|
Legendinio tėvo legendinis sūnus
Papildomai skaitykite: Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis 2010 m. kovo 1 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė legendinis lakūnas-bandytojas Vladimiras
Iljušinas, garsiojo konstruktoriaus Sergejaus Iljušino sūnus. Jo gyvenimą galima laikyti unikaliu. Tapęs
generolu, netapo generolo sūneliu viską gyvenime pasiekė savo atkakliu darbu ir įgimtu talentu. O pasiekė
Jo tėvas buvo vienas iškiliausių lėktuvų konstruktorių ir, aišku, norėjo, kad jo sūnus pratęsto jo darbus.
Tačiau dar jaunystėje Vladimiras pamynė tėvo valią.
Skraidyti kukurūzininku Po-2 jaunąjį Volodią 1943 m. išmokė legendinis Vladimiras Kokinaki. Ruošėsi
stoti š MAI, tačiau 1944 m. paėmė į armiją ir skyrė ... Žukovskio akademijos klausytoju. Tuo pat metu jis ėmė
mokytis skraidyti sostinės aeroklube. 1951 m. gavo karo inžinieriaus diplomą, o kartu ir 8 m. skraidymo
stažas. Tėvas manė, kad tai idealiausias variantas būsimam lėktuvų kūrėjui ir jam jau buvo parengta vietelė
tėvo konstruktorių biure. Tačiau sūnus kategoriškai atsisakė eiti tėvo pėdomis ir tapo lakūnu bandytoju.
Vyresnysis Iljušinas buvo taip sukrėstas jo savivalės, kad beveik 20 metų ( ! ) beveik nesikalbėjo su sūnumi.
Lakūno bandytojo profesija pavojinga, tačiau Volodia vos nežuvo žemėje. 1960 m. birželio 5 d.
Pobeda kaktomuša susidūrė su Iljušino Volga. Lakūną išgelbėjo kolega ir būsimasis kosmonautas G.
Beregovojus, atsitiktinai važiavęs keliu, kuriame įvyko nelaimė.
Tai buvo žmogaus skrydžio į kosmosą laukimo laikotarpis. Ir šalies perdėtas slaptumas savo padarė: 1961
m. balandžio 11 d. Daily Worker išspausdinos Maskvos korespondento Deniso Ogdeno žinutę, kad
balandžio 7 d. kosminiu laivu Rosija Orbitinį skridimą atliko Vladimiras Iljušinas. Išėjo oficialus paneigimas
kad dar pernai jis patyrė avariją ir buvo priverstas ilgai gydytis. Pradžioje Tarybų Sąjungoje, o vėliau
Kinijoje. Tačiau istorija jau apaugo detalėmis. Paskelbta versija patikėjo ir V. Iljušinas, o ne Gagarinas
minimas pirmuoju kosmonautu 1964 m. Gineso rekordų knygoje.
Toji versija buvo gyvybinga. 10-ojo dešimtm. pradžioje Vengrijoje išleista publicisto Ištvano Nemenės
knyga Gagarinas kosmoso melas, kurioje teigiama, kad Gagarinas visai neskrido balandžio 12-ą:
O avarijos metu patirtos traumos buvo tokios rimtos, kad atrodė, kad apie dangų liko tik pasvajoti. Tačiau
jau po metų su trupučiu Iljušinas bandė lėktuvą-perėmėją Su-15. Tuo metu tėvas, jau palikęs generalinio
konstruktoriaus postą, pirmąkart pripažino teisingą sūnaus pasirinkimą.
Taip jau nutiko, kad praktiškai visa skraidymo veikla susijusi su P.O. Suchovo vadovaujamu
konstruktorių biuru. Iljušinas į gyvenimą atvedė beveik visus Su klasės lėktuvus, įskaitant gražuolį Su-27.
Būtent jis pradėjo iki 6iol nepranokto šimtuko bandymus. Amerikiečiai turėjo taisyklę jei lėktuve 50%
naujovių, jo nestato. Suchovo šimtuke naujovių buvo 100% - ir jis skraidė! Ir dar taip, kad visi vadino 21 a.
stebuklu. Lėktuvo, skrendančio triskart greičiau už garsą, bandymai buvo kaip reta sėkmingi. Tačiau... 8
dešimtm. pradžioje po sėkmingo 10-ojo skrydžio bandymus nutraukė, o prespektyvią temą nutraukė. Kieno
iniciatyva kas tai padarė, taip ir liko paslaptimi...
Papildomai skaitykite:
Pagrindinis NSO puslapis |
daug nusipelnęs lakūnas-bandytojas, TSRS didvyris, Lenino premijos laureatas, daugkartinis rekordininkas.
Dar gyvas būdamas Vladimiras Iljušinas buvo tapęs legenda.
1999 m. išėjo V. Iljušinui skirtas dokumentinis filmas, kurio kūrėjai minėtą istoriją perpasakojo savaip.
Atseit, V. Iljušinas iš Baikonuro kosmodromo startavo balandžio 7 d., triskart apsisuko aplink Žemę, tačiau
prarado ryšį su antžeminėmis tarnybomis. Tad teko pačiam perimti laivo valdymą. Avariniu būdu nusileido
Kinijoje, kur buvo suimtas/ Tik po metų jį perdavė TSRS pagal slaptą susitarimą.
