Tai reiškinys, kai pasvyra, pvz., dėl išorinių momentų, besisukantys objektai. Jį galime apibrėžti kaip sukimosi ašies pasikeitimą kai antrasis Oilerio kampas (nutacija) yra pastovus. Fizikoje yra du precesijos tipai: laisvo sukimosi ir sukeltas sukimosi.

Stebėti precesiją nesunku – tereikia paleisti besisukantį „vilkelį“ ir palaukti, kol jo sukimasis ims lėtėti. Pradžioje sukimosi ašis vertikali, o vėliau jo viršutinis taškas pamažu leidžiasi žemyn ir ima judėti spirale. Tai ir yra vilkelio ašies precesija. Nebūtina laukti vilkelio sukimosi sulėtėjimo – jį stumtelėkite taip, kad pasikeistų ašis (jėgos poveikis) – ir prasidės precesija. Pagrindinė precesijos savybė – jos neinertiškumas. Kai tik precesiją sukelianti jėga dingsta, precesija išnyksta.

Panašų svyravimą turi ir Žemės ašis, ką pastebėjo dar Hiparchas (apie 150 m. pr.m.e.) įvardijęs kaip ekvinokcijų pasislinkimą. Šiuolaikiniais duomenimis, jos periodas yra 25.765 m. Žemės ašies precesiją sukelia Saulės ir Mėnulio traukos poveikis. Dėl precesijos lygiadienių taškai per metus pasislenka ekliptika iš rytų į vakarus prieš Saulę 50,26’’ – tad Saulė į juos atskrieja vis anksčiau, todėl atogrąžiniai metai yra 20 min. 24 sek. trumpesni nei žvaigždiniai.

Kai kas spėja, kad su Žemės ašies precesija yra susiję periodiniai Žemės klimato pokyčiai, - ir konkrečiai, dabartinis globalus atšilimas.

Laisvo sukimosi precesija

Ji atsiranda, kai sukimosi ašis nežymiai pakrypusi nuo ašies, aplink kurią objektas suktųsi stabiliai. Pointsot‘o konstrukcija yra puikus geometrinis besisukančio kieto kūno vizualizacijos metodas. Kai kūnas nėra absoliučiai kietas, vidiniai sūkuriai stengiasi sumažinti precesiją ir sukimosi ašis susilygina su viena iš kūno inercijos ašių.

Laisvo sukimosi precesija simetriškam objektui (tokiam, kaip diskas), besisukančiam aplink ašį, nesutampančią su simetrijos ašimi, gali būti paskaičiuota taip:

Čia w_p yra precesijos laipsnis, w_s sukimosi aplink simetrijos ašį dažnis, a –sukimosi ašies pakrypimo laipsnis, I_s - inercijos aplink simetrijos ašį momentas, I_p - inercijos aplink vieną iš statmenų pagrindinių ašių momentas (dėl disko simetrijos nesvarbu aplink kurią).

Kitas laisvo sukimosi precesijos tipas gali atsirasti kai veikia keli veiksniai. Pavyzdžiui, Žemės sukimąsi veikia Saulės ir Mėnulio traukos jėgos, - ir tuo pačiu metu Saulės sistema sukasi aplink galaktikos centrą.

Sukinio sukelta precesija
Tai giroskopinė precesija, kai besisukančio objekto (pvz., giroskopo) ašis svyruoja (kaip matome „vilkelyje)“.

Reliatyvumo teorijoje

Specialiojoje ir bendrojoje reliatyvumo teorijose atsiranda trys precesijos korekcijos:

• Thomas precesija, kai stebėtojas sukasi neinercinėje aplinkoje;
• de Sitter korekcija atsižvelgia į erdvės išsikreivinimą netoli nesisukančios didelės masės objekto;
• Lense-Thirring korekcija atsižvelgiant į erdvės išsikreivinimą netoli besisukančios didelės masės objekto.

Ašies (ekvinokcijų) precesija

Tai reiškinys, kai planetos ašis nežymiai pasvirusi ir lėtai brėžia kūgį. Žemei tai vadinama ekvinokcijų arba pusiaujo precesija, kurios periodas apie 26 tūkst. m. Dėl šios precesijos pusiaujo koordinačių sistemoje žvaigždžių padėtys pamažu keičiasi. Žemės ašies šiaurinis polius nuo dabartinės padėties (iki 1^o nuo Šiaurinės žvaigždės) juda apskritimu aplink ekliptikos polių maždaug 23,5^o kampiniu spinduliu. Poslinkis yra 1^o per 72 m., kai kampas imamas iš stebėtojo, o ne iš apskritimo centro.

Precesijos reiškinį paaiškino Niutono fizika. Būdama suplotu sferoidu, Žemė kiek išsipūtusi ties pusiauju. Mėnulio ir Saulės gravitacinės potvynių jėgos sukelia sąsūkos momentus, bandydamos pusiaujo išsipūtimus traukti į ekliptikos plokštumą. Šio tipo precesijos dalis vadinami lunisoliarine precesija.

Ekliptikos precesija

Žemės orbitos pakrypimas kyla ir leidžiasi maždaug 70 tūkst. m. (dabartinės orbitos atžvilgiu) arba 100 tūkst. m. (nekintančios orbitos, kuri yra Saulės sistemos kampinis momentas ir yra apytiksliai Jupiterio orbitos plokštuma, atžvilgiu) periodiškumu.

Perihelio precesija

Planetos orbita aplink Saulę nėra ideali elipsė, o kažkiek panaši į gėlės žiedlapį, nes bet kurios planetos pagrindinė ekliptikos ašis taip pat svyruoja jos orbitos plokštumos atžvilgiu – dalinai dėl perturbacijų, kurias sukelia kitų planetų gravitacinės jėgos. Tai vadinama perihelio arba apsidės precesija. Merkurijaus stebimos perihelio precesijos neatitikimas klasikinės mechanikos dėsniams panaudojamas kaip vienas Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos eksperimentinių įrodymų. O tie periodiniai Žemės orbitos parametrų pokyčiai derinant juos su ekvinokcijų precesija bei Žemės ašies pakrypimu orbitos plokštumoje yra svarbi teorijų apie Žemės ledynmečius dalis.

Papildomai skaitykite:
Sprogimai Visatoje
Nepastovios konstantos
Apnuoginti singuliarumai
Hiparchas iš Rodo
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Nepaprastai suderinta Visatos sandara
Saulės vėjas nupūtė Marso atmosferą?
Bendroji reliatyvumo teorija
Nepaprasti Visatos skaičiai
Stabilios būsenos teorija
Juodųjų skylių portretas
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Mūšis dėl Veneros
Antigravitacijos paieškos
Matematikos skiltis
Lygiagrečios visatos
"Galileo" misija
Visatos modeliai
Saulės dėmės

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English