Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Tarybinių ufologų legendos ir tikrovė  

Taip pat skaitykite NSO tyrinėjimai Rusijoje  

Šiuolaikinė ufologija prasidėjo 1947 m., kai verslininkas K. Arnoldas papasakojo apie keistą nutikimą jam skrendant lėktuvu – matytus objektus jis pakrikštijo „skraidančiomis lėkštėmis“ (apie tai žr. >>>>>).
Pradžioje laikraščiai bandė pašiepti Arnoldą, tačiau panašių pranešimų pasipylė tarsi sniego griūtis, o tema tapo labai populiaria. 1950 m. birželį išleista pirmoji jai skirta D. Keicho knyga „Skraidančios lėkštės tikrai egzistuoja“, kurioje tvirtinta, kad Oro pajėgos slepia NSO nežemiškos kilmės daiktinius įrodymus, nes psichologai baiminasi, kad tokia žinia gali sukelti masinę paniką. Ekspertai tuo netikėjo, tačiau tik vieni velniai galėjo žinoti, ką ten rusai kuria. Tai kas – jei tai Stalino naujasis ginklas?

O TSRS tarytum tos problemos nebuvo. Kokių nors to meto valdžios nurodymų dėl NSO neaptikta. Tad ufologams belieka remtis vos ne fantastiniais pasakojimais senuosiuose žurnaluose. Pvz., 1993 m. „Kijevo laikraštis“ išspausdino interviu su 1953 m. ekspedicijos dalyviu apie rastą dėžę su senovinėmis knygomis (apie tai žr. ir >>>>>> ), kuriose buvo ir brėžinių su orbitinių stočių, kosminių laivų ir angarų jiems elementais. Šios istorijos niekas taip ir nepatvirtino.

Stalino laikais apie NSO pasirodymus praktiškai nebuvo viešinami. Tačiau amerikiečių žvalgyba rinko apie tai specialų slaptą dosjė. Gal joje yra ir karo inžinieriaus ir rašytojo Veniamino Dodino, NKVD suimto 1940 m. ir 14 m. praleidusio GULAG'o lageriuose liudijimas.

Nežemiškos gyvybės egzistavimo klausimas

Nebuvo žinoma, ar buvo TSRS plataus masto bandymai dešifruoti nežemiškų civilizacijų signalus, nors buvo smulkių projektų – Ozma1) projekto dydžio kai kuriose institucijose, būtent Šternbergo institute2) Maskvoje.
Ypatingai akcentuota Biurakano konferencija3) (1964) apie sistemingos viso dangaus apžvalgos būtinybę ieškant dirbtinės kilmės radijo šaltinių. Tačiau pastebimas praktinės naudos siekis iš kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis.

Nežemiečių egzistavimas nesikirto su TSRS vyravusiu materialistiniu požiūriu, mat gyvybė yra neišvengiama materijos vystymosi pasekmė, o protas yra neišvengiama gyvybės vystymosi pasekmė. Tačiau iškilesni mokslininkai įvesdavo tam tikrus apribojimus. Pvz., I. Oparinas laikė, kad esminė sąlyga gyvybei yra vandenynai, o J. Šklovskis nesipriešino idėjai, kad gyvybė tėra tik Žemėje, tačiau jam tai būtų „stebuklas“.

TSRS buvo pripažįstama tik anglies pagrindu egzistuojanti gyvybė. Oparinas kitas gyvybės formas laikė negalimomis, o Šklovskis rėmėsi energetiniais argumentais įrodinėjant anglies pagrindu esančios gyvybės būtinumą. Vakaruose sutinkami svarstymai apie kitokio tipo gyvybę (pvz., amoniako ar neorganinių medžiagų pagrindu - kaip F. Hoyle romane „Juodasis debesis“) TSRS nevyko.

Buvo žinoma, kad Mėnulio, Marso, Veneros sąlygos yra atšiaurios gyvybei, tačiau buvo keliamas klausimas, ar žemės organizmai (bakterijos, augalai) gali jose išgyventi. Tai tapo aktualu prasidėjus kosmoso užkariavimui, siekiant išvengti kitų planetų „biologinio užkrėtimo“. TSRS tokie tyrimai vykdyti MA Mikrobiologijos institute (A.I. Žukovos ir I.I. Kondratjevo studija) ir, galbūt, kai kuriose kitose vietose (žr. Augalai nesvarumo sąlygomis).

Marse sąlygos buvo artimiausios Žemei. JAV jo tyrimo centras ilgą laiką buvo Louelo observatorijoje, kur P. Louelo darbą tęsė E.C. Slipher‘is. TSRS iškiliausiu Marso tyrėju buvo G. Tichovas (1875-1960). 1909 m. vienos didžiausių Marso opozicijos metu jis jį tyrė naudodamas filtrus ir pastebėjo ties ašigaliais esant sniego bei debesis jo atmosferoje. Apie tai buvo mažai žinoma Vakaruose ir 1924 m. (kitos opozicijos metu) panašius rezultatus gavo W.H. Wright‘as4) iš Lick‘o observatorijos.

Pasitraukęs iš Pulkovo, Tichovas įsikūrė Alma-Atoje ir 1947 m. Kazachstano MA Fizikos ir astronomijos inst-e įkūrė „Astrobotanikos skyrių“, kurio tikslu buvo tirti augalus artimomis Marsui sąlygomis (Arkties bei aukštai kalnuose). Jame dirbę mokslininkai iki 1960 m. paskelbė 5 tomus darbų. Tichovo metodas nustatant augalų atspindėtos šviesos spektrą vėliau paplito ir Vakaruose, ypač išsivysčius infraraudonųjų spindulių technikai.

Klausimas apie protingos gyvybės galimybę buvo problematiškesnis. Pvz., J. Šklovskis manė, kad Marse kadaise egzistavo išsivysčiusi civilizacija, tačiau šiuo metu jis miręs.
Vos keli mokslininkai tikėjo gyvybę esant Veneroje ar net Mėnulyje. Vienas jų, I. Oparinas manė, kad Mėnulyje gali būti organinių substancijų – gyva arba negyva forma.


Dodino cilindrai

Keistas nutikimas nutiko giedrą 1953 m. birželį, kai Dodinas ėjo per taigą prie žiemojimo namelio prie Išimbos upelio Krasnojarsko krašte, netoli Tunguskos meteorito nukritimo vietos. Dodino NSO piešinys Aplink tvyrojo tyla. Staiga Dodinas išgirdo keistą iš dangaus sklindantį garsą. Tada jsi išvydo tą garsą skleidžiantį objektą. Tai buvo ilgas cilindras, kuris virš retų debesų lėkė maždaug už 3 km. Jis sukosi palei išilginę ašį. Vienoje vietoje cilindrą juosė rumbuota juosta. Vienas cilindro galų pasisuko į Dodiną – ir jis pamatė, kad cilindras tuščiaviduris, o iš tos upės visai atviras.

Dodinas iš pradžių pamanė, kad tai dirižablis, tačiau bet kokių variklių požymių ir pilotų kabinos nebuvimas nustebino inžinierių. Ir šiaip „dirižablio“ konstrukcija jam pasirodė „neteisinga“. Dodinas neabejojo žemiška objekto kilme ir net spėjo, kur jo „bazė“ – netoliese buvo slaptas mokslo tyrimų centras „Trassant 26“. Atseit ten kurti nauji ginklų tipai, ir Dodinas buvo prisiklausęs apie daugybę jų bandymų.

Kol Dodinas apžiūrinėjo „dirižablį“, bandydamas suprasti, lygus jo skleidžiamas garsas pasikeitė aštriu, nemaloniu ausiai girgždesiu. Nuo didelio objekto ėmė atsiskyrinėti mažesni objektai – plokščių būgnų formos – ir kilti aukštyn. Tada cilindro galas užsidarė ir cilindras nuskrido. Dangus ėmė švisti artėjant rytui.

Dodinas pasiekė žiemojimo namelį, o kai visai išaušo, pabandė danguje pamatyti bent kokią užuominą apie paslaptingus objektus. Ir jie pasirodė – bet ne dieną, o kitą naktį. Būdamas išsilavinęs, Dodinas suprato, kad joks dirbtinis kūnas negali išvystyti tokio greičio, kad akimirksniu dingtų iš akiračio. Tai ką jis tada stebėjo?

Dodinui buvo neramu, kad kažkas gali sužinoti, kad jis stebėjo slapto ginklo bandymus, ir vėl pasiųs į lagerį. Tačiau jis buvo drąsus žmogus, ir kai objektai grįžo, jis juos vėl stebėjo. Jų evoliucijos bendras stebėjimo laikas buvo apie 40 valandų. Ir vėl, kaip anksčiau, pradžioje pasirodydavo „dirižablio“ cilindras, o tada iš jo byrėjo „būgniukai“. Šie kilo aukštyn ir beveik akimirksniu išnykdavo. Dodinas įvertino, kad „būgnai“ yra apie 24 m skersmens. O „motininis dirižablis“ buvo apie 200 m skersmens. Visi jie išmesdavo po 8 “būgnus“.

Dodinas naudojosi Ceiso firmos teodolitu – kitų prietaisų jis paprasčiausiai neturėjo. Juo jis įžvelgė melsvą švytėjimą, kurį skleidė plokšti „būgnų“ paviršiai. Motininiai cilindrai visai nešvytėjo.

Dodinas ne kartą bandė pasiekti vietą, iš kur, kaip jam atrodė, pakyla cilindrai, tačiau visad nesėkmingai. Dodinui nelauktai prasidėdavo nepaaiškinami sąnarių skausmai. Cilindrų skleidžiamas garsas, rodėsi, smelkiasi į smegenis ir darėsi nepakeliamas bei sukeldavo stiprų galvos skausmą. Kai imdavo skaudėti visą kūną, Dodinas pasukdavo atgal. Namie jis ilgam užmigdavo.

Valstybės saugumo pareigūnai atvyko liepos pradžioje. Dodiną apklausė, o jo fotoaparatą su nuotraukomis konfiskavo ir išsiuntė į Maskvą. Apklausų metu Dodinui susidarė įspūdis, kad specialiųjų tarnybų atstovai apie objektus supranta dar mažiau nei jis. Tad jo matyti NSO negalėjo būti slaptu ginklu iš „Trassant 26”.

Iki šiol neaišku, kas tai buvo, jokių dokumentų archyvuose nebuvo rasta...


Paaiškinimai

1) OZMA - ankstyvas SETI eksperimentas, F. Dreiko pradėtas 1960 m., bandant aptikti nežemiškų civilizacijų siunčiamas radijo bangas iš Saulei artimų žvaigždžių – Eridano Epsilon ir Banginio Tau. Projektą pavadino princesės Ozmos iš F. Baumo išgalvotos Ozo šalies vardu.
Jis buvo vykdomas Vakarų Virdžinijoje esančioje Green Bank radijo observatorijoje 26 m skersmens radioteleskopu ieškant signalų 21 cm ilgio bangose (1,42 GHz dažniu 400 kHz juostoje). Per 4 mėn. sukaupta 150 val. trukmės įrašų. 1960 m. balandžio 8 d. signalą, kaip vėliau išsiaiškino, sukėlė praskrendantis lėktuvas.
OZMA II buvo atliekamas 1973-76 m. ištiriant per 600 žvaigždžių.

2) Šternbergo institutas - Valstybinis Astronomijos institutas Maskvoje (GAIŠ) priklausantis MGU. Jis įkurtas 1931 m. observatorijos vietoje. Jame rengiami astronomai. Moksliniai tyrinėjimai apima beveik visas šiuolaikinės astronomijos ir gravitometrijos sritis.
Jo vardas suteiktas asteroidui 14789. Institutas palaiko svetainę astronet.ru

3) Biurakano konferencija (1964) – pirmasis visasąjunginis pasitarimas nežemiškų civilizacijų klausimu, įvykęs 1964 m. gegužės 20-23 d. Biurakano observatorijoje (Armėnija). Buvo išleisti pranešimų tekstai (1965, 1967 anglų k.)

Konferencijos dalyviai: J. Šklovskis, V.A. Ambartsumianas (Armėnijos MA prezidentas), G.A. Gurdzadianas, J.B. Zeldovičius, V.A. Kotelnikovas, B.V. Kukarkinas, V.I. Siforovas, D.J. Martynovas, A.V. Gladkis, N.S. Kardaševas, E.G. Mirzabekianas, G.M. Aivazanas, P.M. Gerunis, J.N. Parijskis, I.D. Novikovas (MA Matematikos inst-tas), J.J. Boguslavskis, V.I. Slyšas, L.I. Gudzenko, B.N. Panovkinas, A.A. Pistolkorsas, V.A. Razinas, L.M. Gindilis, G.S. Saakianas, S.E. Chaikinas, Konferencijos dalyviai G.M. Tovmasianas, V.S. Troickis, N.A. Smirnova, N.L. Kaidonovskis, E.J. Ckačikianas.

Pora žodžių apie juos:
V.A. Ambartsumianas vienas žinomiausių TSRS astrofizikų. Čia nežemiškų civilizacijų klausimu pasisakė pirmąkart – ir kalba buvo daugiausia bendro pobūdžio.
B.V. Kukarkinas ir D.J. Martynovas žinomi GAIŠ astronomai, susiję su viskuo, kas yra astronomijoje.
N.S. Kardaševas – J. Šklovskio mokinys, ypatingai susidomėjęs nežemiškomis civilizacijomis.
J.B. Zeldovičius – fizikas-teoretikas, dirbęs MA Fizikos ins-te (FIAN), o vėliau Fizikinės chemijos inst-te.
V.A. Kotelnikovas – Radijo technikos ir elektronikos inst-to (IRE) direktorius, žinomas planetų matavimais radaru.
V.I. Siforovas – IRE skyriaus vadovas.
V.S. Troickis – Gorkio un-to Nižnij Novgorode Radijo fizikos inst-to direktorius, daugelio straipsnių apie radijo astronomiją, ypač Mėnulio, autorius.
L.I. Gudzenko – iš FIAN, pasižymėjęs radijo astronomijos srityje.

Tokių dalyvių, kaip J.J. Boguslavskis, kuris siejamas su Tyrimo inst-tu nr. 885 bei p.d. 2427, dalyvavimas rodo buvusį karinių sluoksnių susidomėjimą šia tema.

Be šių, besidominčių ir rašančių tarpžvaigždinėmis kelionėmis fotoninių raketų pagalba, dar verta paminėti V.I. Krasovskį (viršutinių atmosferos sluoksnių tyrėją), V.A. Bronšteiną ir kt. (viso mokslininkų, besidominčių nežemiškomis civilizacijomis, buvo apie 50).

4) Viljamas Raitas (William Hammond Wright, 1871-1959) – amerikiečių astronomas, Lick‘o observatorijos direktorius (1935-42). Pagrindiniai darbai stebėjimo srityje: nustatė daugelio žvaigždžių kampinius greičius, su savo sukurtu spektografu išmatavo novų ir ūkų spektrus. 1924 m. parengė daug geros kokybės Marso nuotraukų šešių spalvų filtrais ir nustatė, kad Marso atmosfera yra 60 km storio ir skaidri raudoniems spinduliams ir smarkiai išsklaido mėlynus. Paskutiniais metais užsiėmė žvaigždžių savojo judėjimo nustatymu imant tolimas Galaktikas atskaitos tašku.
Jo garbei pavadintas krateriai Marse ir Mėnulyje ir mažoji planeta 1747.

Papildomai skaitykite:
Lenino marsiečiai
Stalinas ir NSO
Žygis prieš intelektą
Nežinomi kosmonautai
NSO prigimtis moksliškai
NSO tyrinėjimai Rusijoje
Ufa: "Sutvėrėjo" žemėlapis
Tunguskos sprogimo tyrimai
Astronomų užsipuolimas TSRS
Permė: žinios apie anomalinę zoną
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Grigorijaus Kalendarovo „mirties spinduliai“
Omsko ir Čeliabinsko keistenybės
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Lenino mauzoliejaus mistika
Rusų fantastai apie Marsą
Nuo lakūnės iki ufologės
Dulkėtais planetų takais
Nuo Dievų prie ateivių
Neutraliosios civilizacijos
Tunguskos sprogimas
Lenktynės kosmose
DM=XF

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis