Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Oda teskiria kūną ir dvasią 

Vilkolakiai, ruoniažmogiai, leopardžmogiai, žalčiažmogiai, krokodilžmogiai,,, Panašių pasakojimų gausu įvairių tautų folklore. Užtenka paminėti lietuvių Eglę, žalčių karalienę, ar 12 brolių-juodvarnių. Pasakojimai apie išsinėrimą iš odos labai paplitę - jie yra atskiras formos pakeitimo atvejis.

Europos šiaurinės pakrantės legenda mini jaunuolį, išvydusį ruonių būrį, per pilnatį išlipusį į nuošalų krantą. Iš jų odų išsinėrė nuostabios jaunos merginos. Kol jos nuogos šoko smėlyje, jaunuolis paslėpė vieną odą. Vėliau vedė jos savininkę, kuri jam pagimdė vaikų. Tačiau ji nuolat tebeieškojo savo odos. Škotiškoje Šiaurinio Uist legendos versijoje vieną karštą dieną jos vaikas pasakė sename miežių aruode radęs keistą daiktą, minkštesnį už rūką. Tai buvo jos oda, kurią ji iškart užsimovė, kad pasidžiaugtų šalto jūros vandens malonumu.

Vakarų Afrikos toradžai tiki, kad krante krokodilai nusimeta savo odą. Tuo tarpu Kamerūno dovajai tiki priešingu įsikūnijimu - kad burtininkai naktį virsta leopardais. Skandinavų mituose Zigmundas su sūnėnu Sinfiotlu1) miške randa dvi vilkenas, kurias užsidėję virsta vilkais. Jų vėlesni nuotykiai, atrodo, išreiškia Sinfiotlo įšventinimą.

Tai gali būti išraiška mūsų dvilypės prigimties: kūno ir dvasios, materijos ir mąstymo, gamtos ir antgamtiškumo. Sąmoningame (sausumos) gyvenime esame žmonės, o nesąmoningame (vandens) virstame žvėrimis. Pabudę - žmonės, miegodami - vilkai ir pan. Šį ir anapusinį pasaulį teskiria plona minkštutė rūko oda.

Bronislavas Malinovskis aprašė Trobriando salų tikėjimus, ypač susijusius su raganavimu. Kasdieniniame gyvenime raganiai vadinami yoyova, bet raganaudami virsta mulukwansi. Jie tiesiogine prasme „išsineria“ iš savo kūno - miegant lovose išskrenda nuogi raganiai. Bronislavas nerado atsakymo į klausimą: ar tai patys raganiai ar jų emanacijos? Atrodo, kad trobiandiečiai tikėjo liekant „odą“, o išskrendant "dvasią" (skaitykite „Trobiandiečių primityvioji ekonomika“).

O Afrikoje Basuto gentis manė, kad raganiai skrenda tiek kūnu, tiek dvasia. Tuo tarpu Thonga gentis2) sako, kad iš noyi (raganiaus) išskrenda tik jo asmenybė: „Jam skrendant ant gulto lieka jo 'šešėlis'“. Tačiau ten lieka ne tiesiog kūnas, o laukinis žvėris, kurį raganius buvo pasirinkęs savęs identifikavimui.

Visuotinai priimta, kad raganos ar šamanai gali skristi į anapusinį pasaulį, kad ištrauktų sielas, kurios nuklydo iš savo kūno ar buvo piktųjų demonų pagrobtos. Tačiau labai skiriasi nurodymai, kas iš tikrųjų skrenda. Pačių pagonių netrikdė klausimas, ar raganiai skrenda kūniškai ar dvasiškai. Jis kilo tik su krikščionybe, konkrečiau, šv. Pauliui, kuris sumišęs rašė apie patirtą ekstazę: „Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų, - ar kūne, ar be kūno - nežinau, Dievas žino, - buvo paimtas iki trečiojo dangaus.“ (2 Kor 12:2-4). Ir kaip viduramžiais inkvizitoriai išsiskyrė aiškindami, ar raganos fiziškai skraido į savo puotas, ar tik apgaudinėja, taip šiandien vyksta debatai, ar ateiviai žmones į erdvėlaivius paima kūniškai ar 'tik šių mintyse' (žr. apie NSO žmonių grobimus).

Ezoterinės ar okultinės tradicijos siūlo ir trečią variantą - mes išsiunčiame savo 'subtilųjį' arba 'astralinį' kūną, kuris gali fizinį kūną palikti arba spontaniškai (šoko atveju) arba žmogaus valios pastangomis (magijos ar šamanų apeigų metu) Apie kūno palikimą žr. www.nso.lt/lucid/obe.htm

Panašūs, kaip ir raganų atveju, neaiškumai 'pagrobimų' atvejais (ar grobiant ruones moteris, ar žmones). Tas ano pasaulio būtybes, pagal senovės graikus, pavadinsiu daimonais. Šių dienų daimonai yra maži žali ateiviai, kurie žmones ištraukia iš automobilių ar lovų. Kartais, kaip atrodo, pagrobiama be kūnų - tarsi sapne.

Visose tautose buvo žinomi daimonai, kurie mus grobia - kinų kveišinai, arabų džinai, šerokezų indėnų Yunw Tnunsdi. Niufoundlende daimonai vadinti 'Geraisiais žmonėmis', fėjomis, kurios, atrodo, atsirado kartu su airių imigrantais. Jie išgarsėjo grobdami jaunus uogų rinkėjus. Vėliau jie atsirasdavo visiškos amnezijos būsenoje. Ir tik po kurio laiko pradėdavo atsiminti, kas nutiko jiems... - nežemišką muziką, juos užbūrusią, ir klaikų šokį, į kurį įsitraukė. Kiti grįždavo po ilgesnio laiko - sunkiai atpažįstami ir baisiai susenę, mirtinai išsigandę ir be nuovokos.

Airijoje sidhe pagrobtiesiems leisdavo grįžti į kaimą po septynių (ar kartotinio septyneriems) metų. Tačiau jų gyvenimas buvo besibaigęs - „susenę vyrai ir moterys, laikyti seniai mirusiais" (pagal Lady Gregory "Vakarų Airijos tikėjimai ir regėjimai“, 1920). Lieka tik spėlioti, kokia yra tų pagrobimų prasmė, tačiau sunku netikėti jų tikrumu remiantis daugeliu liudijimų.

Kartais sidhe paimdavo ne visą asmenį, o tik jo esmę ar dvasią - dažniausiai „palietę“ ar „stuktelėję“. Nuo to momento aukos, kaip buvo sakoma, buvo „ne šiame pasaulyje". Tai tik „kūnas su panašumu į juos arba kūno panašumas“. O galėjo lovoje būti paliktas tik rąstgalys ar šluota (ar tiesiog drožlių krūva). Taip buvo sakoma ir apie viduramžių raganas, kad jos išskridę į puotą lovose palikdavo pagalį ar rąstgalį, kad taip suklaidintų namiškius. Vėl kyla klausimas: kas paimta ir kas liko?

Be dvasios žmogus ne daugiau, nei sidhe paliktas rąstgalys. Haiti zombių atveju, dvasia lieka čia (burtininko ąsotyje), o kūnas perkeliamas į anapusinį pasaulį „vergauti“. Grįžusius juos atpažįsta kaip mirusius giminaičius (bet netikima, kad zombiai atrodo taip pat, kaip asmenys iki jų sielos pagrobimo).

Tad pagrobimų variantų yra keletas: tik dvasia, tik kūnas arba abi dalys. Bet kuriuo atveju, visose tautose asmenybė suvokiama kaip dvilypė - sudaryta iš dvasios ir kūno. Ta prasme esame kaip toji ruonė mergina - oda nereiškia nei kūno, nei dvasios. Ji yra savimi tiek su ja, tiek be jos. Bet vienu atveju ruonė, kitu mergina. Viskas priklauso tik nuo požiūrio.

Jei tie reikalai labai nesusipainioja, tradicinės kultūros leido turėti dvi dvasias (sielas). Senovės Graikijoje buvo thymos ir psyche; Egipte ka ir ba, Kinijoje hun ir p'o. Pirmoji jų, siekianti geresnio pasaulio, ego. Kita, vadinta šešėliu, mirties siela ar sapnų dvasia atitinka sielos sąvoką Vakarų pasaulyje. Apie ją irgi galima sakyti „Aš“, bet ji nėra sąmoninga, pabudusi ir racionali. Tai mieganti savimonės pasąmonė. Ją žinome per sapnus, kai „subtiliu kūnu“ skrenda keistu kraštovaizdžiu.

Vakaruose ši antroji beveik išguita iš žmonių savimonės - pradedant nuo 17 a. su Dekarto,  Hobso,  Merseno ir Galilėjaus įdiegtomis racionalaus proto idėjomis. Tai pasireiškė polinkiu pažodžiui suprasti sąvokas, kurias naudojo regėtojai ir šamanai, t.y. magiją pakeisti technologija. Galimybė skristi, daryti žalą, sąveikauti per atstumą, regėti anapusinį pasaulį pakeistos orlaiviais, ginklais, telefonu ir TV. Mūsų „prigimties šviesa“ pakeista elektros lempute. Net kūnas pradėtas laikyti mūsų esaties buveine.

Šv. Tereza iš Avila pakilusi į orą maldos metu galėjo sušukti: „Nuleisk mane, Viešpatie!“. Dzen mokytojai tokį išsireiškimą būtų laikę prastu skoniu. Galėdami vaikščioti vandeniu, jie to nedarė dažnai.

Komentarai

1) Sinfjotlis (arba Fitela ) – norvegų mitologijos veikėjas, gimęs iš kraujomaišos tarp Zigmundo ir jo sesers Signės (kitose versijoje pateikiama ir kitokia kiltis). Per 9-ias naktis vilkolakė nužudo 9-is Zigmundo brolius. Zigmundui patariama išsitepti veidą medumi ir įkąsti vilkolakei į liežuvį – taip ją nužudant.
Kai Zigmundas su Sinfjotliu išvyko į Hunalandą, Zigmundas paskelbiamas hunų karaliumi ir veda Borghildą. Ši neapkentė Sinfjotlio, padavė Zigmundui tris taures vyno, kurių paskutinė buvo su nuodais. Pamatęs, kad tėvas išgėrė 2 taures, Sinfjotlis išgėrė trečią ir mirė. Tėvas jo kūną atgabeno į fiordus, kur jį paėmė keltininku apsimetęs Odinas, nugabenęs į Valhalą.

2) Tongo tauta (tsonga: Vatsonga) daugiausia paplitusi pietų Afrikoje – Svazilande, Mozambike, Malavyje, Zambijoje ir Zimbabvėje. Bendras gyventojų kiekis apie 7 mln. (iš jų – apie 5 mln. Mozambike). Vyrai tradiciškai iniciuojami į vyrus apipjaustymo apeigomis, vadinamomis Matlala arba Ngoma. Tarp jų stiprus tikėjimas protėviais, kurie, manoma, daro stiprų poveikį gyviesiems. Negalavimai laikomi požymiu, kad į kūną įsikraustė svetima dvasia 0 ji nustatoma pagal kalbą, kuria kalba.

Papildomai skaitykite:
Sidhe, airių elfai, "gerieji žmogeliukai"
apie Druidiškus pasivertimus
apie Trobriando ir kt. salas
Ba ir Ka, siela ir dvasia

Parengė Cpt.Astera's Advisor

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT sklitis
Vartiklis

   
Seal elephant
Child of Seal
In the feel of wolf
Skin
 
 

Papildomai skaitykite:
Slaideriai
Gyvosios ugnys
Atkurta atmintis
Oro grobuonys
Astralinės kelionės
Prisilietimo elektra
Ascension Art
Tarp sapno ir tikrovės
Druidų žmonių aukojimai
Vilkolakiai Viduramžiais
Gynybos narkomato telepatai
Koks ryšis tarp sapnų ir OBE?
Moteris su dviem leopardais
Tie prakeikti nematomi dalykai
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Indonezijos mirusiųjų kultas
Čenelingas ir rašymas
Lunatizmas ir pilnatis
Šamanų ratu einant
Inkų krašto naujienos
Keisti garsai danguje
Fairwater paslaptis
Žudyti per atstumą
Slibinai-gundytojai
Ateities vizijos
Jie tebegyvena!?
Zombių armija
Sielos klajonės