Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Bredberis prieš Azimovą  

Tai, kad knygas skaityti naudinga, neseniai pavirtino vienas originalus mokslinis tyrimas – amerikiečių astronomas Robertas Nemirofas*) su studentais ieškojo keliautojų laiku. Metodą jie pasiėmė A. Azimovo „Amžinybės pabaigos“ (1955). Pas Azimovą „Amžinybė“ buvo organizacija, kuri taisė ateitį. Du herojai iš ateities tos organizacijos buvo perkelti į praeitį ir vienas kitą suranda peržiūrėdami skelbimus laikraščiuose – jie ieško tokių, kuriuos gali patalpinti tik tasai, kuris žino, kas dar tik nutiks.

R. Nemirofas su studentais pasielgė lygiai taip pat – tik vietoje laikraščių pasirinko Internetą. Teisybės dėlei, jie ne pirmieji, kuriems į galvą šovė mintis ieškoti svečių iš ateities. Pirmuoju buvo fizikas Stivenas Hokingas, tačiau jisai elgėsi paprasčiau: pats talpino skelbimus laikraščiuose ir Internete, nurodytą dieną kviesdamas keliautojus Skaitmeniniai ateiviai laiku atvykti pietų į jo namus. Deja, į kvietimą niekas neatsiliepė.

Nemirofo grupė užsimojo rimčiau ir plačiau. Ji išsirinko du pagarsėjusius nesenos praeities įvykius, kuriems buvo bendra tai, kad jų mažai kas galėjo tikėtis. Pirmuoju buvo mažai žinomo argentiniečių kardinolo Chorchė Mario Bergoljo išrinkimas popiežiumi (Pranciškus I). O antruoju – ISON kometos, prieš kurią turėjo nublankti net garsioji Halio kometa, pasirodymas ir netikėtas išnykimas be pėdsakų.

Tada „Google“ ir „Bing“ paieškų pagalba ėmėsi kantriai ir atkakliai šukuoti populiariausius socialinius tinklus („Facebook“, „Twitter“ ir kt.) ieškodami kokio nors išankstinio šių įvykių paminėjimo. Bet ir šios paieškos buvo be rezultatų. Kometos iš anksto niekas neminėjo, o apie popiežių Pranciškų rastas tik vienas paminėjimas, tačiau paaiškėjo, kad tai tik atsitiktinis sutapimas. Tada atkaklūs tyrinėtojai ėmė taip pat kantriai peržiūrinėti visus astronominius vaizdus. Ir vėl be rezultatų. O kaip paskutinę viltį jie Internete patalpino skelbimą, siūlantį visiems perskaičiusiems jo autoriams nusiųsti vieną iš dviejų el. laiškų: „Galiu pakeisti praeitį“ arba „Negaliu pakeisti praeities“. Bet tai liko be atsako, kaip ir S. Hokingo kvietimas.

Tad vieninteliu pozityviu šio mokslinio bandymo rezultatu buvo Amerikos astronomų draugijos pakvietimas dviem jo organizatoriams pranešimui apie atliktą darbą. Prieš jo pradžią Nemirofas pareiškė: „Iš tikro ir nemaniau, kad ką nors rasime. Tačiau niekas iki tol nebuvo atlikęs tokių paieškų, kai Internetas tam atveria plačias galimybes. Esu įsitikinęs, kad jei keliautojai laiku gyvena tarp mūsų, jų buvimas jau senai būtų kažkaip pasireiškęs – pvz., laimėsiančių loterijos numerių išankstiniu paskelbimu“. Toliau jis leidosi į spėliojimus – gal paieška nebuvo pakankamai plati? O gal keliautojai laiku palieka ne tokius pėdsakus, kokių ieškoma? O gal kokie nors fizikiniai dėsniai trukdo jiems palikti pėdsakus? Ir t.t.

Visi tie samprotavimai atrodo vos ne keisčiausiai tame keistame eksperimente. Jei Nemirofas yra skaitęs Azimovą ir žino, kaip reikia ieškoti svečių iš ateities, kodėl jis mano, kad tie neskaitė Bredberio ir nežino, ką reiškia praeityje užmušti paprasčiausią drugelį?

Tik kažkodėl tas samprotavimas ieškotojų nesustabdė, nes konferencijoje jie pažadėjo tęsti bandymus.

Nuorodos:

  • R.J. Nemiroff, T.Wilson. Searching the Internet for evidence of time travelers

    Ar bus deginamos knygos XXI amžiuje

    Rėjus Bredberis tvirtino: bus! Visur, kur jas beaptiktų, atvažiuos gaisrininkai, apipils namą žibalu ir supleškins. Vietoj knygų žmonės naudosis patobulintu teleekranu, užtikrinančiu abipusį ryšį, o taip pat radijo ausinėmis, prie kurių visi taip priprasią, jog niekada nesiskirsią.

    Argi tai jau taip toli tiesos? Gal jau laikas užkurti naujojo laiko pirmąjį laužą iš knygų!?
    Tik štai tas pats R. Bredberis perspėjo, kad jei kurioje nors šalyje iškils mirtinas pavojus knygoms, atsiras iminčių, kurie jas išmoks atmintinai, kad išsaugotų palikuonims.

    Dar skaitykite:Jie degino eretikus, ar ne?
    R. Bredberis. Vos ne pasaulio pabaiga

    Vieno atvejo pristatymas

    2000 m. lapkričio 2 d. forume apie keliones laiku pradėjo pasirodyti pranešimai, pasirašyti TimeTravel_0; autorius tvirtino supratęs, ko reikia norint sukurti laiko mašiną, o vėliau ėmė teigti, kad iš tikrųjų atvyko iš 2036 m. su misija išgelbėti pasaulį. Daugelį šių vėlesnių pranešimų jis pasirašė slapyvardžiu John Titor.

    Jis tikrai suprato kai kuriuos fizikos ir kelionių laiku aspektus, o taip pat buvo gerai susipažinęs su portatyviu IBM 5100 kompiuteriu, anot jo esminiu jo misijai. Jo žinučių specifika ir pasiruošimas duoti prognozes apie ateities įvykius, jį padarė savotiška legenda. Jis pasirodė grožiniuose kūriniuose, pvz., japonų vizualiame romane „Steins; Gate**) “ ir buvo dažnai minimas diskusijose apie keliones laiku.

    Dž. Titoras liovėsi rašęs žinutes 2001 m. – ir nė viena jo prognozė neišsipildė, tad nėra priežasčių rimtai priimti jo teiginius. Aišku, galima tvirtinti, kad jo kelionė laiku pakeitė istoriją, tačiau labiau priimtina, kad jis viską išsigalvojo. Galima jį laikyti savo laiką aplenkusį interneto trolį.

    Bet įsivaizduokime, kad kažkas tikrai atvyko iš ateities – kaip galima būtų aptikti jų buvimą? Vieną bandymą 2013-ais atliko R. Nemirovas ir Teresa Wilson – kuris aprašytas šiame puslapyje. Jis parodė, kad galima patikrinti net labai neįprastus mokslinius teiginius.


    *) Robertas Nemirovas (Robert J. Nemiroff) – amerikiečių astrofizikas, MTI profesorius, prieš tai dirbęs NASA Godardo skridimų centre. Jo tyrimai apima gama pliūpsnius, gravitacines linzes ir kosmologiją. Jis yra Dienos astronominės nuotraukos svetainės bendra-įkūrėjas ir bendra-redaktorius. Gama žybsnių srityje (kartu su kitais) nuspėjo, kad jie kilę iš labai toli, o taip pat vadovavo komandai, parodžiusiai energetinės fotonų priklausomybės nuo gama žybsnių nebuvimą, kas, priešingai nei kai kurios kvantinės gravitacijos teorijos, rodytų, kad Visata žemiau Planko mastelio yra glotni (kaip ir spėjo Einšteinas). Jis nuspėjo mikrolinzių tikimybę (1986) ir atliko kai kuriuos paskaičiavimus. Šioje srityje teisingai nuspėjo, kad tai padeda nustatyti pradinės žvaigždės paviršių. Kartu J. Wallin‘u su įsteigė astrofizikoje naudojamos programinės įrangos pradinio kodo biblioteką (ASCL, 1999). Parengė kosmoso nuotraukų knygas „Visata: 365 dienos“ (2003) ir „Astronomija: 365 dienos“ (2006).

    **) Steins; Gate - japonų animacinis vizualus romanas, antrasis žaidimas „Science Adventure“ serijoje. Veiksmas vyksta praėjus metams po įvykių, aprašytų „Chaos; Head“ ir pasakoja apie studentų grupę, atskleidžiančią kelionių laiku būdą. Pirmoji versija buvo išleista 2009 m. žaidimų konsolei Xbox 360, o vėliau perkelta į „Windows“ terpę, o tada ir į kitas platformas („PlayStation“ ir kt.). Animacinė adaptacija pasirodė 2011 m. Planuojami tolimesni vystymai.

    Papildomai skaitykite:
    Ką matė Arnoldas?
    Kodėl jų nėra?
    Žvalgantis po dangų
    Fermi paradoksas
    Kasinėjimai Marse
    NSO sukurti žmogaus?
    Kai susiduria galaktikos...
    Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
    Mokslininkų pasisakymai apie NSO
    Civilizacijos: Paskaičiavimai pagal Gindilį
    Nežemiški roko muzikos ryšiai
    Utsure Bune: NSO Japonijoje
    65-i kalbų apie NSO metai
    Įvairios trumpos žinutės
    NSO numizmatikoje
    Raketų pionierius
    Nibiru planeta
    Slibino žvaigždynas
    Dangaus ženklai

     

    NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

    Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

    san-taka station

    UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

    Review of our site in English

    NSO.LT svetainė
    Vartiklis