|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Įvairios nuoskilos...
Žvaigždžių sporos Skaitykite: Žvaigždžių sporos, Žvaigždžių vaikai
Žvaigždžių sporos - tai kitų planetų, žvaigždžių, galaktikų implantai. Žvaigždžių sporos gyvena mūsų Žemėje ir
niekuo nesiskiria nuo kitų žmoniu - nei mintimis, nei jausmais, nei praeities prisiminimais. Tik, kai ateina laikas, jie
pabunda ir sužino, kad yra atsiųsti iš kitų pasaulių atlikti MISIJĄ Žemėje. Iki tol jie nieko neprisimena apie savo
kilmę, praeitį ir tikslą - tol, kol jų "nepažadina" užkoduoti genai. Pabudimas gali būti ramus ir laipsniškas, bet gali
būti dramatiškas su tragiškomis pasekmėmis. Atmintis atsistato (ne visiems pilnai]; ir jie pradeda vykdyti savo
misiją. Jų ryšys su Aukštesniuoju Savipačiu sustiprėja. Jie per trumpą laiką sugeba pasiekti "dvasinį" pažinimą
(kuriam Žemės gyventojui prireiktų kelių gyvenimų). Ir jiems žvaigždėlaiviai, tarpgalaktinės kelionės, įvairūs
psichiniai reiškiniai ir kitos gyvybės formos yra savaime suprantamas dalykas.
Jų nėra daug Žemėje, o jų misijos skirtingos (ir didingos). Jie šliejasi prie šviesaus proto žmonių padėdami jiems
prisiliesti prie Motinos Žemės. Jos taip pat yra aukštesniųjų matavimų sąveikos taškai su mūsų fizikiniu pasauliu.
Šie asmenys yra susirūpinę tuo, kad jaučia, kad gali būti kilę iš kitų pasaulių. Jie patiria vienatvės jausmą,
jausdamiesi svetimi šioje Žemėje. Jie mano, kad mūsų visuomenės normos yra niekam tikusios ir nepriimtinos.
Mūsų planeta negali išlikti be Dieviškojo įsiveržimo - Žvaigždžių sporos atveria jam kelią
Pabudę Žvaigždžių sargai (jie yra visose gyvenamose planetose) suvokia, kad skiriasi nuo kitų žmonių.
Kiekvienas jų turi ypatingą genetinį kodą. Svetimoji materija sugeba priimti reikiamą šviesos kiekį, tad jų kūnai jaučia
sunkumą arba yra išsipūtę, nors tokie iš tikro ir nėra.
Dėl savo kilmės ypatumų, jų jutimai irgi kiek skiriasi - jie jautresni Saulės ir mėnulio šviesai, o ir
fluorescencinis apšvietimas erzina. Būdami kitokie jie jaučia susvetimėjimą, poreikį maisto pakeitimui, keisti mąstymą ir išvaizdą.
Visi jie užkoduoti prabusti tam tikru laiko periodu pagal požymius apie pasikeitimus planetoje.
Papildomai skaitykite:
Žvaigždžių sporos, Žvaigždžių vaikai Pilkieji šešėliai
etrukus bus baigtas žmonių Genų fondas, suskaičiuoti visi neuronai ir pradėti klonuoti žmonės.
Netruks prabėgti laikas ir į kitą kūną bus perkeliama ir sąmonė (atmintis). Visos tam reikalingos prielaidos jau egzistuoja
(skaitykite Siurbite tiesiai į smegenis).
Lieka neišaiškintas dalykas - sielos sąryšis su kūnu. Sąmonę bus galima perkelti į kitą kūną (o gal - ir į
kompiuterį). Bet ar tai apims dvasią/sielą, čakras ir pan.?
Ar mūsų ateitis - turėti bedvases savo pačių kopijas, kurie bus mūsų Pilkieji šešėliai . Tai gali
nutikti jau per ateinantį šimtmetį. Ir kas atsitiks su mūsų civilizacija, jei "tikrieji" žmonės išnyks,
o liks tik Pilkieji? Ar jie nepajus, kad jiems trūksta vieno dalyko - sielos (dvasios), kurios negalės niekursurasti?
Tačiau, kai jie išvys technologijas tiek, kad bus pajėgūs sukurti Nlaiko mašinas - ar nepasuks jie
[Pilkieji] jų atgal į XX amžių - ieškodami savo "prarastojo Aš"?
Prognozės: Tethen Unlimited tiria galimybes nutiesti kabelį nuo Žemės iki Mėnulio (kelionėms į ten ir atgal atpiginti)
. Kosmoso užkariavimo etapų prognozės: Bus pasiektos tolimos žvaigždės; kelionės per ilgos ir faberiams, tad informacija apie žmones bus surašoma į
kompiuterius, iš kurios juos atkurs robotai; Suskaičiuojami mikrobai
NASA mokslininkai programuoja superkompiuterį, kad jo bazė 2000-ųjų pabaigoje apimtų visas
įmanomas Žemės mikrobų formas. Tada ją bus galima panaudoti ateinančio dešimtmečio planuojamų 10-yje skrydžių
į Marsą (pradedant 2005-ais). Jų metu marsaeigiai turėtų skaldyti akmenis. Mikroskopai skenuotų naujai
atidengtus paviršius, o kompiuteris tikrintų, ar ten nėra objektų, kurie gali reikšti gyvybės formą. Tai būtų tarsi el. pašto filtras,
leidžiantis iš el. pašto gausos automatiškai atrinkti tik svarbias žinutes. Manoma, kad kuriamos sistemos efektyvumas šiuo metu yra 90%. Skylė erdvėje
Astronomai Paukščių take yra nustatę plačią sritį, kurioje nėra jokių žvaigždžių. Tokį reginį sukelia dujų ir dulkių
debesis. Kadangi iki jo nėra jokių žvaigždžių, rodo, kad jis yra netoli Saulės sistemos. Jis pavadintas
Barnard 68 ir įtrauktas į dangaus objektų sąrašą 1919-ais. Jo skersmuo yra 7 šviesos mėnesiai
ir jis yra už 500 švm. link Pietų pusrutulio Gyvatnešio žvaigždyno. Barnard 68 - platus (0,4 švm.) tamsusis ūkas Gyvatnešio žvaigždyne,
esantis už 410 švm. Nepaisant jo dydžio, jo masė tėra dukart didesnė už Saulės tad jis ir labai išsisklaidęs, ir labai šaltas (apie 16oK).
Viena neįprasta jo savybe yra vibracija 250 tūkst. m. periodu spėjama, kad ją yra sukėlusi supernovos smūgio banga.
Nors ūkas neskaidrus regimai šviesai, VLT teleskopas infraraudonųjų spindulių diapazone už jo įžvelgė apie 3700
žvaigždžių. Tad šviesos sugėrimo laipsnis jame leido išsiaiškinti dulkių pasiskirstymą jame. O tam, kad iš ūko susidarytų
žvaigždė, reikia, kad ilgą laiką jo dalelių gravitacija viršytų dujų slėgį. Tai, kad Barnard 68 turi aiškius kraštus ir
sprendžiant iš kitų jo ypatybių, galima spėti, kad žvaigždės susidarymas iš jo įmanomas po 200 tūkst. m.
Kartais Barnard 68 supainioja su Didžiąja tuštuma Jaučiaganio žvaigždyne, tačiau jų prigimtis visai kitokia.
Jaučiaganio tuštuma yra sritis, kurioje yra neįprastai mažai galaktikų tačiau pasitaiko, kad jos iliustracijai panaudoja Barnard 68 vaizdą. Šie tamsūs gumuliukai yra šalčiausi Visatos dariniai. Jų viduje temperatūra tesiekia -262oC (t.y. tik +10oK
virš absoliutaus nulio). Manoma, kad būtent juose gimsta naujos žvaigždės ir planetos. Tik vis dar neaišku, kaip toks debesis pradeda trauktis. Papildomai skaitykite: Gyvatnešio žvaigždynas Energijos šaltiniai
Netoli Titikaka ežero ir Tiahuanaco Saulės vartų (prie Puno)
yra tarpdimensinės Durys (arba Įėjimas) į Visatos universaliosios energijos šaltinius.
Įėjimas pro šiuos Vartus priklauso nuo žmogaus apšviestumo, kai šis padeda savo
galios ranką ant daviklio šalia Įėjimo. Nepasiekę reikiamo Žinojimo lygio nėra įleidžiami.
Papildomai skaitykite: Paskutinių inkų pranašystė
Gyvieji vandenys
Tai buvo Senoji Atlantida, nes bus dar ir Naujoji, kuriai dar tik lemta nuskęsti. Kai to Didžiojo Žemyno
šviesa išnyko, Širdies Čakra grįžo į Žemės gelmes, kur laukia naujo meto, kai vėl bus pažadinta.
Žemės gelmėje yra milžiniški vandens kiekiai bei Skystoji Alchemijos šviesa - transmutacijos energija vieną medžiagą paverčianti kitomis.
Jie [vandenys] ten nuo Pasaulio Tvano laikų. Kai vandens masė
viršijo kritinę, jie paniro po Žemės paviršiumi. Fiziniai vandenys taip pat turi senosios Atlantidos atominės energijos kruopelių. Susijungę
[vandenys] pažadins vienas kitą ir taip bus išlaisvinti milžiniški energijos kiekiai. Susijungimo taškai:
Bimini salos bei Bermudų trikampis.
Iš kur teka Golfo srovė?
Papildomai skaitykite:
Baltieji vandenys: legendos ištakos *) Brajanas Steiblfordas (Brian Michael Stableford, g. 1948 m.) britų fantastas
(kartais vartojęs pseudonomą Brian Craig), vertėjas, kritikas, sociologas. Pirmas romanas Saulės lopšys (1969) pasirodė
iškart baigus Jorko un-tą. 1979 m. gavo daktaro laipsnį ir 9 m. dėstė sociologiją Redingo un-te. Paskelbė apie 70
romanų, o taip kelis kritikos darbus apie šiuolaikinę muziką (daugiausia apie gotikinį roką). Fantastiką kuria tiek
mokslinės fantastikos, tiek kiber-fantastikos, tiek stimpanko, fentezi ir siaubo žanruose. Didžiausio pasisekimo sulaukė kūriniais apie vampyrus. Paruošė Cpt.Astera's advisor
Kodėl jų nėra?
|
