Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Papildomas matavimas  

Tikrieji atradimai nėra naujų žemių paieška, o tik pažvelgimas kitomis akimis.

Laikas ten ir čia; laikui viskas, bet ne laikas. Laikas nei mylimas, nei keikiamas - laikas sandoris, kurio dalyviais niekada nebuvome. Laike regime ir laike mirštame. Meilė laukia per laikmečius, bet nelaukia nieko. Viskas, kas apie laiką pasakoma, kad laikas niekada nesustoja. Laikas - man, tau, mums. Laikas yra visa, bet mums Laikas yra Niekas.

Mūsų realybės suvokimas, t.y. kad pasaulis, kuriame įvykiai vyksta trimatėje erdvėje ir laike, gali po 2005-ųjų pasikeisti, mano Maria Spiropulu*), tirianti papildomų matavimų apraiškas. Dabar mes sprendžiam lygtis kaip laiko ir erdvės funkcijas. Tačiau labai dideliu mastelius arba labai mažu masteliu laikas ir erdvė yra dinaminės prigimties. Kas vyksta tose atkarpose, nežinome. Tad ar reikia stebėtis, kad jose gali būti papildomų matavimų apraiškų?

Tradiciškai mokslininkai vyksmą aiškina modeliu, kuriame materija sudaryta iš lengvasvorių leptonų (kaip elektronas ar neutrinas) ir kvarkų, Šias dalelytes valdo trys jėgos; elektromagnetinė, stipri bei silpna branduolinė sąveikos. Bet tai negali paaiškinti gravitacijos, 4-sios jėgos. Kvantinės mechanikos taisyklės sėkmingai sujungtos su Einšteino specialiąja reliatyvumo teorija, aiškinančia labai greitų objektų elgseną - bet ne su Bendrąja reliatyvumo teorija, gravitacinės galios pagrindu. Ir todėl mes nežinome, pvz., kas nutinka dalelėms, įtrauktoms į juodąsias skyles.

Siekdamas paaiškinti visus reiškinius, fizikas Gunnar Nordstrom'as (1881-1923 m.) 20 a. pradžioje panaudojo papildomo matavimo sąvoką. Galbūt, kaip jis manė, gravitacija pasireiškia srityje, kurios negalime suvokti ir matematiškai apibrėžti. Po 10 m. Teodoras Kaluza (1885-1954 m.) ir Oskaras Kleinas (1894-1977 m.) toliau išvystė Nordstromo idėją - papildomas matavimas gali būti suvyniotas į neįsivaizduojamai mažą kamuolį Planko konstantos - mažiausio įmanomo atstumo (10-33). Supratingumas

Teorijos sugrįžta. Vienąkart Niutono korpuskulinė (dalelių) teorija buvo atmesta ir pakeista Huygen'o bangų teorija. Bet vėliau Plankas ir Einšteinas sugrąžino el. dalelių teoriją ją pavadinę kvantine. Taip nepaneigta teorija buvo pakeista kvantine mechanika.

Papildomo matavimo idėja atgaivinta paskutinįjį 20 a. dešimtmetį, fizikams pradėjus klausti, ar Niutono universaliosios gravitacijos dėsniai veikia centimetro atstumu. Juos „įkrovė" 1997 m. rastos tikėtinos sąsajos su superstygų teorija tariant Visatą sudarytą iš nepaprastai plonų vibruojančių skaidulų kitame lygyje už kvarkų ir leptonų.

Tyrinėtojai Nima Arkani-Hamed, Savas Dimopuolos, Gia Dvali vėliau išreiškė mintį, kad bent viena iš tų smulkių dimensijų galėtų būti pakankamai didelė, kad būtų išmatuota. Vis tik dar niekas nepateikė nenuginčijamo superstygų įrodymo.

Tyrimai įrodo, kad Niutono dėsniai veikia iki 200 mikronų atstumo. Žemiau to lygio fizinė realybė yra nepaaiškinama. Kažkur ties Planko konstanta arba neįtikėtinai aukštose energijose smulkus papildomas matavimas gali derinti gravitaciją ir elektromagnetizmą.

Yra sakančių, kad neutrinai ir kvarkai gali egzistuoti veidrodiniame pasaulyje, kaip s-kvarkai ir s-neutrinai.

"Bombos pritaikymas žvaigždžių veiklos imitacijai yra tik vienas sąryšis tarp branduolinės ginkluotės ir astrofizikos. Tas ryšis buvo visiškai aiškus Sacharovui dar 1948-ais. Palieptas prisijungti prie I. Tamm'o bombos kūrimo komandos, jis, kad pasiruoštų, užsiėmė astrofizika.

Zeldovičius nurodė, kad dujos, krisdamos į neutroninę žvaigždę, turi įkaisti ir švytėti. Ir ar jos negalėtų kristi "liežuviais" ir skleisti rentgeno spindulių? Tai Rayleigh-Taylor reiškinys.

Šviesos greičio problema

1917 m. A. Einšteinas pabandė išreikšti savo spėjimą, kad Visata plečias pastoviu greičiu. Nuo tada vyksta ginčai: ji plečiasi, traukiasi ar lieka tokia pati. Šiandien apsistota ties tuo, kad plečiasi. Tai irgi neguodžia, nes ateis laikas, kai Žemė liks viena šaltame, tuščiame kosmose.

Jei gravitacija pasiekia maksimumą ir „užsibaigia“ „juodosiose skylėse“, tai Visatos plėtimasis vyksta kosmologine konstanta arba kvintensencijos jėga/laukas/energija/efektas, viršija gravitacijos jėgą, tada pagrindinė antigravitacinė jėga yra ta kvintensencija, kuri sklinda iš „baltųjų skylių“, maitinančių energija daugelio Visatų „juodąsias skyles“ per tam tikrą absorbavimo tašką (plyšį).

NSO, kaip ateivių erdvėlaivių, prielaidai labai trukdo reliatyvumo teorija. Mažai tikėtina, kad kitų protingų būtybių būtų Saulės sistemoje, tad jos turėtų atskristi iš kitų žvaigždžių. Tačiau reliatyvumo teorija neleidžia didesnio nei šviesos greitis. O skrendant lėčiau, kelionė truktų neįtikėtinai ilgai ir reiktų milžiniškų maisto atsargų. Dar didesnę problemą sudaro tai, kad ji teigia, kad greičiui artėjant prie šviesos greičio kūno masė didėja. Tad reikia ir neįtikėtinų kuro atsargų.

Linksmesnė naujiena yra ta, kad reliatyvumo teorija nebūtinai išreiškia gamtos dėsnius.Iš esmės, bendroji reliatyvumo teorija buvo sukurta dar iki Einšteino matematiko H. Poincare.Tik jis nesirėmė elektromagnetinio lauko teorija, o laikėsi prielaidos apie eterio egzistavimą (įvestą dar Aristotelio, bandžiusio paaiškinti dangaus kūnų judėjimą). Poincare sprendė grynai matematinį uždavinį.

Dangaus mechanikos teorija neblogai aiškino daugelė reiškinių, laikytų reliatyvumo teorijos „įrodymu“: šviesos spindulių nukrypimą prie Saulės, Merkurijaus orbitos anomalijas ir kt. 7-ojo dešimtmečio pradžioje vyko karšti debatai, kuri teorija yra patikimesnė.

Nuo reliatyvumo teorijos ji skiriasi ir tuo, kad neriboja greičio. Pagal ją nedideliam kūnui (kaip erdvėlaivis) judant dideliu greičiu erdvė elgiasi taip milžiniška vandens masė (tai garsioji „daugelio kūnų problema“).

Torsioniniai generatoriai

1966 m. K.N. Perebeinos ir kiti demonstravo informacijos perdavimo sistemą įveikiančia storus ekranus - panaudodami mechaniškas besisukančias sistemas (N.K. Perebeinos. Gravitacinių jėgų komunikacijoje galimybių įvertinimas, 1966).

Kol sukimasis yra pastovus (t.y., kampinis dažnis nesikeičia, besisukanti masė tolydžiai pasiskirsčiusi, nėra svyravimų ir t.t.), kuriamas pastovus torsioninis laukas. Kai sukimasis kinta, siunčiamos bangos. Tie torsioniniai laukai gali paveikti besisukančius objektus.

Egzistuoja 4-ių tipų torsioninių laukų generatoriai:

  1. Pirmapradis torsioninių laukų šaltinis yra elementariųjų dalelių (taipogi, kvantų) sukimasis. Magnetas sutvarko dalelių srautų orientaciją. Tas pertvarkymas sukuria bendrą magnetinį lauką. Magnetinių momentų sutvarkymas paveikia elektronų sukinius. To pasekoje atsiranda bendras torsioninis laukas. Tad bet koks magnetas be magnetinio lauko tveria ir torsioninį lauką.
  2. Elektromagnetinis laukas sukuria torsioninį lauką. Dauguma elektros, radiotechnikos, radioelektronikos įtaisų yra torsioninio spinduliavimo šaltiniai. Ypač veiksnios šiuo atžvilgiu yra ritės, kuriose vyksta cikliniai elektromagnetiniai reiškiniai.
  3. Specialiai sutvarkyti materialaus kūno (ar lauko) sukiniai (pvz., besisukantis magnetinis laukas).
  4. Geometrinių formų torsioninių laukų generatoriai (kodėl jie veikia, nėra aišku). 1978 m. prancūzų patentas kalba apie "torsioninio lauko sukūrimą topologijos ir elektros poliarizacijos deriniu. Į 16-šonę prizmę įstatyti du statmeni elektrodai su įtampa iki 300 kV. Prizmės šonuose gali būti kūgiai ar ovalai. Nuolatinė elektros srovė sukuria pirminį torsioninį lauką, kuris sužadina stipresnį torsioninį lauką dėl sistemos formos". Geometrinių formų generatoriai aprašomi ir Gurtovojaus knygoje. Torsioninių laukų šaltiniu gali būti kristalai su poliarizuotais branduolių sukiniais.

Torsioninių laukų generatoriai veikia, kai sukinys sukuriamas išorinės energijos pagalba. Sukinio ir spiralės generatoriai sukuria tokius pat efektus.

 

Formos poveikis

Torsioninių laukų formos poveikį be jokių detektorių gali pajusti dauguma žmonių. Pasidarykime piramidės skeletą (pvz., iš vario vielos). Pagrindas turi būti kvadratas, o piramidės aukštis 0,618 jo kraštinės ilgio (būtent tokių proporcijų yra Cheopso piramidė). Prie viršūnės pritvirtinta viela leidžiasi žemyn iki pagrindo ir nieko neliečia.

Paimkite piramidę už vertikalios vielos ir nukreipkite briaunas į pasaulio šalis. Po kelių minučių (laikant piramidę maždaug 1/5 - 1/3 nuo pagrindo trim pirštais – nykščiu, rodomuoju ir viduriniu) dauguma žmonių pajunta „torsioninį šoką“ – šaltį ar karštį, dilgčiojimą rankoje ir pan. Tik nereikia stipriai spausti vielos, nes tada pajusite tik paprastą skausmą. Tai paprastas ir silpnas „pasyvus“ statinio lauko torsioninis generatorius.

Sąmonė apokalipsės fizikoje

Smegenų ir mąstymo sąryšis vis dar lieka tamsia būties mįsle, paskutine ir didžiausia, kurios dar neįveikė [bendravardiklinanti] žmogaus mintis. Nepaisant artimos sąsajos tarp natūralių ir patologinių patirčių ir tam tikrų smegenų sričių dirginimo (pvz., atskiriant spalvų skyrimą ir judesių kontrolę) - egzistencinė bedugnė tebeskiria sąmonę ir objektyvią fizinę realybę. Smegenų būsenos negalima ištirti remiantis subjektyvia patirtimi, nes skiriasi jų egzistencinės prigimtys.

Peržengti šį plyšį galima ties pačia neurodinamikos, papildytos neįprastomis dualiųjų dalelių-bangų savybėmis [chaoso] riba. Kantinis neapibrėžtumas sudaro prielaidą, kad visos dalelės-bangos yra surištos sąsaja, kuri yra jų emisijos iš kosminės bangos rezultatas.

Pagal kvantinės mechanikos tranzakcionalistinę interpretaciją, visos el. dalelės yra tapačios ir joms būtina, kad egzistuotų tiek emiteris, tiek absorberis, tarp kurių vyksta apsikeitimas per erdvėlaikį.

Tai sukelia keistų minčių. Kai žvelgiu į žvaigždę, kurios mus pasiekusi šviesa savo kelionę pradėjo prieš milijonus metų, tai reiškia, kad mano akis turėjo egzistuoti ateityje, kad ją priimtų (fotonų imtuvas).

Biologinis poveikis

J.U.Little parodė analogiją tarp neuroninių tinklų ir magnetinių sistemų. John Hopfield nurodė, kad tokie tinklai su simetriniais sujungimais yra tapatūs besisukančioms stiklinėms. Tai sudaro galimybes smegenų modeliams kurti.

Taip, kaip atskiras neuronas sujungtas su daugeliu kitų, taip tolimasis poveikis veikia tarp besisukančių stiklinių, kai atskiras sukinys susijęs su daugeliu kitų. Kiekvienas išorinis torsioninis laukas gali sukurti atitinkamą sukinio struktūrą smegenyse, - kaip it kiekvienas sąmonės veiksmas.


*) Maria Spiropulu (g. 1970 m.) – graikų fizikė eksperimentatorė, Kalifornijos iechnologijų instituto (CALTECH) profesorė (2012 m., iki tol dirbo CERN), LHC komandos narė. Ji kartu su savo mokiniu Ch. Roganu sukūrė naują kinetinių kintamųjų rinkinį („ašmenis“), skirtus „Naujosios fizikos“ tyrinėjimams su LHC.

Literatūra:

  • Amik D.J., Gutfreund N. Souspolinsky N. Spin glass models of neural networks// Phys.review, 185, v.32, No 2
  • Šviesos greitis, nuorodos

    Fizikos FAQ
    Reliatyvumo ir kosmologijos srityje pateikiamos kelios temos: kodėl jis pastovus, kodėl jis toks didelis,, ar yra analogas garso barjerui ir kt.

    Parengė Cpt.Astera's Advisor

    Papildomai skaitykite:
    Kas tas laikas?
    Torsioniniai laukai
    Virpesio-sukinio teorija
    Hipotezės: sliekangės
    Greičiau už šviesą!
    Tolimojo poveikio reiškinys
    Antigravitacijos paieškos
    Vieningo lauko teorija
    Einšteino vieta pasaulyje
    Nekritinė stygų teorija
    Pasikėsinimas į multivisatas
    JAV antigravitacinė eskadrilė
    Laiko ir erdvės atskyrimas
    Antigravitacijos paieškų istorija
    Ar visad tai tik paramokslinės idėjos?
    Kvantinė chemija – ateities mokslas?
    El. dalelių simetrija persmelkia viską
    Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
    Didysis sprogimas ar Didysis atšokimas
    Nepaprastai suderinta Visatos sandara
    Higso bosonas: labai prasta balerina
    Atsakymai apie erdvę ir laiką
    Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė
    3-iojo tūkstantmečio mokslas
    Mitologija Visatos masteliu
    Nepaprastos vandens savybės
    Išilginės bangos ir kelionės laike
    Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
    Juodųjų skylių portretas
    Visatos mechanika
    R. Boskovičius: aplenkęs savo laiką
    Juodųjų skylių paradoksai
    Paulio draudimo principas
    Raudonojo poslinkio kilmė
    Saga apie neutronus
    Triukšmai

    NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

    Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

    san-taka station

    UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

    Review of our site in English

    NSO.LT skiltis
    Vartiklis