Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Kalbame į erdvę  

Grupei mokslininkų, verslininkų ir iniciatorių pabodo laukti kontaktų su nežemiečių civilizacijomis. Vietoje pasyvaus stebėjimo ir dangaus klausymosi, „Lone Signal“ projektas prašo visų, turinčių prieigą prie interneto, padėti pasiųsti žinutes į kosmosą tikintis, kad kitos protingos būtybės taip sužinos apie mus. Startavęs 2013 m. birželio 17 d. jis taps pirmuoju žmonijos bandymu be paliovios siųsti žinutes į tolimąją erdvę.

Mokslininkai parinko vieną specialų tašką danguje – visos žinutės bus siunčiamos į Gliese 526 sistemą, esančią 17,6 švm. Atstumu nuo žemės. Kol kas dar nerasta planetų prie šios raudonosios nykštukės, tačiau ji yra puikus kandidatas nežemiškai gyvybei. O ateityje gali būti parinktos ir kitos žvaigždės, į kurias bus siunčiami signalai. Vienas „Lone signal“ steigėjų, Pierre Fabre, sako, kad siekia ir ilgalaikės strategijos.

jamesburg antena Signalai bus siunčiami naudojant Jamesburg‘o stoties, esančios Kalifornijos valstijos viduryje, 1968 m. įrengtą lėkštę. „Lone Signal“ anteną išsinuomavo 30-čiai metų, tačiau tikimasi, kad ateityje projektas bus pratęstas ir išsiplės.

Iš tikra, bet kas, iš šalies pažvelgęs į Visatos kampelį, kuriame mes randamės, tikriausiai jau žino apie mus. Mes be perstojo skleidžiame TV ir radijo bangas bei kitą elektromagnetinį spinduliavimą. Tačiau jos gerokai silpnesnės, nei „Lone Signal“ transliacija.

Vienas signalų bus pasikartojanti „pasisveikinimo žinutė“, kurią sudarė astronomas Michael Busch,'as kurioje bus nurodoma Žemės padėtis Visatoje, pavardijami periodinės lentelės cheminiai elementai ir dvejetainiu kodu pristatomas vandenilio atomas. Tad šio kanalo tikslas yra nukreipti stebėtoją į spektro dalį, kuria bus perduodamos kitos žinutės.

Jei prie Gliese 526 yra protingų būtybių, turinčių radijo teleskopų (tokių, kokius naudoja SETI), jie galės aptikti, įsirašyti ir, galbūt, iššifruoti perduotas žinutes.

Tai taip unikalu, kad kiekvienas gali panorėti bendrauti su kosmosu. Todėl projektas atveria portalą visiems. Dalyvauti projekte galima įvairiais būdais:

  • Dalintis signalais ir juos stebėti. Kartą prisiregistravę, vartotojai galės stebėti, kaip toli nukeliavo jų signalas ir dalintis šia informacija su kitais;
  • Dedikuoti signalus. Draugai ir šeimos nariai galės dedukuoti signalus norimam asmeniui.
  • Tyrinėti. Pateikiama informacija apie tai, kas siunčia signalus, iš kur ir kt.
  • Tinklaraščiai ir Twitter. Projekto komanda ir kiti skelbs straipsnius ir nuomones bei patrikinės mokslo naujienas.

Pirmoji tekstinė žinutė bus nemokama, tačiau bus galima nusipirkti neribotą kiekį teksto bei vaizdų, kuriuos bus galima pasiųsti į kosmosą. Vienos teksto žinutės vertė bus 1 kreditas, o vaizdo – 3 kreditai. 4 kreditai bus parduodami už 0.99 USD. „Lone Signal“ vykdantysis direktorius (CEO) sako, kad siekia platesnės komunikacijos. O pajamos reikalingos tam, kad padengtų operacinius kaštus. Kartu tai ir žmonių kultūros sklaida į kosmosą. Kartu tai ir tarsi „laiko kapsulė“ – jei ir nepavyks su kuo nors pabendrauti dabar, kosmose visam laikui padėsime „laiko kapsulę“.

Pastaba: Deja, projektas liovėsi transmisiją netrukus po jos pradžios dėl finansavimo trūkumo. 2019 m. patikrinta, kad neveikia ir projekto svetainė.

„Lone Signal“ svetainė lonesignal.com/ (2019 m. neprieinama).


Įtartinos žvaigždės su periodine moduliacija

Papildomai skaitykite WOW signalas ir Nežemiškos civilizacijos buveinė?

2016 m. spalio 10 d. kanadiečiai iš Kvebeko E.F. Borra ir E. Trottier paskelbė straipsnį „Savito periodinių spektrinių moduliacijų nedideliam Saulės tipo žvaigždžių kiekiui atradimas“, kuriame skelbia tarp 2,5 mln. SDSS (Sloan Digital Sky Survey ) apžiūros žvaigždžių 234-ioms (G ir K klasių) pastebėję periodines spektro moduliacijas. Jis pamini, kad tai dera su ankstesniu 2012 m. Borra straipsnio spėjimu, kad galimi ypač
Automated Planet Finder APF Liko observatorijoje
trumpi (trumpesni už 0,1 nanosekundę) nežemiškų civilizacijų optiniai signalai, uždėti ant jų žvaigždės spindulių. Ir jie jau gali rastis turimuose (tokiuose kaip SDSS) duomenyse. Tik neaišku, kam nežemiečiai tai darytų. Bet signalų dirbtinės kilmės hipotezę sustiprina tas faktas, kad moduliacijos rastos tik labai mažam žvaigždžių kiekiui ir jų spektrai (spalvos) artimi Saulės spektrui. Juos galima pasiųsti galinfgais lazeriais.

Tuos objektus verta papildomai ištirti, tačiau reikia papildomų įrodymų. Dar per anksti tuos savitumus priskirti nežemiečiams. Tarptautiniai susitarimai reikalauja, kad kandidatai paieškoms būtų patvirtinti nepriklausomų grupių ir išnagrinėtos visos galimos natūralios priežastys. Tik štai, nežemiečiai neprivalo signalus siųsti visą laiką..., taigi, juos pagavus vieną kartą, nebūtina tikėtis juos stebėti ir vėliau.

Pikai žvaigždžių spektrų Furjė analizėse gali būti sukelti optinių prietaisų ar kilti duomenų redukcijos proceso metu. Kaip ir teleskopų sujudėjimas, stebėjimo sąlygų ar bangos ilgio kalibravimo proceso pasikeitimai ir t.t. Tad natūralu, kad yra ir skeptiškų nuomonių. Juk tokios trukmės pulsai turėtų sklisti iš mažiau nei 0,5 mm skersmens transmiterio arba būti nukreipti į mūsų pusę. Vis tik kai kurias žvaigždes iš straipsnio BSRC ( Berkeley SETI Research Center) pasirinko stebėjimui savo 2,4 m diametro APF teleskopu, kurio spektrografo pajėgumai gerai dera su pradinių stebėjimų sąlygomis.

SETI bendruomenė reiškinius pagal dirbtinės kilmės galimybes skirsto 10 balų skalėje. E.F. Borra ir E. Trottier atradimui kol kas priskirta 0 arba 1 reikšmė (jokios arba nereikšminga). Atsiradus papildomų patvirtinimų ar įrodymų, balas gali kilti.

 

Didžioji ausis įsiklauso  

Taip pat skeitykite SETI instituto užgimimas

Frankas Dreikas 40 metų radijo bangose ieško svetimų civililizacijų signalų. Ir iki šios dienos dar nieko neaptiko. Negi nėra vilties? Net jei tikimybė juos surasti tėra 50-50?! (skaitykite Didžioji tyla).

Šiais metais (2003) nuodugniausiai protingų nežemiškos kilmės būtybių veiklos pradėta ieškoti nuo kovo vidurio Puerto Rico esančioje Arecibo observatorijoje 1000 pėdų skersmens radijo teleskopu. Čia įgyvendinamas privačiai finansuojamo (kai prieš 5 m. JAV vyriausybė nutraukė lėšų skyrimą) SETI instituto Phoenix projektas. Jo įranga leidžia vienu metu „klausytis“ dangaus 28 mln. kanalais. Dėmesys yra sutelktas į mūsų galaktikos 1000 Saulės tipo žvaigždžių.

1996 spalio - 1998 m. balandžio mėn. laikotarpiu svetimo proto apraiškų buvo ieškoma West Virginia esančia 140 pėdų skersmens „lėkšte“ (vis dar neskraidančia, "Big Ear"), kurios jautrumas leistų priimti palydovinio telefono skambutį iš Plutono planetos. Dabar bus panaudotas 35 kartus galingesnis prietaisas.

SETI tikslas - vienareikšmiškai priimti pasikartojantį dirbtinės prigimties signalą. Jo kilmė gali būti įvairi: svetimos planetos TV transliacija, tarpplanetinių stočių siunčiamas ryšio signalas ar, galbūt, ir sąmoningai „kaimynams“ pasiųstas radijo „laiškas“. Tačiau nepakanka reikiamu metu į reikiamą vietą nukreipti „ausį“, - signalai turi būti pakankamai stiprūs, kad išsiskirtų iš kosmoso radijo triukšmo.

Nesame tikri, kad nesame unikalūs Visatoje. Tačiau neatmetama galimybė, kad kažkur tarp žvaigždžių susikūrė kita civilizacija, sukūrusi radijo bangas naudojančią technologiją.  

Ar Žemė yra išimtis?

Taip pat skaitykite Fermi paradoksas

Ar mūsų Žemė yra srityje, stebuklingai išvengusioje kosmoso „bombų“, kurios „daužė" kitų planetų likimus? Ar mūsų Saulės sistemos simetrija ir tvarka yra išimtis galaktikoje?

Tokie klausimai nuolat keliami nuo pat 1995-ųjų - ir nuo to laiko astronomai teigia radę 17-a planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Ir visos tos planetų sistemos labai skiriasi nuo mūsiškės - tuo neigdamos šiuo metu egzistuojančias planetų susikūrimo teorijas.
[ Pastaba: Šis tekstas rengtas dar 2006 m., kai ekzoplanetų atradimai tebebuvo dideliu įvykiu. Šiandieną jau žinoma apie tūkstančius planetų prie kitų žvaigždžių... Ir tarp jų jau yra nemažai ir Žemės tipo planetų...
Daugiau apie tai skaitykite Tolimų planetų atradimai ]

Visos 17-a planetų yra dideli masyvūs kūnai kaip mūsų Jupiteris (tai nenuostabu, nes ir tikėtina, kad pirmiausia bus atrastos didžiausios iš planetų). Tačiau 8-ios jų sukasi nepaprastai artimose žvaigždei orbitose - vienas iš tų „jupiterių“ apie savo „saulę“ apskrieja per 3.3 žemiškos dienos (t.y. tiek trunka jo metai).

Pagal dabartines astrofizikos teorijas tokios planetos negali susidaryti. Nejučia kyla mintis apie jų „importą“ - jos tol skrodė kosmoso erdvę sukeldamos chaosą savo kelyje, kol kažkokie reiškiniai sustabdė jų „mirties spiralę“.

Likusios 9-ios sukasi ne arčiau kaip 19 mln. mylių (tai maždaug 1/5 atstumo nuo Žemės iki Saulės) kiaušinio formos „žudančia" orbita. Tokio dydžio planetos turėtų išblaškyti smulkesnes planetas iš artimų žvaigždėms orbitų. Tokioje planetų sistemoje Žemės nebūtų. Teoretikai gali paiškinti daugelį (bet ne visas) šių planetų ypatybes (pvz., orbitas gali pasikeisti kiti netoli praskrieję dangaus kūnai ir t.t.)

O gal mūsų Žemė - unikalus reiškinys Visatoje?

Pastaba: Be to dar yra keliamas klausimas, ar yra kitų protingų būtybių Visatoje? Apie tai plačiau skaitykite Kodėl jų nėra?

1996-taisiais San Francisko Anglo-australų observatorijoje Geoffrey Marcy ir R. Paul Butler'is*) atrado pirmąją anapus Saulės sistemos esančią Jupiterio dydžio planetą, besisukančią apie Upsilon Andromedae žvaigždę.

O dabar mokslininkai, ištyrę per 11 metų Lick observatorijoje netoliese San Jose (Kalifornijos valstija) padarytų stebėjimų duomenis įtaria, kad apie šią žvaigždę gali suktis dar dvi planetos. Šios planetos būtų toliau nuo žvaigždės negu anksčiau atrastoji. Vidurinioji planeta yra pusės, o tolimiausia - ketvirčio Jupiterio dydžio. Abiejų orbitos yra elipsinės formos.

Tuo pat metu ir kita nepriklausoma astronomų grupė Masasučetso valstijos Kembridže iš Harvard Smithsonian Center for Astrophysics (CfA) taip pat rado įrodymų apie dviejų papildomų planetų buvimą. Jie dirbo Arizonos valstijoje netoli Tuskono esančioje Smithsonian's Whipple observatorijoje.

Pastaba: Šis skirsnelis rengtas dar 2006 m. Dabar jau aišku, kad planetų Visatoje tiesiog knibžda…

Pirmosios egzoplanetos atradimo istorija

Ieškoti egzoplanetų P. Butleris pradėjo 1986 m., kai dar nebuvo žinoma nė viena planeta už Saulės sistemos ribų. Ir net prisipažinti, kad jų ieškai, buvo truputį gėda. Nors astronomai žinojo apie galimybę aptikti planetas pagal Doplerio efektą ir kad, pvz., Jupiteris sukelia Saulės judėjimo pokyčius, lygius apie 10 m/sek. (pirmasis apie galimybę aptikti ekzoplanetas Doplerio efekto pagalba išsakė O. Struvė). Tik nebuvo galimybių Doplerio efektui išmatuoti didesniu nei 1000 m/sek. tikslumu. 1973 m. birželį R. Griffin’as paskelbė straipsnį, kuriame nurodė kelias pagrindines priežastis, trukdančias matavimo tikslumui, ir pakvietė priimti iššūkį jį didinant iki norimo 10 m/sek. 8-o dešimtm. pabaigoje Bruce Campbell'as ir Gordon Walker'is sumąstė, kad į teleskopą reiktų įmontuoti dujų absorbcijos elementą. Žvaigždės šviesa, surinkta pirminio veidrodžio, praeina pri šį dujų absorbcijos elementą prieš patekdama į spektroskopą. Dujų garų spektras absorbcijos elemente yra uždedamas ant žvaigždės šviesos ir yra pagrindu išmatuoti žvaigždės Doplerio poslinkį. Per 8 darbo jiedu pasiekė 13 m/sek. tikslumą.

