Majai tebeprisimena kelis savo dievus ar tautos herojus. Pirmiausia tai Itzamna, atplaukęs per vandenyną iš rytų. Jis buvo jų mokytojas. Po to atvyko dar 20 žmonių, kurių vadas buvo Colcocan'as (arba Kulkulcan'as). Jie visi dėvėjo palaidus drabužius ir avėjo sandalais. Visi buvo ilgomis barzdomis, o galvos buvo plikos. Kulkulcan'as mokė žmones amatų ir menų.
Pas gentį į vakarus nuo majų atplaukė kitas baltasis, vadintas Votanu ir mokė žmones auginti kukurūzus ir medvilnę bei raštui naudoti hieroglifus. Ir pagaliau didysis baltasis meksikiečių Quetzalcoatl'is, plunksnuotoji gyvatė, yra greičiau graikų ar romėnų kilmės nei mokytojas iš žvaigždžių.

16 a. pradžioje ispanams atradus Vakarų pasaulį čia jau gyveno apie 15 mln. gyventojų, kalbančių 900 kalbų. Tokia lingvistinė įvairovė stebino kalbininkus skatindama mąstyti apie jų kilmės įvairovę. Walter Raleigh'as „Pasaulio istorijoje“ pamini apie kai kurių indėnų gausiai naudojamus velsiečių žodžius. C.S. Coon'o^*) knygoje „Gyvosios rasės“ (1965) pabrėžia, kad George Catlin'o pieštuose indėnų mandanų portretuose kai kurie jų atrodo esą blondinais. Šviesią odą turėjo imperatorius Montesuma. Pomo, hupa ir kaimyninės šiaurės Kalifornijos gentys turėjo kaukazietiško stiliaus barzdas. Šviesiaodė rudabarzdė gentis, vadinama Žemutinė Assurinis, rasta Brazilijoje. Jos kalba labai skiriasi nuo aplinkiniųgenčių.

Piešiniai ant uolų ir keramika liudija, kad senieji Amerikos gyventojai iki 300 m. pr.m.e. turėjo ryšių vos ne su kiekviena didžiąja senovės civilizacija. Užrašai, tokie patys žodžiai ir papročiai, statybos stiliai ir artefaktai. Romėnų monetų lobis rastas Venesueloje, 2 a. romėnų keramika Meksikoje, Maine neseniai rasta romėniška moneta, o botanikai sako, kad du augalai Pompėjos freskoje yra ananasas iš Amerikos ir amerikietiška daržovė, tam tikra skvošo rūšis.

Iš Chichen Itza Aukojimo šulinio narai ištraukė medinę ir vaškinę lėlę su romėnišku užrašu. Palenkėje iškastas akmeninis sarkofagas stiliumi panašus į finikiečių.

1957 m. netoli Phoenix'o (Alabamoje) berniukas rado monetą. Vėliau nustatyta, kad ji yra iš Sirakūzų (Sicilijos) ir datuota 490 m. pr.m.e. 1976 m. senovinė moneta rasta Heavener'io (Oklahoma) mieste. Vėliau nustatyta ją esant bronzine tetradrachma, iš pradžių buvusia su sidabro danga, vėliau išnykusia. Ji cirkuliavo Antiochijoje 63 m. pr.m.e. ir, pasak Barry Fell'o, Nerono profilis su graikišku užrašu kitoje pusėje - „Neronas, Cezaris Augustas“. Prie Apvaliosios uolos Teksase indėnų kauburyje, datuojamame 800 m., rasta romėnų moneta. O 1882 m. Cass srityje fermeris iškasė bronzinę monetą vėliau identifikuotą kaip Antiocho IV, Sirijaus karaliaus, valdžiusio 175-164 m. pr.m.e.

1898 m. Kensingtone (Minnesota) rastas akmuo su rašmenimis, pasakojančiais apie 14 a. skandinavų kelionę į Š. Ameriką, o 1980 m. P.M. Leonard'as ir J.L. Glenn'as iš Hogle zoologijos sodo aplankė uolą Kolorade su "ypatingais" rašmenimis, kurie pasirodė esą keltų Ogamo raštas. Vienas tekstų verčiamas: "Keliaženklis: į vakarus yra pakrantės miestas su stačiais akmenimis kaip riboženkliais".

Paskutiniame 19 a. dešimtmetyje Nashville (Tennessee) kapinėse rastas kumščio dydžio akmuo su įrašu 100 m. stiliaus libaniečių kalba. Užrašas verčiamas "Kolonistai laiduoja išpirką". 1889 m. rytų Tennessee kapavietėje rastas akmuo su hebrajiškais rašmenimis (vadinamasis The Bat Creek Stone), datuojamais apie 1-2 a. Kai kurios raidės perskaitytos kaip "Judėja".

1966 m. Manfred Metcalf'as Džordžijoje ieškojo akmens plokščių barbekiu rūsiui, Jo akį patraukė keli keisti plokšti akmenys. Jis pakėlė vieną 9 colių ilgio plokščią smiltainio gabalą, jį nuvalė ir pamatė keistus ženklus. Akmenį Metcalf'as perdavė Joseph B.Maham, Kolumbijos menų ir amatų muziejaus Mokymo ir tyrinėjimų skyriaus direktoriui, kuris jo kopiją nusiuntė Cyrus Gordon'ui. Tai jis aptarinėja "Manuscripts" (1969, vol 21, No 3):

"Rašmenys turi panašumų su Egėjo skiemeniniu raštu, kurio dvi žinomiausios formos yra miniečių linijinis A ir Mikėnų linijinis B. Dviašmenis kirvis apatiniame kairiajame kampe yra neabejotinas miniečių civilizacijos reliktas. Atskiros vertikalios linijos primena vertikalias linijas Egėjų skiemeniniame rašte žymint skaitmenį 1, o maži apskritimiukai reiškia 100".

C. Gordon'as daro net ir tolimesnes prielaidas:

"Egėjų rašto panašumas į majų, actekų ir Metcalf akmens rašmenis kelia viltį, kad iššifruoti Viduržemio jūros rajono raštai duos raktus Naujojo pasaulio užmirštai rašto sistemai".

New Mexico valstijoje išdžiūvusiame užutekyje prie Los Lunas rastas didelis plokščias akmuo su senąja hebrajų kalba išraižyta 10 Dievo įsakymų dalimi (skaitykite apie tai daugiau). Cyrus Gordon iš Brandeis universiteto tikina juos esant autentiškais. Jis dalyvavo ir vienoje Yuchi indėnų šventėje klausydamas jų dainų. Jis buvo priblokštas: "Jie dainavo hebrajiškus Dievo vardus!"
Daugiau skaitykite: Los Lunas dekalogas

Joseph Mahan'as iš Atlantos perteikia tokią Yuchi legendą: Yuchi atvyko į Floridą ir Džordžiją iš Bahamų salų rajono, nes jų gyvenama sala paniro po vandeniu. Vėliau jie persikėlė ir įsikūrė Oklahoma vietovėje. Ir iš tikro, jų kalba ir papročiai skiriasi nuo aplinkinių indėnų. Kiekvienais metais 15 šv. rudens mėnesio dieną jie rengia piligrimystę ir 8 d. gyvena pašiūrėse be stogų. Vietoje jų dangus uždengiamas šakomis ir lapais. Tas dienas jie šoka apie laužą ir dainuoja giesmes dievui. Įdomiausia, kad senovės izraelitai turėjo tokį pat paprotį - 15-ą 7-ojo mėnesio dieną jie šventė "pašiūrių" šventę, kai gyveno laikinose lapinėse uždengtose šakomis ir lapais. Paprotys siekia Mozės ir Išėjimo iš Egipto laikus.

1860 m. birželį David Wyrick'as prie Newark'o (Ohajo) rado pamatinį akmenį su 4 hebrajiškais užrašais: "Visų švenčiausiasis", "Žemės valdovas", "Dievo įsakymas" ir "Dievo žodis". Tų pačių metų lapkritį D.Wyrick 10 mylių piečiau kapavietėje rado akmenį su 10 Dievo įsakymų. Apsirengusi ir barzdota figūra jame identifikuojama kaip Mozė.
Daugiau apie tai Kodėl indėnai netapo žydais?

1936 m. Charles Elvers'as iškasė akmeninį papuošalą ar talismaną Niu Meksiko valstijos Gallo kanjone. Jo forma yra kaip ieties antgalio, maždaug 3 colių ilgio su skyle viršuje. Vienoje pusėje yra žmogaus su karūna figūra. Dešinėje rankoje laiko kažką panašų į kablį ar gyvatę. Žvelgia pro dešinį petį. Kitoje pusėje yra įrašas su dramblio galva, trikampiu kryžiumi, apskritimu bei dviem šešiakampėmis žvaigždėmis. Tokie ženklai dažni šumerų linijiniuose raštuose. Luvre, Paryžiuje, saugoma stela, skirta Artimųjų rytų užkariautojui Naram-Sin. Joje jis vaizduojamas sėdintis ant kalno šlaito, dešinėje rankoje laikantis skeptrą ir žvelgiantis į dešinę.

1914 m. M.A. Gonzales, kasinėdamas Acajutla (Meksika) griuvėsius rado dvi egiptietiško stiliaus statulėles, kurios laikomos Ozyriu ir Izide. Stebinantis egiptiečių ir prie Luizanos gyvenusių indėnų kalbų panašumas. Epigrafų draugijos prezidentas B. Fell'as teigė, kad Atakapas genties, ir kiek mažiau Tunica ir Chitimacha, artimos naudotoms Nilo slėnyje.

1933 m. Calixtlahuaca (Meksika) kapavietėje Jose Garcia Payon'as rado mažą išdrožtą galvą su "svetimais" šiam kraštui bruožais. Antropologas Robert Heine-Geldern ją laiko priklausant 200 m. romėnų meno mokyklai.
Alexander von Wuthenau knygoje "Terakotinė keramika Centrinėje ir Pietų Amerikoje iki Kolumbo" pateikia ankstyvojo meno fotografijų. Kas jose labiausiai stebina - tai ne indėniško tipo galvos, o greičiau mongoloidų, kaukaziečių, negrų, semitų. Prie Tampico ankstyvojoje Huestecan kultūroje galvos turi semitų ir negroidų bruožų, Verakruze rasta šokėjos figūrėlė atrodo tarsi būtų bretonė iš Prancūzijos. Jos galvos apdangalas kaip finikietės. Taip pat ji nešioja netikrą egiptietiško stiliaus barzdą, o kaktoje turi gyvatės ženklą.

1886 m. Galveston'o užutekyje (Teksasas) rastos įprastos romėnų konstrukcijos laivo liekanos.

1909 m. balandžio 5 d. „The Phoenix Gazette“ numeryje rašoma apie Didžiajame konjone Smitsonian instituto atkastą egiptietišką kapą.

Džordžijoje prie Benning forto rastas akmuo su neįprastais ženklais. Stanislav Segert, semitų kalbų profesorius iš Prahos universiteto, nustatė juos esant Kretos miniečių civilizacijos, t.y. 2 tūkst. pr.m.e. Pierre Honore knygoje „Baltojo dievo paieškos“ nurodo panašumus tarp miniečių ir majų hieroglifų. Kiti mokslininkai mini panašumus tarp actekų rašto ir kretiečių ženklų ant Phaistos disko.

1872 m. Francisco Pinto Brazilijos džiunglėse atrado 20 urvų ir apie 250 keistų užrašų ant uolų, kuriuos spėjo esant finikietiškais. Vokiečių filologas 1911 m. patikino juos esant tikrais. Po 1880-ųjų prancūzų mokslininkas Ernest Ronan'as džiunglėse rado dar daugiau išraižytų akmenų.

20 a. pradžioje brazilas Bernando da Silva Ramos'as, dirbdamas Amazonės džiunglėse, pastebėjo, kad daugelyje piešinių ant uolų lydi užrašai. Susidomėjęs jis likusią gyvenimo dalį praleido nurašinėdamas tuos įrašus. Jis nustatė, kad didesnė jų dalis, iš dalies, primena Senojo pasaulio rašmenis. Sukatologizuota beveik 2000 tų užrašų. Užrašas netoli Rio de Žaneiro 3000 pėdų aukštyje ant vertikalios uolų sienos sako:
„Tyras, Finikijos, Badezir'o, Jethbaal pirmgimis“. Jis datuojamas 9 a. pr.m.e.
Kiti rasti užrašai susiję su semitų, indų, finikiečių, punų, brahmi ir kt. tautų rašmenimis.

1872 m. Joaquim Alves de Costa vergas Brazilijos Paraiba (Parahyba) rajono džiunglėse rado sudužusią akmens plokštę. Costa sūnus nukopijavo ant jos buvusius rašmenis ir pasiuntė Brazilijos tarybai, kur patraukė nacionalinio muziejaus direktoriaus Ladislau Netto akį. Jis padarė grubų vertimą iš finikiečių kalbos. Bet tik keli mokslininkai tai priėmė rimtai. 1966 m. Masačusetso un-to romėnų kalbų prof. Jules Piccus'as nusipirko senų iškarpų rinkinį su 1874 m. rašytu Netto laišku, kuriame buvo akmens užrašų vertimas ir ženklai iš Costa sūnaus kopijos. Jis tai parodė Cyrus Gordon'ui, kuris nustatė, kad ženklai turi ypatybių, nežinotų iki 19 a. Rašmenys turėjo būti autentiški! C. Gordon'as juos išvertė:

Mes, Kanaano sūnūs iš Sidono, karalių miesto. Prekybos reikalai nubloškė mus į šią tolimą pakrantę, kalnų kraštą. Mes skyrėme [ aukojome ] jaunuolį supykusiems dievams ir deivėms 9-ais Hiramo, galingojo karaliaus, metais. Mes išplaukėme iš Asiongaberio į Raudonąją jūrą su 10 laivų. Kartu plaukėme su metus apie žemes, priklausančias Ham (Afrikai), bet buvome išblaškyti Baalo rankos [ audros ]. Mus atnešė į čia, 12 vyrų ir 3 moteris, į ... pakrantę, kurią valdau aš, Admirolas. Tegu palankūs dievai ir deivės globoja mus.

Įrašas gali būti skiriama Hiramo III, valdžiusio 553-533 m. pr.m.e., laikotarpiui. Saliamono laikais izraelitai draugavo su finikiečiais, kurie garsėjo savo Tyro uostu. Sąsajas randame ir Senajame testamente (1 Kar 9:26-28, taip pat ir 2 Krn 8:17-18, 2 Krn 9:10, 1 Kar 9:28, 1 Kar 10:11):

„Karalius Saliamonas pasistatė laivų Asiongaberyje, prie Elato, Raudonosios jūros pakrantėje, Edomo šalyje. Hiramas atsiuntė tiems laivams savo tarnų, patyrusių jūrininkų, kurie plaukė kartu su Saliamono tarnais. Tie, nuplaukę į Ofyrą, iš ten parvežė keturis šimtus dvidešimt talentų aukso karaliui Saliamonui“.

Pastaba: Asiongaberis buvo uostas prie Raudonosios jūros, netoli šių dienų Aqaba arba Eliat'as.

^*) Karltonas S. Kunas (Carleton Stevens Coon, 1904-1981) – amerikiečių antropologas, pasiymėjes visuminiu antropologijos supratimu, tyrinėjimus atlikdamas įvairiose srityse (socialinėje, fizinėje, kultūrinėje). Nuo 1925 m. dalyvavo dauhelyje ekspedicijų Maroke, kur nagrinėjo Rifėjų kalnų gyventojų gyvenimą. 1948-51 m. tyrinėjo akmens amžiaus kultūras Irane ir Irake; 1954 m. atrado ir ištyrė akmens amžiaus olas Afganstane. 1959 m. dalyvavo ekspedicijoje į prietų Čilę tiriant alakalufus. Parašė „Antropologijos principus“ (1942, kartu su E.D. Čaplomu), „Europos rases“ (1939), „Žmonijos istoriją“ (1954), „Rasių kilmę“ (1962), „Gyvąsias rases“ (1965) ir kt. Jo tyrinėjmai Amtrojo pasaulinio karo metu paskelbti knygoje „Šiaurės Afrikos istorija“ (1980). Autobiografija pateikta knygoje „Nuotykiai ir atradimai“ (1981).

Taip pat skaitykite:
Mima kalvos
Los Lunas dekalogas
Airių pretenzijos į Ameriką
Škotų masonai atrado Ameriką?
Kur buvo karaliaus Artūro dvaras?
Moteris su dviem leopardais
Paskutinių inkų pranašystė
Niagaros didžioji gyvatė
Naska linijos Peru
Galios vietos: Optina
10 "ne to laiko" radinių
Amerikos lankymų paliudijimas
Egiptietiška mįslė Australijoje
Akmenuotosios Tunguskos pilys
Paslaptingosios Kalifornijos ertmės
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Š. Amerikos indėnų kosmologiniai mitai
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Tiltas per Beringo sąsiaurį
Gralio taurė – Kaukaze?
Languedoko akmenys
Paragvajaus vikingai
Botino - žvitrioji akis
Tunelis po Atlantu
Kijevo paslaptys
Pasaulio širdis
DM=XF

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.ltskiltis
Vartiklis