Kelionės oru buvo sena žmonijos svajonė. Ir gali būti, kad prieš 3500 m. vienam genijui buvo pavykę ją įgyvendinti - asmeniui, ilgai laikytu vien mito herojumi. Tai Dedalas, garsusis Kretos Knoso labirinto statytojas.

Kretos karaliaus Minoso žmona Pasifajė įsimylėjo nuostabų jautį, karališkų kaimenių pasididžiavimą, ir Dedalas sukūrė įrenginį, padedantį jai nusidėti. Iš tos sąjungos gimė pabaisa Minotauras. Minosas liepė Dedalui pastatyti labirintą, kuriame Minotaurą slėpė nuo žmonių. O kadangi Dedalas žinojo apie tą gėdą, jį, kartu su jam padėjusiu sūnumi Ikaru, įkalino. Tačiau Dedalas rinko plunksnas, prie rankų tvirtino vašku, - ir taip pasidaręs sparnus, išskrido. Ikaras, iš džiugesio, priskrido per arti Saulės, vaškas ištirpo ir jis užsimušė krisdamas į jūrą.

Tuo tarpu Dedalas nuskrido į Siciliją, kur rado prieglobstį pas Sirakūzų karalių.

Neseniai, kasinėdamas bronzos amžiaus liekanas prie Knoso, graikų archeologas Aphron Asophos rado blizgančius metalinius objektus, kurie, atstatyti, pasirodė esą maži ir lengvi vežimai be ratų, kiekvienas su prailgintu priekiu ir sudėtingais sparnais šonuose. Kiekvieno jų šone buvo įrėžta miniečių linijiniu B raštu žodis Daidalow. Dedalas!

Kaip bebūtų neįtikėtina, tai leidžia spėti Dedalą buvus realiu žmogumi, kuris bandė pagaminti skraidyklę. O čia, spėjama, buvo jos prototipai.

Vėliau kasinėjimų Sirakūzuose metu rastas panašus objektas. Asophos nedelsiant susisiekė su jo atradėju Sciocco Gabbante ir iš jo sužinojo, esant keisto užrašo. Susijaudinęs jis nuskrido į Sirakūzus ir tikrai, ten buvo linijinis miniečių rašras B, kuriuo užrašytas tas pats vardas: Daidalow. Romos aeronautikos kompanijoje jiedu gavo patikinimą, kad toji mašina buvo aerodinamiškai puiki ir net galėjo skristi.

Tad užmirškime apie plunksnas ir vašką - tai tik nesupratusių knosiečių bandymas paaiškinti Dedalo ir Ikaro bandymus sklęsti jiems virš galvų. Dedalui pavyko pasigaminti skraidyklę ir su ja pasiekti Siciliją apie 1400 m.pr.m.e. Jis vėliau tą paslaptį nusinešė į kapą.

Ar tikrai? O kaip Ezekielio vizija apie 600 m.pr.m.e.? O 16 a. Leonardo da Vinči brėžiniai? Kai kurie jų labai primena objektus iš Knoso ir Sirakūzų. Jis net mini Dedalą savo eskizuose (naujai atrastuose Pizos bokšto rankraščiuose). Ar negalėjo jis naudotis kai kuriais dabar jau dingusiais senoviniais rankraščiais, atkeliavusiais iš graikų ar, galbūt, jų vertimų į arabų kalbą?

Taip pat skaitykite:
Ant sparnų bei dievų valia
Los Lunas dekalogas
Malūnspario hieroglifas
Dropa diskai Kinijoje
Actekų plazma įrankiai
10 "ne to laiko" radinių
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris