Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Šokinėjančios radiolokatorių šmėklos

1952 m. skraidančių lėkščių sukelta panika pasiekė apogėjų. Laikraščiai barstėsi antraštėmis, kad virš JAV sostinės pasirodė ištisa skraidančių lėkščių armada – jas buvo galima matyti vizualiai bei stebėti radiolokatorių ekranuose. NSO fiksavimas radiolokatoriais sugriovė teorijas, kad jų pasirodymas danguje tėra šviesos atspindžiai bei lūžimas atmosferoje.

Didžiausią sensaciją kėlė pranešimai iš Vašingtono aerouosto, kai NSO užfiksavo du vienas su kitu nesusiję radiolokatoriai. Buvo apklausti daugelio keleivinių lėktuvų, praskridusių tame rajone, pilotai, tačiau Radio Locator beveik nė vienas iš jų nieko išskirtinio nepastebėjo. Oro erdvę ten prašukavo naikintuvai, kurie irgi nieko neaptiko. Ekranuose pasirodydavo „kažkokie šviesūs taškai“, kurie greitai pasišalindavo ar tiesiog dingdavo. Kai kuriems tai buvo patvirtinimu, kad NSO labai bailūs. Kiti iš to darė išvadą, kad skraidančios lėkštės nėra materialūs objektai.

Vienos savanoriškos draugijos vadovas kreipėsi į oro pajėgas, prašydamas nešaudyti į skraidančias lėkštes, kad „neįpykdytų“ taikių žvalgų iš kosmoso. Indianopolio radijo stotis kreipėsi į skraiduolius specialia radijo telegrama, kurioje tikino apie savo draugišką nuostatą, garantavo jiems pilną veiksmų laisvę ir skyrė specialų aerouostą, aišku, šalia Indianopolio, kur jie galėtų nusileisti.

Vienas JAV pakrantės apsaugos kariškis iš Selemo (Masačūsetso valst.) pro atvirą langą pastebėjo ryškų žybsnį – jis griebė fotoaparatą ir nufotografavo nesureguliavęs ryškumo. Nuotraukoje dangaus fone matėsi 4-i kiaušinio formos objektai.

Radiolokatorius veikia aido principu. Jis sukasi vieną apsisukimą padarydamas per 2-10 sek. Jis fiksuoja objektus, nuo kurių atsispindi pakankamai stiprus aido signalas. Veikimo spindulys – 30-125 mylios.

Radiolokatoriaus bangos sklinda atmosferoje ir taipogi lūžta susidarius neįprastoms temperatūros ir drėgnumo sąlygoms tarp oro sluoksnių. Taip gali susidaryti radiolokaciniai miražai. Atsitinka, kad neįprastos oro sąlygos gali sukelti nelauktų ir gana didelių sunkumų. Radiolokatorius siunčia 500-1000 signalų per sekundę. Jis fiksuoja kiekvieną sugrįžtantį atspindį, tarsi tai būtų paskutinio signalo aidas. Tačiau tai gali būti ir aidas iš ankstesnių signalų, atsispindėjusių nuo kokių nors tolimų objektų.

Kai kurie radiolokatoriai fiksuoja tik judančius objektus. Vienas tokių veikė Vašingtono aerouoste 1952 m. liepos mėn. Tai vadinamasis judančių tikslų indikatorius (moving-target indicator). Minėtas didžiulis blyksnių kiekis liudija apie kažkokį judėjimą.Tačiau jei juda oro sluoksniai, per kuriuos eina radiolokatoriaus bangos, tai tolimo namo ar pan. statinio atspindys gali pasirodyti „judąs“. Beje, minėtais metais liepą ir rugpjūčio pradžioje buvo stipri sausra ir užsitęsęs karštis.

Panašūs apsirikimai žinomi iš Antrojo pasaulinio karo laikų. Pvz., kreiseris Viduržemio jūroje pastebėjo paslaptingą dėmę, kurią „tiksliai“ apšaudė, tačiau dėmė nedingo. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Maltos atspindys. O pačioje karo pabaigoje JAV, klaidingai interpretavusi radiolokatoriaus pamėkles, pražiopsojo japonų pasitraukimą iš Kisko salos (prie Aliaskos) [D.H. Menzel, 1948].


Katė ir pelė
1977 m. kovo 7 d., pilotas Herve Giraud, Prancūzija

„Turėjau formos ir masės, didesnių už mano ‚Miražą‘, pojūtį. Liuksėjuje nusileidome sukrėsti“,
pulkininkas R. Giraud

Tai vyko apie 21 val. prie Dižono, kai „Mirage IV“ bombonešis iš naktinės užduoties autopilotu grįžinėjo į Liuksėjo oro bazę (Luxeuil).

Rene Giraud‘as autopilotą įjungė 20:34. Jis 0.9 macho*) greičiu 9750 m aukštyje skrido su šturmanu kapitonu Jean Paul Abraham’u ir buvo prie Šomono (Chaumont) Viršutinio Mernos departamente. Matymo sąlygos buvo puikios. Ekipažas pastebėjo ryškią šviesą, dideliu greičiu artėjančią prie jų dešinės, gręsiančią susidūrimu.

Jie iš pradžių pamanė, kad tai naikintuvas ir susisiekė su karine radarų stotimi Kontreksevilyje (Contrexeville), klausdamas, ar jie mato radaruose link jo artėjantį lėktuvą. Operatorius atsakė, kad ne, ir paprašė pilotus pasitikrinti deguonies sistemą (matyt manydamas, kad dėl deguonies trūkumo jie mato haliucinacijas).

„Banditas“ tebeartėjo ir darėsi didesnis, artėdamas iš užpakalio dešinės pusės. Pilotas pasuko į dešinę, o tada į kairę, kad įsitikintų, kad šviesa nėra koks nors atspindys kabinoje. Tuo metu ekipažas įsitikino, kad šviesa yra tamsaus objekto priekyje. Nepaisant manevro, „banditas“ kelioms sekundėms įsitaisė už „Mirage IV“ 1500 m atstumu – gana pavojingai, jei jis būtų priešiškai nusiteikęs. Tada neatpažintas objektas pasuko į šiaurės vakarus NSO trajektorijos dvigubu macho greičiu nutoldamas į kairę nuo „Mirage IV“. Vėliau Giraud‘as sakė, kad nors objekto nesimatė, jis kjautė esąs stebimas ir pasakė Abraham’ui: „Pamatysi, jis sugrįš“.

Po 45 sek. jis (arba kitas panašus) vėl pasirodė iš išpakalio dešinėje “Mirage IV”. Pilotas vėl atliko išvengimo manevrą, netgi staigesnį nei anksčiau, o NSO vėl atliko tokį pat praskridimą ir nušvilpė tolyn. Antžeminė radarų stotis ir vėl nieko nepastebėjo.

Vidiniuose aptarimuose Oro pajėgose buvo aišku, kad objektas nuskrido viršgarsiniu greičiu, nors tuo metu nebuvo pranešimo apie viršgarsinį sprogimą tame rajone, o tame rajone nebuvo ir kito orlaivio. Komunikacija tarp piloto ir antžeminės stoties buvo įrašyta ir kurį laiką saugota, tad buvo galima parengti rašytinę kopiją.

Pulkininkas Giraud‘as kelis kartus apie tą nutikimą pasisakė viešai, tame tarpe ir TV. Nors jis nespėliojo apie objekto prigimtį, jis aiškiai nurodė, kad objektas aktyviai atliko manevrus reaguodamas į „Miražo“ manevravimą – tarsi pats būtų pilotuojamas.

Specialiai NSO temai skirtame populiaraus VSD žurnalo nr.1, 2003 interviuojamas R. Giraud‘as pridūrė:
„...jos buvo identiškos Mirage III naikintuvo signalinėms šviesoms. ... Tai nebuvo lėktuvas, nebuvo sviedinys... tai tęsėsi 40 sekundžių! Nebuvo ką man daryti… [Antrąkart] Jean Paul‘is pabandė fotografuoti... Šviesa nuskriejo į šiaurės vakarus su fantastiniu pagreičiu, palikdamas tam tikrą juostą...“


*) Macho greitis – santykinis greitis garso greičio atžvilgiu.

Papildomai skaitykite:
NSO kilmė
Ar ten ieškome?
Juodasis riteris
Fermi paradoksas
NSO tyrinėjimai JAV
Įsiveržimas į Žemę
Keisti garsai danguje
NSO prigimtis moksliškai
Pelikanai apgavo pilotą?
SETI instituto užgimimas
"Daiktas" ir jo paaiškinimas
Anomalios zonos Baltijos jūroje
Kaip visuomenė priima NSO reiškinius?
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Tarybinių ufologų legendos ir tikrovė
Souza apie pilkuosius ir kitus
Žmonių rasės tyrinėjimas
Nuo lakūnės iki ufologės
Mitologija Visatos masteliu
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Valdžia įtaigos taikinyje
Gigantiški objektai
Tunguskos sprogimas
Skaidantys "langai"
NSO per amžius
Mes ne vieniši
Roswello avarija
CEFAA, Čilė

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skyrius
Vartiklis