Jų elementas buvo užpildytas vandenilio florido (HF) garais. Tai labai pavojingos dujos, kurios palaipsniui „ėda“ stiklą. Kitu HF trūkumu buvo tai, kad jis suteikia tik kelias atramines spektro linijas. Todėl jie turėjo naudoti valandos trukmės ekspoziciją, kas leido apžvelgti tik apie 20 žvaigždžių – ir per 12 m. darbo nesugebėjo rasti nė vienos planetos.

Tuo metu tobulėjo ir spektometrai... [apie vykusį tobulimą šiam kartui praleisme...] Vienu pirmųjų šiuolaikinių spektrometrų buvo įrengta Lick‘o observatorijoje. 1995 m. P. Butleris su patobulinta aparatine ir programine dalimi jau turėjo 3 m/sek. tikslumą, tik vis dar trūko kompiuterio skaičiavimo spartos – surinktų duomenų apdorijimas būtų trukęs kelis metus.

Ir tada 1995 m. spalio pirmąją savaitę Italijoje vykusiame susirinkime Michel Mayor‘as ir Didier Queloz‘as paskelbė apie labai keistos planetos atradimą prie Pegaso 51 b žvaigždės, esančios už 50 švm. Jos masė buvo kaip Jupiterio, tik ji apie žvaigždę apskriedavo per 4 d. Dabar žinoma, kad tokių „karštų jupiterių“ yra ir dauiau, tačiau tada atrodė, kad tai neįmanoma. Tad P. Butlerio komanda nuo spalio 11 d. turėjo 4 naktis brangaus laiko prie Lick’o 3 m skersmens teleskopo. Kasnakt po kelis kartus ji stebėjo Pegaso 51 b žvaigždę, ką apdoroti sugebėjo visi jos turimi kompiuteriai. Pirmųjų trijų naktų stebėjimai atitiko M. Mayor‘o ir D. Queloz‘o pranešimą, tačiau komanda norėjo išvysti 4-ios nakties duomenis prieš paskelbiant viešai. Tačiau jų kompiuteriams duomenis apdoroti užtruko visą dieną. Susirinkusi vidurnaktį ji galėjo patvirtinti, kad pirmoji egzoplaneta surasta – ir tai paskelbė tada dar naujove esančiame WWW.

Už pirmosios planetos atradimą skirta 2019 m. Nobelio premija. Apie tai skaitykite Ankstyvoji Visata ir ekzoplanetos...


*) Paulis Butleris (R. Paul Butler) – amerikiečių astronomas, užsiimantis ekzoplanetų paieška. 1997-99 dirbo Australijoje, o nuo 1999 m. dirba Carnegie inst-te. Jo tyrimų sritys: žvaigždžių spektroskopija, kintamo ryškio žvaigždės (cefeidės), Doplerio efekto instrumentų tobulinimas aptinkant ekzoplanetas. Šiuo metodu jo komanda 2002 m. aptiko ekzoplanetą, kuri tik 40 kartų masyvesnė už Žemę. Ji taip pat aptiko pirmąjį analogą mūsų Saulės sistemai – apie Cancri 55 žvaigždę besisukančias tris planetas. Jo komanda siekia apžiūrėti visas 2000 žvaigždžių nutolusių per 150 šviesmečių.

Paruošė Cpt.Astera's advisor

Papildomai skaitykite:
>WOW signalas
Kur jie slepiasi?
Greičiau už šviesą!
Fermi paradoksas
Pačiupinėti Visatą
Senovės astronautai
NASA tapsmas: istorija
SETI instituto užgimimas
Apollo: Aklas nusileidimas
Kur keliauja žvaigždžių paštas?
Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Civilizacijos: Paskaičiavimai pagal Gindilį
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Kokoni, Morisonas. Tarpžvaigždinio ryšio paieškos
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Rusai sunaikino slaptą JAV bazę Mėnulyje?
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Papildomas matavimas
NASA susidomėjimas antigravitacija
NSO per amžius
Lenino marsiečiai
Paleovizitai

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis