaro ekrano. Jis buvo tuščias. Karštligiškai valdymo centras bandė susisiekti su F-89 radijo ryšiu. Atsakymo nebuvo. Užfiksavę paskutinę padėtį, centras pranešė gelbėjimo skyriui. Tai nutiko 8000 pėdų aukštyje apie 70 mylių nuo Keneenaw viršutiniame Mičigane ir apie 160 mylių į šiaurės vakarus nuo Soo užtvankos.

Po dvi paras trukusių paieškų (iš oro ir antžeminių) nebuvo rasta jokių lėktuvo ar žmonių žymių - jokių nuolaužų, degalų dėmių. Nieko - nei naikintuvo, nei piloto.

Norton oro pajėgų saugumo skyrius teigė, kad "pilotui apsvaigo galva ir jis sudužo ežere". O ankstesnis taikinys, atseit, buvo Kanados lėktuvas: iš pradžių sakyta, kad DC- 3, o vėliau RCAF naikintuvas. Kanados valdžios atstovai atsakė, kad tame rajone nebuvo jokio Kanados lėktuvo. Pagaliau Oro pajėgos nutarė, kad naikintuvas sprogo aukštai ore, - nekreipamos dėmesio, tad tada ežere turėjo būti daugybė nuolaužų.

NICAP tyrinėtojai nustatė, kad iš oficialių įrašų išnyko pagrindinė Mocla misija - persekioti nežinomą objektą. "Bluebook" įvykį įvertino tiesiog kaip "avariją".

Antžeminės stoties liudininkai išsakė kitokią nuomonę - kad persekiojamasis buvo pagrindinė naikintuvo dingimo priežastis.

117 reisas

Naktinis reisas 117 1950 m. balandžio 27 d. 8:25 PM buvo 90 mylių nuo Čikagos. "Trans World Air Lines" DC-3 lėktuvas 2000 pėdų aukštyje skrido virš Goshen, Indianos. Kairėje sėdėjo kapitonas Robert Adickes, buvęs Jūrų laivyno pilotas su 10 m. TWA stažu. Aukštesnis tyliu balsu blondinas Manning irgi turėjo 4-ias kapitono juosteles, bet tąkart sėdėjo dešinėje kaip pirmasis padėjėjas.

Manning pažvelgė iš prieblandoje skendinčios kabinos. Už 25 mylių tamsoje žėravo South Bend..Dėl 4000 pėdų aukštyje susikaupusių debesų dangus buvo juodas. Tada pažvelgė į dešinę, kur už 6 mylių į šiaurę buvo Elkhart, kur jis kadaise gyveno.

Staiga keista rausva, judanti ties horizontu, švieselė patraukė Manning akį. Ji, kildama iš dešinės, judėjo link lainerio iš taško, esančio kelios mylios užpakalyje. Nustebęs jis stebėjo ją. Šviesa buvo ryški ir artėdama didėjo. Tai negalėjo būti įprastas orlaivis.

Lėkštę matė Martin Nerat, "Schwernal Trucking Co" darbuotojas. Dar penkių keleivių vardai: Berder, Guttfred, Kehma, Moran ir Moseley.