|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Išsigelbėjimo arkos
Nikolajus Dušeninas, inžinierius ir Biblijos tyrinėtojas, teigia, kad Biblija aprašyta ne jūrų, o kosminė ekspedicija, nes Tvanas įvyko ... ne Žemėje. Ir sustojo arka 7 mėnesio 17-ą dieną Ararato kalnuose. Vanduo lėtai slūgo iki 10 mėn., ir pirmą 10 mėn. dieną pasirodė kalnų viršūnės. Kodėl švartuotasi taip ilgai? Dušeninas aiškina taip: Keistas ekipažo elgesys. Per 5 mėn. plaukiojimo jis turėjo pasiilgti sausumos. Ir štai ji pasiekta, tačiau dar mėnesius liekama arkoje. Turėtų būti svari tokio savanoriško įkalinimo priežastis. Ji yra tekste, nors ir išsakyta neaiškiai: Nojus atidarė arkos stogą. Kitur stogas neminimas; stogo poreikio neturi nei jūriniai, nei kosminiai laivai. Tačiau ėminti minklę padeda balandžio atneštas lapas stogu suprantama oranžerija augalų auginimui. Augalai gamina deguonį štai kodėl ekipažas nepaliko laivo: Žemėje dar nepakako deguonies kvėpavimui. Toliau pasekime Žemės apgyvendinimo procesą. Nusileidus laivas su gretima aplinka padengiami plėvele. Sodinami augalai deguonies nepakanka ir dirbama su skafandrais. Po 40 d. užauga pirmieji augalai; po stogu ima keistis oro sudėtis. Paukščiai išleidžiami oro poveikio organizmui patikrinimui. Langas paminimas ne be priežasties kosminiuose laivuose tai šliuzai. Kai balandis parneša lapą, tampa aišku, kad augmenija jau vystosi. Galiausiai atidengiamas stogas, kad augmenija paplistų Žemėje prasideda jos kolonizacija. Tiesa, pirmiausiai glumina apgyvendinimo terminai visa tetrunka tik apie 3 mėn. Tačiau Biblijoje aplamai su laiko trukme ne kaip pvz., joje sakoma, kad Nojus gyveno apie 800 m. Kita vertus, biblinis pasakojimas tikrai kelia kai kurias mintis. Į Nojaus arką panaši konstrukcija gali padėti žmonijai, kai Žemė taps netinkama gyventi. Sklendančias 4 km skersmens lėkštes įsivaizduoja MIFI profesorius Borisas Radionovas. Tokie aerostatai būtų pripildytos helio, o jų tūris plotas būtų apie 16 km3. Dešimtyje aukštų gana komfortabiliai galėtų įsikurti apie 10 mln. asmenų, kiekvienam skiriant po 25 m2. Energiją tiektų tiek saulės baterijos, tiek vėjo jėgainės. Kada nors tokie aerostatai gali padėti žmonijai išvengti kataklizmo.
Analogišku Persefonės projektu užsiėmę JAV, Anglijos, Italijos ir Nyderlandų mokslininkai - tai kosminis laivas, pritaikytas 10 tūkst. žmonių. Projektui vadovauja Grinvičo un-to prof. Reičelė Armstrong1), kuri specializuojasi bioinžinerijoje, bandydama sukurti dirbtinę dirvą, turinčią visus pagrindinius elementus. Nereikia užmiršti ir naujos Mėnulio įsisavinimo bangos. Ketinama jame įrengti nuolatinę bazę (daugiau žr. >>>>> ). Amerikiečiai Dž. Sakmanas, K. Kraimeris ir kanadietis A. Butroidas laiko, kad anksčiau ar vėliau vis tiek teks pasitraukti nuo mūsų šviesulio. Anot jų, po 1,1 mlrd. Saulės šviesumas padidės 10%, o jo pasekme bus šiltnamio efektas. O po 3,5 mln. m. Saulės ryškumas jau bus išaugęs 40% vandenynai išgaruos ir ir Žemė taps panašesnė į Venerą. O galiausiai Saulė virs raudonąja milžine, galbūt prarysiančia net ir Žemę (skaitykite Saulės ateitis). Apie gyvybę Žemėje tada nebus ir kalbos... Žmonės išsigelbėti galės tik pasitraukę į Saulės sistemos pakraščius. Anot bulgaro Dimitro Pejevo2), mes jau dabar gyvename žvaidždėlaivyje, dideliu greičiu skrodžiančiame kosmosą. Apie Saulę jis lekia 30 km/sek. greičiu, o kartu su Saule aplink Paukščių tako centrą sukasi 250 km/sek. greičiu. Taigi, mus tenkintų iš šis žvaigždėlaivis, tik reiktų kiek pakoreguoti jo kursą. Jo variklių kurui siūloma panaudoti ... vandenį. Vienas būdų yra tradicinis suskaidyti į vandenilį ir deguonį. Tačiau efektyvesnis kitas juk vanduo vakuume užvirs, virsdamas garu jau 1oK temperatūroje. Šio garo srovė ir sukurtų reikiamą reaktyvinę trauką. Panašios nuomonės ir rusas Georgijus Sabelevas. Jis sako, kad juk ir Žemė su Mėnuliu kadaise atkeliavo iš kitur, galbūt net kitos žvaigždžių sistemos. Jiedu ne iš karto užėmė dabartinę vietą. Pradžioje, galbūt, prisiglaudė greta planetų-milžinių, Saulės prigriebtų jau anksčiau, vėliau atklysdama į dabartinę vietą tam padėjo jos gana nemaža masė. Dabar ji sukasi nežymiai elipsine orbita ir tokia būsena išsilaikys dar apie 7 mln. m. O tada prasidės tai, kas vyksta su Mėnuliu Žemė pradės pamažu tolti nuo Saulės vis labiau elipsine orbita, kuri galiausiai taps paraboline... Kartu lėtės ir Žemės sukimasis apie ašį. Tad Žemei ateities klimato prognozės labai ne kokios... O tai reiškia, kad žmonijai teks įsikišti į šį natūralų procesą arba paliekant savo kosminį lopšį, arba pakoreguoti Žemės orbitą. Tokio varianto net Biblija nebuvo numačiusi.... Parengė Cpt.Astera's Advisor
1) Reičelė Armstrong (Rachel Armstrong) tarpdisciplininė specialistė su mediciniu išsilavinimu. Dirba Grinvičo un-te. Ji bendradarbiauja su menininkais ir architektais kuriant naują eksperimentinę erdvę siekiant išbandyti mokslines koncepcijas. Ji vadovauja Persefonės projektui (prasidėjusiam 2011 m. spalį), skirtam išnagrinėti milžiniškų erdvėlaivių architektūras kaip jie tinka gyvenimo pritaikymui. Jis atsižvelgia labiau į ekologines nei mechanines problemas. Projektą vykdo Grinvičo un-tas, tarptautinė Icarus Interstellar organizacija ir kiti. Laivui buvo pasiūlytas 20 km ilgio ir 5 km skersmens cilindras su dirbtine gravitacija, kuriame gali gyventi 50-100 asmenų. Specialiai jam pasiūlyta speciali sintetinė dirva. 2) Dimitaras Pejevas (1919-1996) - bulgarų rašytojas, publicistas, teisininkas-kriminalistas. Žinomas savo detektyvinias ir fantastikos kūriniais. Pirmasis fantastinis romanas Raketa neatsako (1958) parašyta skartu su K. Maričkovu. Vėliau išleido ir kitus fantastikos kūrinius: Gyvybė kitose planetose, Fotoninė žvaigždė (1964), Nulinė tikimybė (1980) ir kt. Pirmuoju detektyvu buvo Alibi (1966). Papildomai skaitykite:
|
