Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Kiek nežemiečių civilizacijų yra Paukščių take?    

Taip pat skaitykite Nežemiškų civilizacijų paieškos  
bei Į susitikimą su nežemiečiais  

1980 m. gruodžio 14 d. parodytame „Kosmoso1) “ 12-me epizode laidos kūrėjas Karlas Saganas žiūrovams pristatė F. Dreiko lygtį, jo pasiūlytą 1961-ais, pagal kurią galima paskaičiuoti galimą civilizacijų skaičių galaktikoje, galinčių susisiekti su mumis radijo komunikacinėmis priemonėmis. Joje yra 7-i kintamieji. Anot K. Sagano, jų gali būti vis nuo kelių iki milijonų. Šiuo atveju, anot jo, „jei civizacijos nesusinaikina netrukus po radijo astronomijos atradimo, tai dangus galėtų tiesiog dūgzti nuo pranešimų iš žvaigždžių“. F. Dreiko formulė

Vis tik K. Saganas buvo pesimistinis dėl civilizacijų išlikimo per savo „paauglystės“ laikotarpį. Visais kitais klausimais jis buvo optimistas. Anot jo, gyvybės atsiradimas kosmose beveik neišvengiamas. Ir gali būti, kad ji išsivystė iki protingų formų, galinčių sukurti pažangias technologijas.

Tačiau paskutiniais metais kai kurie skeptiškai nusiteikę astronomai pabandė labiau empiriškai pagrįsti prognozes panaudodami Bajeso statistiką. Jie dėmesį sutelkė dviem nežinomiesiems: gyvybės atsiradimo šansams Žemės tipo planetose abiotinėmis sąlygomis, o iš čia šansams atsirasti protui. Bet net su tais įverčiais astronomai vis dar nesutaria, kas yra gyvybė kosmose.

Atmetus tas abejones, daromi skambūs pranešimai. Štai 2020 m. vasaros pradžioje Tom Westby ir Christopher Conselice iš Notingemo un-to Anglijoje „paskaičiavo“, kad mūsų galaktikoje turėtų būti bent 36 civilizacijos, galinčios kontaktuoti su mumis. Jų prielaida buvo, kad protinga gyvybė atsiranda Žemės tipo planetoje maždaug po 4,5- 5,5 mlrd. m. po jos susidarymo. Bet tai labai stipri prielaida, nes mes kol kas net nežinom, kada gyvybė atsirado Žemėje.

Kita problema su prielaidomis yra atrankos paklaida. Tarkim perkate loterijos bilietus ir laimite didįjį prizį po 10 karto. Tada galite padaryti išvadą, kad tikimybė laimėti loteriją yra 1, kas yra klaidinga. Ši neteisinga išvada kyla iš atrankos paklaidos, kai renkatės tik iš laimėtojų atmesdami pralaimėjusius. Ir kai reikia paskaičiuoti gyvybės kilimą abiotiniu būdu, nes tiesiog neturime informacijos apie „pralaimėtus“ atvejus. Paukščių takas

Paimkime Bajeso analizę, kuri remiasi Bajeso teorema2). Norint paskaičiuoti kokio nors įvykio tikimybę, pirmiausia reikia gauti tikėtiniausią pasiskirstymą. Tarkim, kad abiogenezės tikimybė po 100-200 mln. m. yra tokia pati kaip per bet kurį kitą 100 mln. m. tokios prielaidos vadinamos Bajeso apriorija (aprioriniu pasiskirstymu). Tada statistikas surenka duomenis, pagal kuriuos, sujungęs su apriorija, paskaičiuoja aposteriorinę tikimybę, kuri iš tikro yra tikimybinis pasiskirstymas.

2012 m. astrofizikas Edvinas Turneris iš Prinstono un-to su kolega David Spiegel’iu pirmieji pritaikė Bajeso analizę abiogenezei. Jie laikė, kad gyvybė Žemės tipo planetoje prie Saulės tipo žvaigždės neatsiranda nepraėjus minimaliam laikui (tmin) nuo tos sistemos susidarymo. Ir ji negali atsirasti po kažkurio maksimalaus laiko laikui (tmax), nes žvaigždė sensta ir sąlygos gyvybei tampa nepalankios. Ir protinga gyvybė atsiranda po tam tikro fiksuoto laiko nuo gyvybės atsiradimo.

Jie išbandė su keliomis apriorijomis ir gavo, kad vis tik abiogenezė gali būti labai retas reiškinys. Aišku, jų analizė nebuvo be trūkumų ir David Kipping’as iš Kolumbijos un-to 2020 m. birželį mano ją patobulinęs, pvz., jis abejoja, ar protas atsiranda po fiksuoto laiko tarpo – tai gali būti dar viena atrankos paklaida. Geriau jau laikyti, kad tai nežinomas skaičius. Apriorija jis pasirinko Harold Jeffreys3) pasiūlytą aprioriją, kuri yra maksimaliai neinformatyvi.

Skaičiavimai rėmėsi 4-iais „kertiniais kampais”: gyvybė yra visuotinai paplitusi ir protas yra visuotinai paplitęs; gyvybė yra visuotinai paplitusi, bet protas yra retas; gyvybė yra reta, tačiau protas dažnas; ir gyvybė, ir protas yra reti. Visi šie atvejai buvo vienodai galimi prieš pradedant Bajeso analizę. Aposteriorinis pasiskirstymas parodė, pvz., kad atvejis „gyvybė dažna, o protas retas“ yra 9-is tikėtinesnis nei „abu reti“. Tai reikštų, kad gyvybė kitur yra galima.

Tačiau su tuo sutinka ne visi. Pvz., minėtas E. Turneris gautus rezultatus vertina kitaip. Jie nereiškia, kad modelis yra 9-is kartus artimesnis tiesai. Ir vistiek turime pripažinti, kad rezultatai palieka galimybę, kad tiek gyvybė, tiek protas yra reti Visatoje.

Ir vėl grįžkime prie to, kad neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra gyva sistema. Tai suktas reikalas, moksliniais terminais kalbant. Todėl tampa probleminiu klausimas, „o kada prasidėjo abiogenezė?“ Vis tik Bajeso technika lieka geriausiu įrankiu.

Na gerai, tarkim Galaktikoje be mūsiškės dar yra 35 civilizacijos (jau tai paguodžia, kad mes, greičiausia, nesame vieni) – o tai reiškai, kad visutinis atstumas tarp jų yra 17 švm., kad nubraukia bet kokias viltis abipusiam ryšiui. Tačiau tai nereiškia, kad SETI nėra bevertis.


1) Kosmosas: asmeninė kelionė - 13-os dalių dokumentinis mokslo populiarinimo TV serialas, sukurtas K. Sagano,  Ann Druyan ir Steven Soter'io ir režisuotas Adrian Malone. Jį vedė K. Saganas. Temos kito nuo gyvybės atsiradimo iki žmogaus vietos Visatoje. Pradžioje buvo transliuotas PBS kanale 1980 m., o kaip jo papildymas buvo išleista knyga „Kosmosas“ (1980). 1989 m. teises į jį nusipirko Turnerio kompanija.

2) Bajeso teorema - viena pagrindinių tikimybių teorijos teoremų, leidžiančių paskaičiuoti kokio nors įvykio tikimybę, kai įvyko kitas abipusiškai susijęs įvykis; t.y. ji leidžia tiksliau paskaičiuoti tikimybę, atsižvelgiant tiek į anksčiau žinomą informaciją, tiek naujus stebėjimo duomenis (žr. jos paaiškinimą „paprastais žodžiais“). Jo pavadinta anglų dvasininko ir statistiko Tomo Bajeso (1702-1761), kuris pirmasis pasiūlė ją naudoti patikslinant teiginius gavus naujų duomenų (jo esė paskelbta po mirties 1763 m.), garbei. Tačiau ši idėja nebuvo viešai paplitus tol, kol nebuvo pakartotinai atrasta ir išvystyta P. Laplaso, pirmąkart ją suformulavusio šiuolaikine forma 1812 m. knygoje „Analitinė tikimybių teorija“.

Bajeso formulę galima išvesti iš pagrindinių tikimybių teorijos aksiomų. Tik jos ypatybė ta, kad jos praktiniam pritaikymui reikia atlikti didelį kiekį paskaičiavimų, tad ją plačiai pradėjo taikyti tik įsigalėjus kompiuteriams. Ji matematiškai aprašoma kaip formulė:
Bajeso formulė

kur A ir B yra įvykiai ir P(B) # 0
P(A|B) yra sąlyginė tikimybė, kad A įvyks, kai įvyko B; P(B|A) – taip pat sąlyginė tikimybė, kad B įvyks, kai įvyko A; P(A) i P(B) yra A ir B stebimos tikimybės (jos vadinamos atskirosiomis tikimybėmis).

Pavyzdys:
Tegu įvykis B yra „mašina neužsiveda“, o A – „nėra degalų“. Aišku, kad P(B|A) = 1. Tada aposteriorinė tikimybė, kad mašina neužsiveda, nes bakas tuščias, yra P(A|B)=P(A)/P(B). Tarkim, apriorinė tikimybė, kad bake nebus degalų, lygi 0,01, o tikimybė, kad mašina neužsiveda lygi 0,02, tai atsitiktinai paimtai neužsivedusiai mašinai tikimybė, kad jos bakas tuščias yra 0,5.

3) Haroldas Džefris (Harold Jeffreys,1891-1989) – anglų matematikas, statistikas, geofizikas, astronomas. Jo knyga „Tikimybių teorija“ (1939) davė stiprų postūmį Bajeso tikimybinio metodo atgaivinimui. 1922-1958 m. dirbo Kembridžo un-te. Pagrindiniai darbai skirti Žemės sandaros, vystymosi ir judėjimo tyrimams, Saulės sistemos susidarymui ir platumų svyravimui. Išvystė Dž. Džinso Saulės sistemos potvyninės evoliucijos teoriją. Nagrinėdamas Žemės-Mėnulio sistemos evoliuciją, paskaičiavo, kad praėjo 4 mlrd. m. prieš Mėnuliui užimant dabartinę padėtį. Jam priklauso ir tikimybių teorijos (Bajeso) pritaikymas astronominių reiškinių stebėjimui.

Papildomai skaitykite:
Gyvybės paieškos
Kodėl jų nėra?
Kur jie slepiasi?
Fermi paradoksas
Paslaptingoji Žemė
Evoliucija pagal teosofiją
Darvino gyvasis palikimas
Gyvybės neišvengiamumas
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Ar kažkur Visatoje yra gyvybė?
Nežemiška gyvybė – visai greta
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Gyvybė be fotosintezės
Pirmieji dailininkai
SERPO projektas
Mes ne vieniši...
Jei žūtų Žemė?..

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis