2005 m. lapkričio 10 d. apie 3 val. nakties aš ir duktė išgirdom prie namo artėjantį keistą ūžesį tarsi uragano. Garsas buvo toks keistas, kad persmelkė ausis. Kai su dukra pažvelgėme į lauką, pamatėme disko formos objektą judantį vakarų link už namo, kur buvo didelis miškas ir milžiniška antena Atlanto vandenyno kryptimi. Diskas buvo sidabriškos spalvos su langų eile aplink ir turėjo žalsvą rūkelį arba aurą plevenantį virš orlaivio. Visi langai atrodė esą tamsesnės žalsvos spalvos. Atrodė, kad orlaivis leidžiasi tarsi leistųsi kažkur už namo.

Mes per 20 m. gyvenome Brukline, Niujorko valst., netoli Kenedžio oro uosto ir 24 val. per parą lėktuvai skraidė žemai virš mūsų namo. Mes supratome, kad tai, ką matome, ir garsas, kurį tai kelia, yra labai neįprastas, kažkas tokio, ko anksčiau niekad negirdėjome ir nematėme. Vėliau aš su dukra tokį pat garsą girdėjome bent dukart į savaitę. Aš užmigdavau 3:00 nakties žiūrėdama ispaniškas muilo operas.

2006 m. balandžio 28 d. apie 3:00 nakties aš vėl išgirdau tokį pat garsą artėjantį į mūsų namą. Po maždaug 10 ar 15 min. išgirdau mūsų kalę Dorą nesustojant lojantį užpakaliniame kieme. Kai nuėjau pažiūrėti ir uždegiau šviesą kieme (name šviesa buvo išjungta), pamačiau kalę be sąmonės gulintį ant nugaros su į viršų pakeltomis visomis 4-mis kojomis. Šuo buvo pririštas prie metalinio kuolo prie tvoros, skyrusios namą nuo už namo esančio džiunglių miško. Pašaukiau ją Dora, Dora, kas nutiko, Dora?, - bet ji neatsiliepė.

Kai pakėliau akis ir pažvelgiau į tvorą, esančią apie 25 pėdas [7,7 m] nuo manęs, pamačiau dvi būtybes [nežemiečius], stovinčias netoli už tvoros ir žiūrinčias į mane. Vienas ateivių buvo apie 3 pėdos [apie 90 cm] nuo mano šuns, o kitas – apie 5 pėdos [1,5] nuo pirmojo. Jie buvo maždaug 3,5 pėdų [1 m] aukščio su didelėm ovalinėm galvomis ir didelėmis tamsiomis įkypomis akimis. Jų oda buvo pilkšvai žalsvos spalvos ir nežymiai matėsi plyšys burnai ir dvi nosies skylutės. Dar jie turėjo labai plonas rankas ir atrodė, tarsi būtų be drabužių. Jų kojų nesimatė, nes jie buvo už vientisos tvoros iš šlako blokų, kurios aukštis apie pusantros pėdos [45,5 cm]. Juos mačiau tik nuo juosmens.

Ateiviai spoksojo į mane, o aš į juos. Aš galvoju, kad jie skaitė mano mintis, kai mintyse pagalvojau „Einu pažadinsiu savo vyrą, Nelsoną“, nes kai atsitraukiau nuo lango ir nuėjau per koridorių link miegamųjų, kad jį pažadinčiau, jie nukreipė mane iki kito miegamojo, kad pažadinčiau mano dukrą. Aš ją pažadinau (tuo metu 17 m amžiaus) ir mes abi nuėjom iki valgomojo lango, pro kurį stebėjom būtybes tebesančios toje pat vietoje.

Ir vėl, jos žvelgė į mus, o mes tiesiai į jų plačias tamsias akis. Dukra man tarė: „Mamyt, grįžtu į lovą, nes išsigandau ir negalėsiu užmigti“. Aš nusekiau dukrą, nes viena bijojo eiti. Kai maždaug po 10 min. grįžau prie valgomojo lango, ateiviai tebebuvo ten pat. Žvelgiant į jų plačias tamsias akis, artimiausiai šuns esantis man mintyse nurodė atidaryti duris į užpakalinį kiemą. Mintyse pasakiau: „Neatidarysiu durų“. Jis telepatiškai pareikalavo: „Eik atidaryti durų“. Tada pajutau einanti link durų ir pradėjau užsnūsti.

Nepamenu, kas nutiko vėliau, nes pabudau savo lovoje. Paklausiau dukros, ar ji matė tą pat, kad patikrinčiau, ar neįsivaizdavau tų dalykų. Ji apibūdino nutikimą ir būtybes taip, kaip ir aš [mačiau]. Mes papasakojome mano vyrui, miegojusiam atskirame miegamajame prie užpakalinio kiemo. Jis miegojo ten, nes dukra baiminosi miegoti viena ir aš miegodavau su ja. Vyras patvirtino, kad girdėjo lojant šunį apie trečią nakties. Jis sakė, kad pažvelgė į lauką nesikeldamas iš lovos, nes ji buvo prieš langą. Jis matė šunį, lojantį į miško pusę, bet pagalvojo, kad loja ant katės. Jis pasakė, kad nežiūrėjo į tvorą ar džiungles ir buvo toks mieguistas, kad iškart vėl užmigo. Įsidėmėkite, kad už tvoros yra didelės džiunglės iki pat Atlanto vandenyno, ten įrengta milžiniška antena. Vėliau išsiaiškinau, kad antena ir žemė, ant kurios ji įrengta, yra federalinė [JAV] nuosavybė, o [tas] sklypas aptvertas.

Labiausiai mane neramino tai, kad vyras man pranešė, kad rado atidarytas užpakalines duris, kai pabudo apie 8:00 ryte, bet nežinojo, kas vyko. Dukra man pranešė, ji atsimerkė apie 5:00 ryto ir lovoje nerado manęs. Ji pamanė, kad aš vonioje ar kažkur kitur name ir vėl užmigo. Šuo nenorėjo ėsti ir gerti kelias dienas ir gulėjo tarsi sirgtų.

2006 m. gegužės 1 d. apie 0:50 sėdėdama svetainėje ir kalbėdama telefonu, pamačiau ryškią šviesą tarsi milžinišką elektros lemputę judančią per mišką. Šviesa buvo tokia ryški, kad apšvietė namo išorę. Pasakiau vyrui ir mes nedelsdami uždarėme visus langus virtuvėje ir valgomajame. Man kilo isterija ir aš ėmiau rėkti, nes maniau, kad jie atėjo manęs, tad vyras turėjo mane raminti.

Apie 2:00 tąnakt vėl išgirdau tokį pat garsą virš namo. Po kelių sekundžių, tebegulint lovoje, vyras ir aš išgirdome garsų dūžtantį garsą tarsi kažkas būtų atsitrenkęs į plokščią stogą ir supurtęs namą, tarsi ten nusileisdamas. Mes bijojome, tačiau nekvietėme policijos, nes bijojome būti išjuokti nieko netiriant. Tai buvo tokia baugi patirtis, kad net nedrįsome išeiti laukan patikrinti [,kas ten yra]. Vietoje to visi trys susispietėme vienoje lovoje.

Man lengviau žinant, kad ne vienintelė mačiau tuos ateivius. Mano 17-metė dukra juos taip pat matė. Kitaip aš galvočiau, kad mačiau haliucinaciją ir nesamus dalykus. Ar galėjo būti, kad aš atidariau duris ir buvau pagrobta ateivių? Aš nežinau, bet mano vyras anksti ryte rado duris atidarytas. Be to, turiu taškines apvalios formos žymes ant kairės rankos ir jaučiau nestiprų deginantį skausmą, kurie palaipsniui silpo su laiku po 2006 m. balandžio 28 d. Nors jie vis dar įžiūrimi, ypač kai apžiūrimi asmeniškai.

Mes persikėlėme iš Niujorko 2005 m. birželį ir šį namą nusipirkome rugpjūtį, kai mano vyras išėjo į pensiją iš „kalėjimo prižiūrėtojo“ pareigų po 20 m. darbo Niujorko Pataisų departamente [Rikerio salos kalėjimo komplekso] ir po širdies infarkto. Aš rimta moteris nemėgstanti meluoti. Niekad nemaniau, kad gali nutikti kažkas tokio. Bet ką mačiau su dukra ir ką girdėjau su vyru, yra tiesa. Niekad gyvenime netikėjau NSO ir ateiviais. Niekas nesidomėjau, nemačiau, neskaičiau ir net negirdėjau nieko apie tai, kaip jie atrodo, kol mes nebuvom liudininkais nepaaiškinamo dalyko šioje saloje. Persikėlėme į kitą namą, kurį įsigijome Aguadoje, esantį gana toli nuo paplūdimio ir tų džiunglių. Mano dukra buvo taip traumuota, kad išsiuntėme ją pas mano seserį į Strudburgą Pensilvanijos valst. Kadangi pardavėme tą namą ir planuojame parduoti ir kitą, kad grįžtume į [JAV] žemyną, nes bijau, kad jie [atvyks] manęs.

Praėjus kelioms dienoms po susidūrimo su svetimom būtybėm, 2006 m. gegužės 9 d. apie 1:00 dienos nuėjom susitikti su Aguados meru p. Luis A. Echevarria. Mums buvo pranešta, kad jo nėra merijoje, nes dalyvauja susitikime San Chuane. Tačiau mes pranešėme p. Martin Conception, dirbančiam Puerto Riko Aguados Civilinės gynybos skyriuje ir jam įteikėm raštišką įvykio aprašymą. Jis tvirtino, kad jį ištirs, nurodys municipalinei policijai patruliuoti tame rajone ir perduos kopiją merui. Taip pat sake, kad mus informuos, tačiau niekad to nepadarė.

2006 m. gegužės 11 d. maždaug 11:00 vakare nuvykom į 5 kanalą Mayaguez‘o mieste. Ten mus apklausė jaunas vyriškis, tvirtinęs, kad Puerto Rike žmonės yra prietaringi ar kai jie praneša matę NSO ar nežemiečius, vėliau tai pasirodo buvus apgaule. Aš su vyru nusiminėme, pasakėme, kad esame sąžiningi ir neprietaringi, o kad kažkas melavo, nereiškia, kad mes melagiai.

Mes net siuntėme el. laiškus įvairioms Puerto Riko NSO tyrimo organizacijoms, tačiau jie mums neatrašė. Nežinom ką daryti, nes negaunam iš nieko pagalbos.Tad su vyru ėmėm rašyti į JAV žemyne bei kitas šalis, ieškodami, kas mums padėtų. Nesiekiam viešumo, o tik tiesos ir atsakymų.

Kiti nutikimai

2006 m. birželio 5 d. apie 3:00 nakties, pažiūrėjusi TV, nuėjau į virtuvę [išgerti] stiklinę pieno. Eidama per svetainę į miegamąjį pastebėjau ateivį, žvilgčiojantį pro pagrindinio įėjimo stiklą. Už tų durų yra balkonas ir akivaizdu, kad jis stovėjo ant pintos kėdės, nes buvo žemas ir negalėjo pasiekti aukščiau esančio durų lango. Šis tikrai mane išgąsdino, nes atrodė vyresniu, augesniu ir turėjo žymę kaktoje. Tiedu ateiviai, kuriuos mačiau už tvoros, atrodė tarsi vaikai su ramia veido išraiška. Tačiau ne šis, su pikta lemiančia veido išraiška. Nuskubėjau į vyro miegamąjį, pažadinau jį, jis griebė mečetę įsilaužėlio atveju ir patraukė į balkoną, tačiau ten nieko nebuvo. Ar tasai ateivis galėjo būti jų vadu?

2006 m. spalio 22 d. apie 11:00 vakaro Aguadoje (esančioje salos šiaurės vakaruose) trim valandom dingo elektra. Apie 12:00 a6 pažadinau vyrą, kad išgirstų keistą ūžesį, sklindantį iš džiunglių už namo. Visas kiemas skendėjo tamsoje, kai išėjome su prožektoriais, kad paklausytumėm iš arčiau. Paskambinau seseriai mobiliu, kad ir ji išgirstų keistą garsą iš miško, bet staiga įsibauginom ir nuskubėjom atgal į namą.

2007 m. vasario 25 d. apie 4:00 nakties buvau miegamajame į fasado pusę. Pažvelgiau pro langą ir pamačiau disko formos orlaivį, panašų į anksčiau matytą su dukra, nejudančiai kybantį apie 40 m nuo namo ir apie 40 m aukštyje. Jis buvo apie 30 pėdų (9 m) skersmens. Jis buvo taip arti ir taip žemai, kad mačiau mane ir namą pro iliuminatorius stebinčius smalsius nežemiečius. Jų siluetai matėsi priešais šviesų žalsvai melsvą foną ir atrodė smalsiai žiūrinčiais pro langus ir vienas kitam perduodančiais ilgą strypą. Mano momentinis įspūdis buvo kad tai žiūronai ar koks kitoks prietaisas. Skirtingai nuo kitų matytų ar girdėtų, šis orlaivis kybojo tyliai. Visa truko apie minutę. Nubėgau į vyro miegamąjį ir jį pažadinau. Jis iškart pačiupo greta lovos buvusią videokamerą. Deja, kai pasiekėm langą, NSO nebuvo niekur akiratyje.

2007 m. gegužės 21 d. apie 1:00 mano draugė Barbė svetainėje kalbėjosi mobiliu su draugais Niujorke. Šviesos kambaryje buvo išjungtos išskyrus silpną stalinę lempą. Staiga ji vėl išgirdo ūžesį ir žalsvai melsvą šviesą pro visus langus. Šviesa švietė paeiliui nuo fasado iki užpakalinės pusės langų. Atrodė, kad kažkas lėtai plaukia link namo užpakalinės pusės. Dukra suklykė ir įbėgo į miegamąjį, kur drebėjo iš siaubo. Gal nebuvo nieko, bet ji atrodė traumuota po to, ką matė 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. balandžio 28 d.

Mano 21 m. amžiaus sūnus Džonatanas atvyko iš Niujorko aplankyti mūsų. 2007 m. birželio 2 d. apie 2:00 nakties Džonatanas aiškino, kad būnant miegamajame prie laiptų apačioje, pro langą ir pro durų stiklą švietė labai ryškus žalias spindulys kelioms sekundėms nušvietęs visą miegamąjį. Jis buvo taip išgąsdintas, kad šviesai dingus isteriškai užbėgo laiptais aukštyn su pižama, kad praneštų mums. Jis atsisakė toliau miegoti tame miegamajame.

2007 m. rugpjūčio 14 d., anksti ryte, pastebėjome, kad mūsų kalė Dora dingo. Nežinojome, ar ji atitrūko ir pabėgo. Mūsų sklypą supa aukšta tvora, o šuo buvo pririštas naktį, tad nemanėme, kad tai įmanoma. Mes apieškojome viską aplink, klausinėjome kaimynų, ar jos nematė, netgi ieškojome Aguadoje, bet veltui. Nežinau, ar tai turi ką [bendra] su tais ateiviais, bet po to, kas nutiko mano šeimai tame name, man viskas [rodės] įmanoma. Po kalės Doros dingimo nusprendėme išsikraustyti.

Kitame name, į kurį įsikraustėme, 2007 m. lapkričio 3 d. apie 2:00 nakties, lovoje prie užmingant išvydau mažą melsvai žalią neoninę švieselę, apie skatiko dydžio, įskrendančia pro langą, per miegamąjį [skendintį] tamsoje ir buvau suparalyžiuota bežiūrėdama į ją. Netrukus mano lovą apsupo tos būtybės. Akivaizdu, kad [jos] atėmė sąmonę, nes kai atsimerkiau, pamačiau, kad esu nuoga kitame vėsiame kambaryje gulinti veidu aukštyn ant labai vėsios „nerūdijančio plieno pakylos“. Atrodė, kad ji sklendė oru [būdama] be kojų ar kitką, ją prilaikančio. Ji buvo tiek siaura, kad rankas kybojo abiejose pusėse. Vis tebūnant suparalyžiuotai, bet turinčiai sąmonę, jie padarė injekciją ilga adata ar kažkuo kitu. Aš mintyse jų meldžiau nedaryti to, bet jie neklausė. Taip pat jutau, kad jie uždeda kažką metalinio tarsi apvalią įsisiurbiančią maždaug 5 colių [12,7 cm] skersmens taurę man ant pilvo dešinės pusės. Jaučiau tarsi mano audiniai įsitempė ir mano visus yra siurbiamas tarsi galingu siurbliu. Jaučiau kankinantį skausmą kol jie tai darė, bet negalėjau nei surikti, nei pajudėti. Pakylą supo apie 5 ar 6 būtybės, viena aukštesnė už kitas, o likusieji buvo žemi pilkieji, kokius mačiau užpakaliniame kieme.

Šįkart jie nebendravo telepatiškai tarpusavyje, nes girdėjau keistą iš jų sklindantį murmėjimą. Tačiau nemačiau judant jų burnų. Prisimenu, kad jie vadinti „marcianos“ [marsiečiai]. Jie telepatiškai ispaniškai pranešė, kad nenori būti vadinami marsiečiais, o labiau linkę būti vadinamiems būtybėmis. Kai atsikėliau kitą rytą, vis dar jaučiau skausmą dešinėje pilvo pusėje, tačiau nesimatė jokių žymių. Kadangi mano dukra daugiau su manimi nebemiega, nes gyvena Pensilvanijoje, dabar miegu su vyru. Jis tebesako, kad jį prižadinčiau, kai kas nors įvyksta, tačiau [tąkart] negalėjau nei kalbėti, nei pajudėti. Daug kartų jis pabunda naktį, tačiau niekas nevyksta, ir jis vėl užminga. Tuo tarpu aš jaučiu, kad jie greta.

Reikia pabrėžti, kad aš turėjau kiaušidžių vėžį ir man atliktos kelios operacijos pašalinant dalį tiesiosios žarnos. Taip pat man atliktos kelios operacijos dėl krūties vėžio. Aš retkarčiais skrendu į Niujorką pas savo gydytoją, nes čia saloje privatūs gydytojai nenoriai priima „Blue Cross and Blue Shield“ arba GHI, kurią gavau vyrui išėjus į pensiją. Niujorko gydytojas man pranešė, kad vėžys atsinaujino ir skubiai būtina nauja operacija. Tai nuolatinis skausmas pilve, taip pat pastebėjau kraują išmatose ir šlapime. Bet kai po susidūrimo su tomis būtybėmis 2006 m. balandžio 28 d. grįžau į Niujorką, buvo atlikti keli testai ir vėžys nebuvo aptiktas. Skausmas ir kraujavimas liovėsi. Tikrai jaučiu, kad tos būtybė mane išgydė.

Kokia mano nuomonė apie tas būtybes? Jos turėtų būti nepiktybiškos ir užjaučiančios, tačiau jų bijau. Jos negavo mano leidimo daryti su mano kūnu, ką beužsimano. Nors tikiu, kad jos mane išgydė, aš nesu jų bandymų triušis.

Ilgą laiką mane kažkas bado apatinėje dešinėje kūno dalyje. Tai juda, kai liečiu, ir žinau, kad to anksčiau nebuvo. Mačiau per „Istorijos kanalą“ programą „NSO medžiotojai“, kurioje p. Bill Birnes NSO pagrobtą žmogų paėmė pas dr. Roger Leir. Kai dr. Leir pridėjo magnetą prie implanto, mūsų nuostabai, objektas kūne pasislinko link magneto ir oda iškilo. Kaip ir tasai žmogus, aš neturėjau žaizdos ar rando ten, kur tas objektas buvo. Tai paskatino mane ir vyrą atlikti tokį pat bandymą. Deja, mes neturėjome tokio galingo magneto kaip dr. Leir. Žymę ant mano kairės rankos ir objektą apačioje pastebėjau po mano susidūrimo su ateiviais 2006 m. balandžio 28 d.

2008 m. birželio 11 d. apie 2:52 naktį buvau viena svetainėje, kai staiga pajutau, kad turiu išeiti į balkoną ir vėl buvo tai. Mano videokameros nebuvo po ranka, tačiau laimei su savimi turėjau mobilųjį telefoną. Tai buvo lėkštės formos objektas, panašus į tuos, kuriuos mačiau anksčiau, tačiau laimei turėjau mobilųjį. Įsiklausykite į foną. Išgirsite čirpiant svirplius ir kvaksėjimą (mažų varlyčių) kartu su objekto keliamu garsu. Garsas panašus į kitų NSO, matytų ir girdėtų anksčiau, ūžesį. Tai vyko miškinguose kalnuose netoli kito namo, į kurį persikėliau Aguadoje.

Neseniai sužinojau, kad Puerto Rike šis reiškinių tipas nutinka visoje saloje, ypač „El Yunque“ džiunglėse, kuriose žmonės dingdavo kelioms dienoms, o grįžę pasakojo neįtikėtinas istorijas. El Yunque, esančios salos rytuose, yra tropinės džiunglės JAV Nacionalinėje miškų sistemoje. Ar ten yra nežemiečių bazė? Ar galėjo būti nežemiečių bazė miškuose tarp mano namo ir Atlanto vandenyno. Kadangi Aguada yra salos šiaurės vakarų kampe, ar negalėtų būti NSO kelias į „Bermudų trikampį“. Aš su dukra ūžesį girdėjau dažnai ir arti namo. Orlaivis, kurį stebėjome 2005 m. lapkričio 10 d., atrodė besileidžiančiu kažkur už mano namo.

Leiskite pasikartoti, kad per 20 m. gyvenome Brukline, Niujorko valst., netoli Kenedžio oro uosto ir lėktuvai skraidė žemai virš namo 24 val. per parą. Mes supratome, kad tai, ką matome, ir garsas, kurį tai kelia, yra labai neįprastas, kažkas tokio, ko anksčiau niekad negirdėjome ir nematėme.

Bandžiau parašyti nuodugnų ir detalų aprašymą atkreipiant dėmesį, ką aš ir šeima patyrėme tame name ir parodyti priežastį, kodėl išsikėlėme. Kas nutiko mano šeimai nėra apgaulė, tai buvo baugi patirtis. Kad tai įrodyčiau, esu pasirengusi melo detektoriaus patikrinimui, hipnozei, prisiekti ir panašiai. Nuoširdžiai dėkoju, kad perskaitėte šį ilgą pasakojimą ir viliuosi jūsų supratimo.

Nuoširdžiai,
Maria M. Rivera

Papildomai skaitykite:
NSO hipotezės
Įsiveržimas į Žemę
NSO tyrinėjimai JAV
Ateivių rasės: driežažmogiai
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Ateiviai iš planetos vardu Žemė
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Ar elektrą sutrikdė skraidančios lėkštės?
Anomalios zonos Baltijos jūroje
Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
Žemės kolonizacijos dalyviai
inkognito pagrobimo anatomija
Ateivių medicininiai tyrinėjimai
"Daiktas" ir jo paaiškinimas
Žmonių rasės tyrinėjimas
Karvių išmėsinėjimas
NSO per amžius
Roswello avarija
Ateivio kapas
Mes ne vieniši
NSO kilmė

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis