Pradžioje laikraščiai bandė pašiepti Arnoldą, tačiau panašių pranešimų pasipylė tarsi sniego griūtis, o tema
tapo labai populiaria. 1950 m. birželį išleista pirmoji jai skirta D. Keicho knyga Skraidančios lėkštės tikrai
egzistuoja, kurioje tvirtinta, kad Oro pajėgos slepia NSO nežemiškos kilmės daiktinius įrodymus, nes
psichologai baiminasi, kad tokia žinia gali sukelti masinę paniką. Ekspertai tuo netikėjo, tačiau tik vieni velniai
galėjo žinoti, ką ten rusai kuria. Tai kas jei tai Stalino naujasis ginklas?
O TSRS tarytum tos problemos nebuvo. Kokių nors to meto valdžios nurodymų dėl NSO neaptikta. Tad
ufologams belieka remtis vos ne fantastiniais pasakojimais senuosiuose žurnaluose. Pvz., 1993 m. Kijevo
laikraštis išspausdino interviu su 1953 m. ekspedicijos dalyviu apie rastą dėžę su senovinėmis knygomis
(apie tai žr. ir >>>>>> ),
kuriose buvo ir brėžinių su orbitinių stočių, kosminių laivų ir angarų jiems elementais.
Šios istorijos niekas taip ir nepatvirtino.
Stalino laikais apie NSO pasirodymus praktiškai nebuvo viešinami. Tačiau amerikiečių žvalgyba rinko
apie tai specialų slaptą dosjė. Gal joje yra ir karo inžinieriaus ir rašytojo Veniamino Dodino, NKVD suimto
1940 m. ir 14 m. praleidusio GULAGo lageriuose liudijimas.
Keistas nutikimas nutiko giedrą 1953 m. birželį, kai Dodinas ėjo per taigą prie žiemojimo namelio prie
Išimbos upelio Krasnojarsko krašte, netoli Tunguskos meteorito nukritimo vietos.
Aplink tvyrojo tyla. Staiga
Dodinas išgirdo keistą iš dangaus sklindantį garsą. Tada jsi išvydo tą garsą skleidžiantį objektą. Tai buvo
ilgas cilindras, kuris virš retų debesų lėkė maždaug už 3 km. Jis sukosi palei išilginę ašį. Vienoje vietoje
cilindrą juosė rumbuota juosta. Vienas cilindro galų pasisuko į Dodiną ir jis pamatė, kad cilindras
tuščiaviduris, o iš tos upės visai atviras.
Dodinas iš pradžių pamanė, kad tai dirižablis, tačiau bet kokių variklių požymių ir pilotų kabinos
nebuvimas nustebino inžinierių. Ir šiaip dirižablio konstrukcija jam pasirodė neteisinga. Dodinas neabejojo
žemiška objekto kilme ir net spėjo, kur jo bazė netoliese buvo slaptas mokslo tyrimų centras Trassant
26. Atseit ten kurti nauji ginklų tipai, ir Dodinas buvo prisiklausęs apie daugybę jų bandymų.
Kol Dodinas apžiūrinėjo dirižablį, bandydamas suprasti, lygus jo skleidžiamas garsas pasikeitė aštriu,
nemaloniu ausiai girgždesiu. Nuo didelio objekto ėmė atsiskyrinėti mažesni objektai plokščių būgnų formos
ir kilti aukštyn. Tada cilindro galas užsidarė ir cilindras nuskrido. Dangus ėmė švisti artėjant rytui.
Dodinas pasiekė žiemojimo namelį, o kai visai išaušo, pabandė danguje pamatyti bent kokią užuominą apie
paslaptingus objektus. Ir jie pasirodė bet ne dieną, o kitą naktį. Būdamas išsilavinęs, Dodinas suprato, kad
joks dirbtinis kūnas negali išvystyti tokio greičio, kad akimirksniu dingtų iš akiračio. Tai ką jis tada stebėjo?
Dodinui buvo neramu, kad kažkas gali sužinoti, kad jis stebėjo slapto ginklo bandymus, ir vėl pasiųs į lagerį.
Tačiau jis buvo drąsus žmogus, ir kai objektai grįžo, jis juos vėl stebėjo. Jų evoliucijos bendras stebėjimo
laikas buvo apie 40 valandų. Ir vėl, kaip anksčiau, pradžioje pasirodydavo dirižablio cilindras, o tada iš jo
byrėjo būgniukai. Šie kilo aukštyn ir beveik akimirksniu išnykdavo. Dodinas įvertino, kad būgnai yra apie
24 m skersmens. O motininis dirižablis buvo apie 200 m skersmens. Visi jie išmesdavo po 8 būgnus.
Dodinas naudojosi Ceiso firmos teodolitu kitų prietaisų jis paprasčiausiai neturėjo. Juo jis įžvelgė
melsvą švytėjimą, kurį skleidė plokšti būgnų paviršiai. Motininiai cilindrai visai nešvytėjo.
Dodinas ne kartą bandė pasiekti vietą, iš kur, kaip jam atrodė, pakyla cilindrai, tačiau visad nesėkmingai.
Dodinui nelauktai prasidėdavo nepaaiškinami sąnarių skausmai. Cilindrų skleidžiamas garsas, rodėsi,
smelkiasi į smegenis ir darėsi nepakeliamas bei sukeldavo stiprų galvos skausmą. Kai imdavo skaudėti visą
kūną, Dodinas pasukdavo atgal. Namie jis ilgam užmigdavo.
Valstybės saugumo pareigūnai atvyko liepos pradžioje. Dodiną apklausė, o jo fotoaparatą su
nuotraukomis konfiskavo ir išsiuntė į Maskvą. Apklausų metu Dodinui susidarė įspūdis, kad specialiųjų
tarnybų atstovai apie objektus supranta dar mažiau nei jis. Tad jo matyti NSO negalėjo būti slaptu ginklu iš
Trassant 26.
Iki šiol neaišku, kas tai buvo, jokių dokumentų archyvuose nebuvo rasta...
Papildomai skaitykite:
Lenino marsiečiai
Nežinomi kosmonautai
Stalinas ir NSO
Žodis apie Gagariną
Žygis prieš intelektą
NSO tyrinėjimai Rusijoje
Nuo Dievų prie ateivių
Astronomų užsipuolimas TSRS
Ufa: "Sutvėrėjo" žemėlapis
Skraido ir nepavejami tarsi miražai
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Permė: žinios apie anomalinę zoną
Grigorijaus Kalendarovo mirties spinduliai
Omsko ir Čeliabinsko keistenybės
Rusų fantastai apie Marsą
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Nuo lakūnės iki ufologės
Lenino mauzoliejaus mistika
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Dulkėtais planetų takais
Žmogaus misija kosmose
Neutraliosios civilizacijos
Tunguskos sprogimas
Lenktynės kosmose
DM=XF
