Dedalo skraidyklė
Kelionės oru buvo sena žmonijos svajonė. Ir gali būti, kad prieš 3500 m. vienam genijui
buvo pavykę ją įgyvendinti - asmeniui, ilgai laikytu vien mito herojumi. Tai Dedalas,
garsusis Kretos Knoso labirinto statytojas.
Kretos karaliaus Minoso žmona Pasifajė įsimylėjo nuostabų jautį, karališkų kaimenių
pasididžiavimą, ir Dedalas sukūrė įrenginį, padedantį jai nusidėti. Iš tos sąjungos gimė
pabaisa Minotauras. Minosas liepė Dedalui pastatyti labirintą, kuriame Minotaurą slėpė
nuo žmonių. O kadangi Dedalas žinojo apie tą gėdą, jį, kartu su jam padėjusiu sūnumi
Ikaru, įkalino. Tačiau Dedalas rinko plunksnas, prie rankų tvirtino vašku, - ir taip pasidaręs
sparnus, išskrido. Ikaras, iš džiugesio, priskrido per arti Saulės, vaškas ištirpo ir jis
užsimušė krisdamas į jūrą.
Tuo tarpu Dedalas nuskrido į Siciliją, kur rado prieglobstį pas Sirakūzų karalių.
Neseniai, kasinėdamas bronzos amžiaus liekanas prie Knoso, graikų archeologas
Aphron Asophos rado blizgančius metalinius objektus, kurie, atstatyti, pasirodė esą maži
ir lengvi vežimai be ratų, kiekvienas su prailgintu priekiu ir sudėtingais sparnais šonuose.
Kiekvieno jų šone buvo įrėžta miniečių linijiniu B raštu žodis Daidalow. Dedalas!
Kaip bebūtų neįtikėtina, tai leidžia spėti Dedalą buvus realiu žmogumi, kuris bandė
pagaminti skraidyklę. O čia, spėjama, buvo jos prototipai.
Vėliau kasinėjimų Sirakūzuose metu rastas panašus objektas. Asophos nedelsiant
susisiekė su jo atradėju Sciocco Gabbante ir iš jo sužinojo, esant keisto užrašo.
Susijaudinęs jis nuskrido į Sirakūzus ir tikrai, ten buvo linijinis miniečių rašras B, kuriuo
užrašytas tas pats vardas: Daidalow. Romos aeronautikos kompanijoje jiedu gavo
patikinimą, kad toji mašina buvo aerodinamiškai puiki ir net galėjo skristi.
Tad užmirškime apie plunksnas ir vašką - tai tik nesupratusių knosiečių bandymas
paaiškinti Dedalo ir Ikaro bandymus sklęsti jiems virš galvų. Dedalui pavyko pasigaminti
skraidyklę ir su ja pasiekti Siciliją apie 1400 m.pr.m.e. Jis vėliau tą paslaptį nusinešė į
kapą.
Ar tikrai? O kaip Ezekielio vizija apie 600 m.pr.m.e.?
O 16 a. Leonardo da Vinči brėžiniai?
Kai kurie jų labai primena objektus iš Knoso ir Sirakūzų. Jis net mini Dedalą savo
eskizuose (naujai atrastuose Pizos bokšto rankraščiuose). Ar negalėjo jis naudotis kai
kuriais dabar jau dingusiais senoviniais rankraščiais, atkeliavusiais iš graikų ar, galbūt, jų
vertimų į arabų kalbą?
Taip pat skaitykite:
Ant sparnų bei dievų valia
Los Lunas dekalogas
Malūnspario hieroglifas
Dropa diskai Kinijoje
Actekų plazma įrankiai
10 "ne to laiko" radinių
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
|

Ikaras Kretos monetoje

Dedalas ir Ikaras, Fredrick Leighton, 1830-96

Ikaras, Greither Elais freska, 1616
|