Laiko tėkmės pakeitimai. UFO Page. Lithuanian

Siekis – suvaldyti Laiką Vadimas Černobrovas

Vadimas Černobrovas^*) turėjo vieną pagrindinį iššūkį – Laiką. Jis svajojo keliauti laiku (na, ... kartu ir erdve, bet pirmiausia – laiku). Jis kruopščiai rinko viską, kas kiek susiję su laiko reiškiniu. To užteko tritomei knygai, tačiau iš tikro tirti objektą galima tik jį veikiant. Tačiau tam reikėjo resursų, kurių jis neturėjo.

Ir dar jis suprato, kad kosmoso įsisavinimui ir bent kiek tolimesniems skrydžiams raketų nepakanka, tačiau kitas galimybes stabdė aklas tikėjimas antruoju Niutono dėsniu. Bet jei NSO iš tikro yra kažkieno laivai, tai aišku, kad jie naudoja ne raketinius variklius (Vadimo analizė pateikta straipsnyje „Kaip aš kurčiau skraidančią lėkštę?“, 1994). Taip jo nagrinėjimų sritimi tapo ir NSO, ir anomalūs reiškiniai.

1996 m. spalio 7 d. Kalugos srities pietvakariuose įvyko baisus sprogimas, užfiksuotas ir palydovų bei seisminių stočių šimtų kilometrų atstumu. „Žemiška“ versija buvo atmesta, jį sukėlęs meteoritas privalėjo būti nepaprastai stambus, o pirmi liudininkų pasakojimai leido spėti, kad „meteoritas“ keitė kursą. Spėjamas nukritimo rajonas (250x200 km) buvo mažai apgyvendintas.

Ir Vadimas pakvietė – į pirmą ekspediciją išvyko 42 iš 107 atsiliepusiųjų, įvairių profesijų žmonių. Ir taip 1997 m. balandžio 30 d. susikūrė „Ekspedicinis centras ‚Kosmopoisk‘“ (pavadinimą sugalvojo A. Kazancevas). Pirmosios ekspedicijos meteorito nerado, o šioks toks suvokimas apie tai, kas nutiko atsrado tik 2003 m. O „Kosmopoisk“ domėjimosi objektais tapo anomali zona Medvenicos eilėje, ratai laukuose, „sniego žmogus“ ir kiti kriptobiologiniai objektai bei, aišku, meteoritai. Ir dar – istorijos mįslės...

V. Černobrovas pabuvojo ir Tunguskos sprogimo vietoje. Surinktų duomenų palyginimas leido daryti išvadą apie panašius reiškinius ir kad meteoritų bei kometų pavojus Žemei nepakankamai įvertinamas.

^*) Vadimas Černobrovas (1965-2017) – rusų kosminės technikos konstruktorius, inžinierius, išradėjas, rašytojas, anomalių reiškinių tyrinėtojas, „Kosmopoisk“ (1980) įkūrėjas ir vadovas. Žinomas ir kaip meteoritų „medžiotojas“. Nuo 1987 m. vykdė eksperimentus, susijusius su kelionėmis laike. Knygos: „Laiko paslaptys“ (1999), „Kelionės laiku“ (2001), „Laiko paslaptys ir paradoksai“ (2001), „Anomalių reiškinių enciklopedija“ (2002), „Stalkerio žinynas“ (2006), „NSO archyvų enciklopedija“ (2008), „Skrydžių tarp žvaigždžių encikloedija“ (2008) ir kt.

Viena iš ateivių pagrobtoji (1976), Luiza Smith, regresinės hipnozės metu prisiminė, kad jai esant laive, minutinė laikrodžio rodyklė sukosi sekundinės greičiu.
Taip pat skaitykite Erdvės ir laiko iškreivinimai

1975 m. Kinijos Juanjanio provincijoje du kareiviai poste pamatė virš jų sukantį į lėkštę panašų objektą. Vienas jų nubėgo pagalbos į stovyklą, o kitas liko. Po kelių minučių pribėgo komendantas su tuzinu kareivių, tačiau antrasis sargybinis dingo. Jis atsirado po kelių valandų, o jo barzda ir plaukai buvo ilgi, tarsi augę kelias savaites. Jo laikrodis buvo sustojęs tarsi būtų prisuktas labai senai. Jis nieko neprisiminė.

1977 m. Putre Čilėje karinio dalinio teritorijoje nusileido du 10 m skersmens NSO, kurie švytėjo violetine šviesa. Kapralas Valdesas nuėjo sužinoti, kas ten per objektai, tačiau dingo vieno iš objektų nukreiptame spindulyje. Po 15 min. jis, kretantis iš baimės, atsirado tarp jo lankiusių 6 karių ir krito ant žemės. Jo sustojęs laikrodis rodė 4:30, kas sutapo su jo sugrįžimo laiku, tačiau data buvo 5 d. į priekį. Be to, kapralo veidas apžėlė taip, tarsi jis būtų nesiskutęs 5 d. Jis taip ir nesugebėjo prisiminti kas vyko.

1963 m. Rostovo prie Dono pakraštyje išgėręs šaltkalvis S. Kovaliovas grįžinėjo namo ir pamatė prieš save nedidelį tankų debesėlį, o tada neteko sąmonės. Atsipeikėjęs ryte, parėjo namo, tačiau jį išvydusi žmona išsigando, nes išėjo iš namų švariai nusiskutęs, o grįžo su dvisavaitine barzda. Jis irgi nieko nesugebėjo prisiminti.

1967 m. Madagaskare užsienio legiono karininko ir 27 seržantų bei karių akivaizdoje nusileido kiaušinio formos NSO. Visi liudininkai pamanė, kad jis pakilo po kelių sekundžių, tačiau jų laikrodžiai rodė, kad praėjo 3 val. Nė vienas negalėjo prisiminti, kas tuo metu vyko.

1991 m. Tolimųjų rytų Posjoto gyvenvietėje trys karininkai rugsėjo 14 d. 14:00 užkūrė laužą ir ėmė kepti antį, o kol kepa, nusprendė „paimti į burnelę“ su šaltais užkandžiais. Staiga virš jų atsirado NSO į žemę nukreipęs du spindulius, kuris po 10 min. nuskrido. Tada karininkai nuėjo prie laužo, kuris visas buvo išdegęs ir atvėsęs, o antis jau buvo iškepusi ir atvėsusi. Tačiau visų jų laikrodžiai rodė 17:10, t.y., kad praėjo 3 val. Jie nieko neprisiminė.

1975 m. ateivių pagrobtas Trevis Voltonas buvo įsitikinęs, kad laive praleido ne ilgiau nei 2 val., o pasirodo, kad praėjo 5 d.

Kinijos Syčuano provincijoje dingo dešimtmetis berniukas. Jo giminaičiai ir policija ieškojo apie mėnesį. Po pusantro mėnesio jis netikėtai atsirado tėvų name vakarienės metu ir atsiprašė už pavėlavimą. Jis labai nustebo, kai prie jo puolė raudanti motina, o visi prie stalo apsiašarojo. Boan Cho papasakojo, kad prie jo priėjo didelis „baltas žmogus“, su kuriuo jie įėjo į jo „namą“, kuris pakilo. Skrydžio metu jis pro langą matė kažkokius mažus rutulius ir spindinčias žvaigždes. O tada jie nusileido – ir berniukui atrodė, kad praėjo kokios 3 val., kad jis tik nedaug pavėlavo vakarienei. Regresinės hipnozės metu berniukas pakartojo savo pasakojimą.

1880 m. JAV Aidacho valstijoje dingo mokytoja Katarina Anderson. O 1996 m. ją rado einančia palei autostradą senoviniais drabužiais, o ji nesugebėjo suprasti, kur randasi. Ji papasakojo, kad 1880 m., kai jai buvo 38-eri, mažos į vaikus panašios būtybės nuvedę į kažkokį laivą ir nugabeno į nežinomą planetą. Ją kruopščiai mediciniškai ištyrė ir į kaktą įmontavo kažkokį metalinį prietaisą. Toje planetoje visiškai izoliuota ji praleido 116 m ir nė trupučio nepaseno, nes, matyt, ten laikas eina gerokai lėčiau nei Žemėje.

1955 m. lėktuvas DC-54 su 57 keleiviais skrido iš Biujorko į Majamį ir dingo. Po 35 m., 1990-ais, jis, nepastebimas radarų, nusileido Venesuelos sostinėje Karakase. Pilotas buvo taip apstulbęs, kai jam pranešė kokie dabar metai, kad metė ant žemės 1955 m. laikraštį, sėdo į lėktuvą ir išskrido. Venesuelos civilinės aviacijos ministro pavaduotojas R. Estobaras patvirtino, kad tai paliudijo visas aerouosto personalas.

1982 m. Baltarusijos karinėje apskrityje naikintuvas MIG-21, pakilęs iš karinio aerodromo, netrukus dingo iš radarų. Parą trukusios paieškos buvo bevaisės. O tada jis nusileido savo aerodrome, o lakūnas buvo įsitikinęs, kad skrydis tetruko 12 min., o borto laikrodžiai rodė pakilimo laiką.

1992 m. Indijos laivas „Jūrų žvaigždė“, plaukęs iš Bombėjaus į Malaiziją, pateko į audrą ir išsiuntė SOS signalą, o tada dingo iš besiartinančių laivų radiolokatorių. O po 3 m. „Jūrų žvaigždė“ netikėtai atsirado toje vietoje, kur buvo pradingusi – ir išsiuntė signalą „SOS atšaukiamas“. Jo kapitonas ir keleiviai buvo įsitikinę, kad po SOS signalo išsiuntimo buvo praėję 3 val.

1996 m. Pietų Anglijoje nusileido stipriai apgadintas Antrojo pasaulinio karo laikų propelerinis lėktuvas, atskridęs nuo Pa-de-Kalės sąsiaurio. Jo pilotas Džonas Vokeris neriškiai pasakojo, kad jis yra amerikiečių leitenantas ir 1944 m. kartu su eskadrile dengė anglų sunkiuosius bombonešius, skridusius bombarduoti objektų okupuotoje Belgijoje. Oro mūšyje virš Pa-de-Kalės jo lėktuvas buvo numuštas, jis jau rengėsi šokti su parašiutu, tačiau staiga akys aptemo – jis neteko sąmonės. Atsipeikėjęs pamatę, kad lėktuvas lekia į žemę, jokių kitų lėktuvų ore nėra, o ausinėse – visiška tyla. Buvo patvirtinta, kad tai naikintuvas „Tomahawk“ buvęs Antrojo pasaulinio karo ginkluotėje. Jo borto numeris R-0327 patvirtino, kad jis buvo 123 eskadrilės sudėtyje ir 1944 m. su lakūnu Džonu Vokeriu dingo be žinios. Lėktuvos buvo suvarpytas kultų, tačiau pats lakūnas visai nepasenęs.