Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Daktaro Filipovo atradimas   M. Filipov

Ši istorija galėjo būti prielaida A. Tolstojaus "Inžinieriaus Garino hiperboloidui".

Michailą Filipovą ( 1858-1903), natūrfilosofijos daktarą, vadino paskutiniu rusų enciklopedistu. Jis buvo matematikas, chemikas, beletristas, kritikas, ekonomistas, filosofas.

1894 m. Peterburge pradeda leisti savaitraštį „Mokslo apžvalga“, kuriame publikavosi Mendelejevas, Bechteriovas, Lasgaftas, Beketovas. Ne kartą jame straipsnius spausdino K. Ciolkovskis – ir būtent čia buvo išspausdintas istorinis „Pasaulio erdvių tyrimas reaktyviniais prietaisais“.

Redakcija buvo Filipovo bute, buvusiame Žukovskio gt. 37 penktame aukšte. Bute buvo įrengta ir laboratorija, kurioje mokslininkas užsisėdėdavo iki gilios nakties. Jo darbų esmė paaiškėja iš jo 1903 m. birželio 11 d. viešo laiško „St.-Peterburgo žinioms“.

„Ankstyvojoje jaunystėje perskaičiau pas Boklį [anglų istoriką ir sociologą], kad parako išradimas padarė karus ne tokius kruvinus. Nuo to laiko mane persekioja mintis apie išradimą, kuris karus padarytų beveik neįmanomus. Kaip bebūtų keista, tačiau šiomis dienomis padariau atradimą, kurio praktinis įgyvendinimas faktiškai baigs karus.

Kalba apie mano atrastą elektrinio perdavimo per atstumą sprogimo bangos būdą, be to, sprendžiant iš paskaičiavimų, tas perdavimas galimas ir tūkstančių kilometrų atstumu, tad, atlikus sprogimą Peterburge, jį galima perduoti į Konstantinopolį. Būdas stebėtinai paprastas ir pigus. Esant tokiam kariavimui mano nurodytais atstumais, karai faktiškai tampa beprotybe ir turi liautis. Detales paskelbsiu Mokslų akademijos memuaruose rudenį“.

Jau kitą dieną Filipovas buvo rastas negyvas savo namų laboratorijoje. Našlė Liubovj Ivanovna Filipova pasakojo, kad mirties išvakarėse Michailas perspėjo artimuosius, kad dirbs ilgai ir prašė jį prižadinti ne anksčiau kaip 12 valandą dienos. Jokio triukšmo, tuo labiau sprogimo, tą lemtingą naktį namiškiai negirdėjo. Lygiai 12-ą nuėjo žadinti. Laboratorijos durys buvo užrakintos. Pasibeldę ir nesulaukę atsakymo, duris išlaužė.

Filipovas gulėjo kniūpsčias kraujo klane. Mėlynės ant veido liudijo, kad jis krito kaip pakirstas. Policija atliko kratą ir tyrimą – tačiau tai padaryta buvo kažkaip paskubomis ir neprofesionaliai. Net medicinos ekspertų išvados smarkiai skyrėsi. Laidotuvės birželio 25 d. ryte buvo kuklios ir negausios. Jis palaidotas Volkovo kapinių "Literatūriniuose kalneliuose" – netoli Bielinskio ir Dobrobiubovo.

Tačiau gandai apie paslaptingą išradimą nenutilo. Įdomų interviu "S.-Peterburgo žinioms" davė žuvusiojo draugas prof. A. S. Tračevskis, kuris su išėjusiuoju anapilin bendravo prieš tris dienas iki to mirties: "Man, kaip istorikui, Filipovas apie savo sumanymą galėjo nusakyti tik bendrais bruožais. Kai jam priminiau skirtumą tarp teorijos ir praktikos, jis tvirtai pasakė: 'Patikrinta, buvo bandyta ir dar darau'. Paslapties esmę jis man išdėstė panašiai kaip laiške redakcijai. Ir ne kartą sakė, stuktelėdamas ranka į stalą: 'Tai taip parasta, o be to pigu! Keista, kaip iki šiol nesusiprato'. Prisimenu, išradėjas pridūrė, kad prie to truputį priartėjo Amerikoje, tačiau visai kitu ir nesėkmingu būdu"

Kalbos pamažu nutilo. Bet 1913 m., ryšium su mirties dešimtmečiu, laikraščiai grįžo prie tos temos. Kartu paaiškėjo ir buvo prisimintos naujos detalės. Maskvos laikraštis "Rusiškas žodis" rašė, kad dar 1900 m. Filipovas važiavo į Rygą, kur, stebint kai kuriems specialistams, atliko sprogimų per atstumą bandymus. Grįžęs į Peterburgą, "jis pasakojo, kad liko gana patenkintas bandymų rezultatais".

Buvo prisimintas ir paslaptingas nutikimas: policijai darant kratą laboratorijoje, toli, Ochtoje, nugriaudėjo stiprus sprogimas. Kelių aukštų akmeninis namas akimirksniu be jokios regimos priežasties virto griuvėsiais. Filipovo ir šis namai buvo vienoje linijoje, kurioje nebuvo pastatų. 'Tad gal suveikė Filipovo aparatas, kai jį palietė svetimos, nepatyrę rankos?' – klausė vienas sostinės laikraštis.

Tačiau ypač daug kalbų buvo apie M. Filipovo rankraštį, kuriame buvo „sprogimų per atstumą matematiniai išvedžiojimai ir bandymų rezultatai“ Anot mokslininko našlės, kitą dieną rankraštį pasiėmė žinomas „Mokslo apžvalgos“ publicistas A.J. Finn-Jenotajevskis*). Jis žadėjo padaryti rankraščio kopiją, o rankraštį gražinti po kelių dienų.

Vienok, ėjo mėnesiai, o svarbaus rankraščio jis nė nesiruošė gražinti. Kai Filipovo našlė griežtai pareikalavo jį gražinti, jis pareiškė, kad, bijodamas kratos, jį sudegino. Reikalas aiškiai buvo nešvarus. Finn-Jenotajevskis sulaukė Stalino laikų ir 1931 m. buvo represuotas. O kas, jei tarp jo popierių kokiame nors slaptame archyve guli ir Filipovo rankraštis?

M. Filipovas niekada nepasižymėjo pasipūtimu. Jis, neabejotinai, rašė gryną tiesą. Tačiau jau 1903 m. laikraščiuose pasirodė straipsnių, bandančių suteršti M. Filipovo sąžiningumą. Ypač stengėsi „Naujojo laiko“ žurnalistas V. K. Petersenas. Žinutėje „Niūri paslaptis" jis ragino D. I. Mendelejevą nepasisakyti tuo klausimu ir, taip sakant, užtėti tašką ant „i“.

Ir garsusis chemikas pasisakė „S.-Peterburgo žiniose“, tačiau palaikydamas velionį išradėją: „M. M. Filipovo idėjos gali pilnai atlaikyti mokslinę kritiką“. Išspausdintame pokalbyje su prof. Tračevskiu jis pasisakė dar ryžtingiau: „pagrindinėje Filipovo idėjoje nėra nieko fantastiška: sprogimo banga gali sklisti kai ir šviesos ar garso banga“.

Tad koks dabartinis požiūris į M. Filipovo išradimą? Buvo išsakyta prielaida, kad jis priėjo prie spindulinio ginklo (lazerio) idėjos. Mokslininkai tokios galimybės neatmeta, nors tai ir sukelia nemažai abejonių. Gal viską išaiškins kada nors atsiradę dokumentai.


*) Aleksandras Finas-Jenotajevskis (1872-1943) - žydų kilmės iš Lietuvos rusų revoliucionierius, marksistas, literatorius, ekonomistas. Žymiausias veikalas – „Šiuolaikinis Rusijos ūkis (1890—1910)“ (1911).
Gimė Kaune, banko tarnautojo šeimoje; studijavo Kijevo un-to fizikos-matematikos fakultete. Dalyvavo 1905–1907 m. Rusijos revoliucijoje. Parašė kelias knygas apie Karlą Marksą ir ekonomiką. Po Spalio revoliucijos susidėjo su menševikais. 1931 m. suimtas, daug kalėjo ir mirė lageryje Karagandos srityje. 1991 m. reabilituotas.

Papildomai skaitykite:
Ženklas iš aukščiau
Baikonūro tremtyje
Galios vietos: Optina
Raketų eros ištakose
Šventasis pranašas Slavikas
Keista Ciolkovskio filosofija
Gynybos narkomato telepatai
Keiro – bohemiškasis pranašas
Astronomų užsipuolimas TSRS
A. Tolstojus. Inžinieriaus Garino hiperboloidas
A. Čiževskio „vientisas gamtiškas subtratas“
N. Tesla: gyvenimas ir palikimas
Permė: žinios apie anomalinę zoną
D. Bohmas ir Krišnamurti
Per meilės orgijas į žvaigždes
Grigorijaus Rasputino pranašystės
Nepaprastos vandens savybės
Paranoja skverbiasi giliai
Gyvenimas 2021 metais
Aplenkęs savo laiką
Tarybiniai alchemikai
Fairwater paslaptis
Lenino marsiečiai
Antigravitacija

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis