Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Nežemiečių mokslas
Ateivių egzistavimas laikomas išmone ir nepraktišku reikalu. Tam yra dvi priežastys. Pirma, tai filmų industrijos poveikis. Tai, kas rodoma ekrane, nėra tikra. Antra, tai šviesos greitis. Niekas negali judėti greičiau. Taškas. Neklauskite skeptikų šie dažnai turi ego problemų ir tiki, kad žino apie viską pasaulyje nepakeldami subinės nuo savo kėdės. Taip, NSO yra nežemiečių laivai, tačiau jie yra ne iš kosmoso! Pagrindinė koncepcija yra laiko tankis. Kiekvieną konkretų laiko tankį atitinka tam tikras vienalaikės fizikinės informacijos kiekis. Didesnis tankis daugiau informacijos. Kuo didesnis padidėjimas, tuo retesnė materija tol, kol ji tampa mums nematoma, nes yra per greita stebėtojui. Laiko prigimtis yra cikliška ir fraktalinė (gebėjimas atgaminti objektą skirtingu masteliu).
Ciklas yra procesas, kuriame pradinis taškas yra kartu ir atvykimo taškas. Čia dingsta
priežastingumo sąryšis. Paimkime Didįjį sprogimą. Mums sako, kad Visata plečiasi ir
plėtimasis spartėja. Tebūnie. Tačiau jei ji iš tikro plečiasi, kam mes tiriame mikrovisatą? Ar ne
skausmingas klausimas?
Kvantinėje mechanikoje negalioja priežastingumo taisyklė griežtąja prasme. Joje naudojamos tikimybės. Ir materijos struktūra yra ne tik nemateriali dėl bangiškos jos prigimties (ir materialumas stebimas tik kosmoso masteliais), bet ir aiškinama apie visatą, kurioje nėra dėsnių tik atsitiktinumas. O ar atsitiktinumas gali turėti priežastį? Tai neabejotina nesąmonė, erezija. Ir kartu reikia pažymėti, kad tas pats tikimybių mechanizmas yra naudojamas siekiant parodyti įrodymų nebuvimą, pvz., parapsichologinių eksperimentų (telepatijos, išankstinio žinojimo ir pan.) rezultatuose. Racionalistų "moksliškumas" dažnai ribojasi su moksliniu nesąžiningumu. Ir, galų gale, ar racionalumas nėra tik savotiškas tikėjimas? Kaip sektantiškumas ar išankstinė nuostata? Tik nuomonė, tik stebėtojo požiūris? Mokslo istorija rodo, kad jis vystosi laikui bėgant. Išmintingas žino, kad nuomonė yra tik nuomonė. Todėl niekas negali pakeisti asmeninės patirties. Nes niekas negali būti absoliučiai. Tėra vienintelis universalus būdas dalintis asmenine patirtimi. Pagrindinis kvantinės mechanikos principas yra tas, kad viskas vyksta nepaprastai mažais dydžiais (kvantais). Banga visų pirma yra deformacija sklindanti terpe, - todėl ir sakoma, kad erdvė teka laike. Absoliutus reliatyvumas tvirtina, kad laiką perneša bangos. Įsidėmėkite, šiandien niekas nepaaiškina bangų sklidimo! Nežemiečiai nepasiekia šviesos greičio, o tik suspaudžia laiką. Koks yra ryšis tarp nežemiečių kelionių ir be galo mažų dydžių? Jų laivai geba pereiti iš makrokosmoso dėsnių veikimo zonos į mikrokosmoso dėsnių veikimo zoną. Tai pasiekia keisdami laiko tėkmę, t,y. laiko kvantų kiekį. Jų laivai, klaidingai vadinami erdvėlaiviais. iš tikro keliauja ne erdve, o skirtingų erdvėlaikio mastelių. Visata yra sudalyta iš daugelio sluoksnių, kurių kiekviename yra savas suvokimo pojūtis. Fizikinis pasaulis turi 5 jutimus. Psichinis savus, dvasinis vėlgi. Materialusis ir dvasinis pasaulis skiriasi tik skirtinga laiko tėkme. Laivą supa skirtingi laiko tėkmės sluoksniai.
Atrodo, kad laivas neskleidžia triukšmo, nes jo sukeliamas garso bangas supantis didelio laiko tankio sluoksnis sulėtina. Laiko burbulus jos palieka jau virtusios infragarsu. Tai paaiškina, kad jas išgirsta tik gyvūnai ir tampa nervingi ar pajunta baimę. Laivai nesukelia ir sprogimo viršijant garso sklidimo greitį, nes laikas laiko burbuluose teka lėčiau ir todėl garso barjero tiesiog nėra. Laivas tarytum neskrenda ir todėl jam negalioja aerodinamikos dėsniai. Vizualaus pasirodymo skirtumai skirtingiems stebėtojams kyla dėl Absoliutaus reliatyvumo "kuo daugiau laiko, tuo mažesnė erdvė". Todėl laivas gali būti skirtingo šviesumo ir spalvos, dydžio, daugiau ar mažiau materialus. "Pagrobtieji" laivuose mato dideles erdves, nes NSO dydžiai yra reliatyvūs laiko tėkmės atžvilgiu. Iš lauko gali atrodyti nedideli, tačiau būti erdvūs viduje. Laiko tankis yra suderintas su liudininkų psichologiniu nusiteikimu. NSO išvaizda atitikdavo laikmečio techninį lygį: vežimai, orlaiviai ir pan. Tai susiję su tuo, regėjimai atitikdavo mūsų pasąmonės, leistinų formų šaltiniu, pasirengimu taigi ir su mūsų "vaizduotės" pajėgumu. Iš tikro, vaizduotė būtent ir tveria tikrovę. Nėra tikrovės, kuri nebūtų sutveriama. Todėl kiekvienas suvokimas yra tikras, tik tas suvokimas yra daugiau ar mažiau bendras su kitais. Štai kodėl tikrovė yra iliuzija ir atvirkščiai. Nežemiečiai nelaužo gamtos dėsnių. Radarai skleidžia bangas, kurios atsispindi nuo materialių kūnų. Tačiau laiko burbulas sukelia bangų dažnio pasikeitimą. Ir tas naujas dažnis gali būti už radaro priimamų dažnių spektro. Todėl, net ir vizualiai matytų objektų, radarai gali jų nefiksuoti. Kartu keičiasi ir laivo skleidžiamos šviesos dažnis. Šviesa "rausta" ir didelė jos dalis stebėtoja pasiekia kaip infraraudonieji spinduliai. Paimkime gravitaciją, kuri, kaip ir bet kuri jėga, gali būti išreikta formule F = ma, t.y. masė padauginta iš pagreičio. O pagreitis, savo ruožtu, yra atstumas per laiką kvadratu ( a = l / t2 ). Iš čia kuo didesnis laiko tankis, tuo mažesnė jėga. Tad visa "antigravitacijos" paslaptis yra tik kaip lokaliai padidinti laiko tankį. Papildomai skaitykite:
|