Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Jie degino eretikus, ar ne?  

Sakoma, kad mokslas ieško tiesos, tačiau karti tiesa yra ta, kad tie, kurių [požiūriai susikerta su nusistovėjusiomis teorijomis, neretai tampa išjuokti, jiems ribojamos publikavimo galimybės ir praranda finansavimą tyrimams.

Išvadinti ką nors eretiku visada yra lengva. Apaštalo Jokūbo laiške rašoma: „Liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti“ (Jok 3, 8) ir „Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus“ (Jok 3, 2). Viena iš gyvenimo tiesų, kurią baruose gerdami alų išmoksta visi pirmakursiai filosofijos studentai, - daugelis ginčų kyla vien todėl, kad žmonės skirtingai supranta žodžius, neapsibrėžia sąvokų arba įsikibę vienos kalbinės formos tik dėl puikybės ir užsispyrimo ima reikalauti iš pašnekovo, kad būtų pripažinta būtent tokia tezė, kokią suformulavo pareiškėjas.

JAV astronomo Halton Arp'o2) atvejis gali būti pavyzdžiu, kaip veikia toji sistema. Arpas, mokęsis pas Edvinas Hubble, buvo sistemingai nustumiamas į šalį, kai pranešinėjo apie kvazarų ir galaktikų stebėjimus, kurie metė abejonių šešėlį ant paplitusio požiūrio, kad Visata plečiasi. Apogėjus pasiektas 9-me dešimtm., kai Arpo ėmė neprileisti prie teleskopų pagrindinėse observatorijose.

Čia reikia prisiminti precedentą, kai 17 a. Bažnyčia pasmerkė Galilėjų, kurio stebėjimai teleskopu leido tvirtinti, kad Žemė sukasi apie Saulę, kas prieštaravo Bažnyčios požiūriui. Šiandien pasipriešinimas naujoms idėjoms kyla iš pačios mokslinės bendruomenės, Britų mokslininkas James Lovelock1) knygoje „Mažasis mokslas“ rašo: „Mokslo 'skaistumą' saugo pačių prisiimta inkvizicija, kuri vadinama kolegų recenzija“. Ji neuždarys į kalėjimą ir nesudegins, tačiau gali sužlugdyti karjerą cenzūruodama publikacijas ir apribodama finansavimą. Beje, jo nuomone, tikroji Inkvizicija buvo padoresnė tvarkydamasi su disidentais.

Disidentai efektyviai nutildomi daugeliu būdų. Nors jie gali rasti alternatyvius kelius į viešumą, tai, kad jie savo idėjų neskelbia „rimtuose“ žurnaluose ar prestižiniuose susirinkimuose sumažina jų svorį. Paul Marmet'as3) buvo gerbiamas Kanados fizikas, kol jis nepradėjo ginčyti kvantinės mechanikos ortodoksinio aiškinimo. Jis knygoje „Absurdai fizikoje“ skundžiasi: „Prieš kelis šimtmečius jie sudegino Bruno ir įkalino Galilėjų. Mūsų laikais, Kopenhagos interpretacijos disidentas yra nustumiamas ir vadinamas keistuoliu“.

Ir net jei Nobelio premijos laureatai turi sunkumų klibinant vyraujančias nuostatas, tai kaip šiandien tai padaryti būtų galėjęs jaunasis Einšteinas, kuris tuo metu tebuvo nežymus klerkas patentų biure?

Žinoma, ne kiekvienas disidentas yra Einšteinas, laukiantis, kada galės išskleisti sparnus. Išsišokėliai gali tebūti tik įkyruoliai ir kažkur reikia nubrėžti liniją. Prancūzijos akademija pasielgė būtent taip 1775 m. paskelbusi, kad daugiau nepriims apskritimo kvadratinimo uždavinio sprendimų. O kai kuriose šalyse yra įstatymai, neleidžiantys patentuoti amžinojo variklio išradimų.

Tyrinėjimų laisvė irgi pasiekia ribas, kai tam tikros temos tampa tiek socialiai ar ideologiškai jautrios, kad net negalima jų aptarinėti. Tokioje terpėje mokslininkai gali jaustis cenzūruojami vien dėl to, kad jų tyrimai pažeidžia tam tikrų gupių nustatytas nuostatas. T. Kunas „Mokslo revoliucijų struktūra“ teigė, kad tam tikrą sritį tyrinėjantys mokslininkai turi bendrą principų rinkinį, naudojamą visų reiškinių aiškinimui. Jie gali nepriimti minties, kad jų paradigma yra klaidingai ir neklausyti jokių argumentų.

Šiuo metu kosmologijoje dominuojanti paradigma yra Didžiojo sprogimo teorija, teigianti, kad besiplečianti Visata susidarė maždaug prieš 15 mlrd. metų iš smulkučio nepaprastai tankios materijos gumulėlio. Tačiau nemažai gerbiamų mokslininkų, tarp kurių yra ir Nobelio premijos laureatas Hannes Alfven'as4), nemano, kad viskas įvyko būtent taip.

Tačiau ar visada rašantieji ir žurnalistai atsižvelgia į tokias nuomones? Ar ne per dažnai jie priima, kad vyraujanti teorija yra vienintelė teisinga? Tokiose srityse kaip kosmologija skirtingi požiūriai neturi betarpiško poveikio. Kažin, ar vėžio gydymas ar namo statyba bus paveikta Visatos plėtimosi greičio, … bet imant kitus dalykus, pvz., globalų atšilimą, viešas paskelbimas gali būti svarus paveikiant politinius sprendimus. Disidentų ir nekonformistų nutildymas nėra vien akademinis klausimas.


1) Džeimsas Lavlokas (James Ephraim Lovelock, g. 1919 m.) – britų mokslininkas, aplinkosaugininkas, futurologas. Išgarsėjo sukūręs Gajos hipotezę, pagal kurią Žemė yra superorganizmas. Kritikuoja klasikines gamtosaugines organizacijas ir doktrinas, yra atominės energetikos šalininkas. Studijavo chemiją ir mediciną. 1957 m. išrado elektroninį dujų chromatografijos detektorių, leidusį nustatyti, kad visur yra pesticidų likučių. Vėliau juo buvo apptikta chloro-fluoro-angliavandenilių, kas paskatino šlipnamio efekto teorijų vystymąsi. 1959 m. pradėjo darbą JAV, 1961 m. pradėjo dirbti NASA, kur pradžioje užsiėmė mėnulio dirvos analizės metodų kūrimu, o vėliau gyvybės paieška Marse, padarydamas išvadą, kad ten gyvybės nėra, tačiau kartu po 1965 m. iškristalizuodamas mintį, kad Žemė yra savaime besireguliuojanti Sistema. Pradžioje NASA šią hipotezę sutiko priešiškai, tačiau vėliau atsirado patvirtinančių faktų (pvz., ekspedicijos „RV Shackleton“ laivu metu). Gajos teoriją mielai priėmė aplinkoapsaugininkai; jai jis skyrė 6 knygas. Jis perspėja ir apie katastrofą dėl globalaus klimato atšilimo.

2) Heltonas Arpas (Halton Christian "Chip" Arp, 1927-2013) – amerikiečių astronomas, žinomas pekuliarinių (keistų) galaktikų atlasu (1966). Buvo užkietėjusiu ateistu. Taip pat žinomas kaip Didžiojo sprogimo teorijos kritikas, pasisakęs už nestandartinę kosmologiją su vidiniu raudonuoju poslinkiu. 7-me dešimtm. išsakė idėją, kad kvazarai yra iš galaktikų branduolių išsviesti objektai, kuri prieštaravo M. Šmidto prielaidai, kad tai nepaprastai tolimos galaktikos (ką grindė jų žymus raudonasis poslinkis). Ir Arpo hipotezė apie raudonojo poslinkio periodiškumą nėra lengvai atmetama.

3) Polis Marmetas (Paul Marmet, 1932-2005) – kanadiečių fizikas, žinomas kaip kartu L. Kerwin‘u sukūręs aukštos skiriamosios gebos elektronų selektorių skirtą neigiamų jonų būsenoms tirti. Parašė daugybę straipsnių ir nemai knygų. Gyvenimo pabaigoje ėmė kritikuoti kvantinės mechanikos Kopenhagos interpretaciją, o taip pat reliatyvumo bei Didžiojo sprogimo teorijas, išleisdamas knygą „Absurdai šiuolaikinėje fizikoje“ (1993). Šių idėjų išsakymui palaikė www svetainę.

4) Hanesas Alfvenas (Hannes Olof Gosta Alfven, 1908-1995) – švedų elektrotechnikas, specialistas plazmos klausimais, Nobelio premijos laureatas (1970) už darbus magnetohidrodinamikos srityje. Prisidėjo tiriant tokius reiškinius kaip šiaurės pašvaistė, Žemės radiacinių juostų, geomagnetinių audrų, o taip kometų uodegų ir Saulės sistemos susidarymo, plazmos dinamikos galaktikoje klausimus. 1963 m., remdamasis plazmos pobūdžiu, nuspėjo Visatos dideliu masteliu „siūlišką“ struktūrą. Jo nuomone, elektriniai laukai yra svarbesni Visatoje už magnetinius. Jo idėjomis remiasi alternatyvi Didžiajam sprogimui plazminė kosmologija.
Aktyviai dalyvavo nusiginklavimo judėjime. Studijavo mokslo istoriją, Rytų filosofiją ir religiją. Išleido kelias mokslo populiarinimo knygas, pvz., „Pasauliai ir antipasauliai“ (1966), „Atomas, žmogus ir Visata“ (1969), politinė-mokslinė satyra „Didysis kompiuteris: vizija“ (1968; Olof Johannesson’o pseudonimu)... Jo garbei pavadintas asteroidas 1778.

Papildomai skaitykite:
Apnuoginti singuliarumai
Juodųjų skylių portretas
Kokia yra Visata? Sukasi?
Einšteino vieta pasaulyje
Hadronų koliderio kūrėjas
Kaip sukurti laiko mašiną?
Paleovizitai: idėjos istorija
Bendroji reliatyvumo teorija
Ar visad tai tik paramokslinės idėjos?
Didysis sprogimas ar Atšokimas
Dž. Bruno mirtis ir nemirtingumas
Juodosios skylės ne tokios jau ir juodos
S. Hokingas – nenurimstantis invalidas
Naujos galimybės žvaigždėlaivio pavarai
Higso bosonas: labai prasta balerina
Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Grahamas Hankokas ir kova prieš sąmonę
El. dalelių simetrija persmelkia viską
Civilizacijos: Paskaičiavimai pagal Gindilį
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Kokoni, Morisonas. Tarpžvaigždinio ryšio paieškos
Įvairiapusis Ričardas Feinmanas
Kur yra ta paslaptinga X planeta?
Tesla: gyvenimas ir palikimas
Paslaptingas "tamsusis srautas"
Nepaprasti Visatos skaičiai
Naglumas – sėkmės garantas
Lygiagrečios visatos
Holografinė visata
Robotų iškilimas
Visatos modeliai
Didysis sprogimas
DM=XF

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis