Tai idėja apie erdvės ar daikto sukūrimą, kur neveiktų gravitacinė jėga. Tam reikia, kad ten arba nebūtų
gravitacinės jėgos poveikio arba jis dėl technologinio įsikišimo ten nebūtų pritaikomas. Ši koncepcija nuolat
sutinkama mokslinės fantastikos kūriniuose, ypač erdvėlaivių variklių kontekste. Pirmąkart formaliai pasirodė
kaip Kavoritas H. Velso Pirmieji žmonės Mėnulyje
(1901, žr. >>>>).
Niutono visuotinės gravitacijos dėsnyje gravitacija suvokiama kaip išorinė jėga, perduodama nenustatytu
būdu. 20 a. pradžioje klasikinė mechanika buvo pakeista bendresne A. Einšteino sukurta
bendroji reliatyvumo teorija (BRT).
Joje gravitacija yra ne jėga tradicine prasme, o
erdvės geometrijos rezultatas (žr. >>>>).
Geometriniai sprendimai visada sukelia traukos jėgas. Reliatyvumo teorijoje
antigravitacija yra mažai tikėtina, išskyrus kai
kurias aplinkybes, laikomas labai neįtikėtinomis arba beveik neįmanomomis.
Sukurtos kelios naujos teorijos, siekiančių papildyti ar pakeisti
bendrąją reliatyvumo teoriją, - ir kai
kuriose jų numatoma antigravitacijos galimybė, nors nėra plataus įsitikinimo ir požymių, kad ji egzistuoja.
BRT sukurta 20 a. pradžioje, tačiau ji buvo vystoma lėtai, nes trūko tinkamų matematinių įrankių. Nors atrodė,
kad šioje teorijoje antigravitacija negalima, buvo keletas pastangų ištirti jos buvimo galimybes.
1948 m. biznierius Roger Babsonas (Babsono koledžo įkūrėjas) įsteigė Gravitacijos tyrimų fondą (GRF),
kuris sukurtų gravitacijos poveikio sumažinimo galimybes. Jų pastangos pradžioje buvo kiek padrikos, tačiau
jie surengdavo konferencijas, pritraukusias tokius asmenis kaip C. Birdseye, šaldyto maisto iniciatorių, ir
Igorį Sikorskį, malūnsparnio sukūrėją. Vėliau fondo pastangos nuo antigravitacijos paieškų buvo nukreiptos
pačios gravitacijos geresniam supratimui. Fondo veikla nutrūko netrukus po T. Babsono mirties 1967 m.
Tačiau jis tebeskiria prizus už straipsnius, kurių suma siekia 5 tūkst. dolerių. Vienas iš neseniai jį laimėjęs yra
astrofizikas G.F. Smootas, 2006 m. Nobelio premijos laureatas.
Teigiama, kad 6-7-me dešimt. JAV Oro pajėgos irgi prisidėjo prie šio tipo tyrimų. A. Talbertas parašė
eilę straipsnių, kuriuose tvirtino, kad pagrindinės JAV aviacijos kompanijos tuo metu vykdė gravitacinių
variklių tyrinėjimus. Tačiau turima mažai tai patvirtinančių faktų. Žinoma, kad rimtų bandymų buvo Glenn
L.Martin Company, nes pagrindiniai laikraščiai rašė apie jos kontraktą su fiziku B. Heimu. Kitas privataus
sektoriaus bandymas buvo Lauko fizikos instituto prie Šiaurės Karolinos un-to sukūrimas 1956 m. A. H.
Bahnson iniciatyva.
Karinių institucijų parama antigravitaciniams projektams nutraukta 1973 m. pagal Mansdieldo pataisą,
leidžiančią Gynybos departamento finansavimą tik tiesiogiai su kariniais taikymais susijusiems projektams.
Pataisa iš esmės buvo tam, kad būtų nutraukti ilgalaikiai projektai, kurių rezultatai buvo nežymūs.
Hipotetiniai pasiūlymai
Gravitacinis amžinas variklis
Kas būtų, jei ant vienoje rato, užmauto ant veleno, pusėje padėtume medžiagą, kuri blokuoja [Žemės]
gravitacinę jėgą? Tai verstų ratą nuolat suktis. Pusė kitoje pusėje nei skydas, nuolat kristų. Nes kita pusė
būtų mažiau ar visai neveikiama Žemės traukos jėgos. Taip būtų gaunama energija iš niekur, kas yra Pirmojo
termodinamikos dėsnio pažeidimas. O apibendrintai, iš Gauso dėsnio seka, kad statiniai atvirkščiai
proporcingi kvadratui laukai (kaip gravitacinis laukas) negali būti blokuoti (magnetinis laukas yra statinis, tačiau jis yra atvirkščiai proporcingas kubui).
Bendrojoje reliatyvumo teorijoje visa ši koncepcija yra absurdiška.
Neigiama masė
BRT gravitacija yra erdvinės geometrijos iškreivinimo dėl lokalios masės-energijos pasekmė ir labiau
yra erdvės savybė nei reali jėga. Nors iš lygčių tiesiogiai neišvedama neigiama geometrija, ji įmanoma
turint neigiamą masę nors pačios lygtys ir nenurodo neigiamas masės egzistavimo.
Bet tiek BRT, tiek Niutono mechanikoje neigiama masė turėtų stumiantį gravitacinį lauką. Pvz., 1957 m.
seras Hermann Bondu išsakė mintį, kad neigiama gravitacinė masė kartu su neigiama inertine mase galėtų
tenkinti tiesinio momento ir energijos tvermės dėsnį. Bondi įrodymas pateikė neturintį
singuliarumų sprendinius reliatyvumo lygtims. 1988 m. liepą Robert L. Forward konferencijai pateikė tezes, kuriose siūlė
pavarą, naudojančią Bondi neigiamą gravitacinę masę.
Bet kuri taškinė masė traukia kiekvieną kitą taškinę masę jėga, veikiančia tuos taškus jungiančia tiese.
Jėga yra proporcinga abiejų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp taškų kvadratui.
kur F12 yra gravitacinės jėgos tarp dviejų taškinių masių stiprumas;
G yra gravitacinė konstanta;
|m1| > 0 yra (neigiama) pirmoji taškinė masė; minusas prirašytas, kad būtų parodyta
neigiama jėga, nes m1 < 0;
m2 > 0 yra antroji taškinė masė;
r yra atstumas tarp dviejų taškinių masių.
Bondi nurodė, kad neigiama masė kristų link (o ne nuo) normalios masės, o normali masė atvirkščiai,
kristų tolyn nuo neigiamos masės. Tad dvi vienodos masės greitėjančiai judėtų jas jungiančia tiese
teigiamai masei bėgnt tolyn, o neigiamai masei ją vejantis. Bendra greitėjančių masių energija lygtų lygi
nuliui. R. Forwardas nurodė, kad savaiminis pagreitis yra dėl neigiamos inertinės masės ir gali būti
pastebimas be gravitacinių jėgų tarp dalelių.
Standartinis elementariųjų dalelių modelis neįtraukia neigiamos masės. Nors
tamsioji materija gali būti
sudaryta iš kitokio tipo dalelių, kurių prigimtis nežinoma, jos masė preliminariai žinoma (nustatant iš jos
poveikio) ir yra teigiama (nors iš tikro klausimai gerokai sudėtingesni).
Penktoji jėga
Jau seniai iškilęs klausimas, ar tos pačios BRT lygtys taikomos ir antimaterijai? Jis laikomas išspręstas
1960-ais išvysčius CPT simetriją, parodančią, kad antimaterijai galioja tie patys fizikos dėsniai. Tuo tarpu 20
a. 4-me ketvirtyje fizikai buvo aktyviai panirę į vieningo lauko teorijos kūrimą., tačiau jiems vis nesisekė
pažaboti gravitacijos. Dažniausiai tie bandymai susivesdavo į kvantinės gravitacijos, perduodamos
specialia elementariąja dalele, gravitonu, koncepciją. Dviem iš tokių teorijų, supersimetrija ir reliatyvioji
supergravitacija, reikia, kad egzistuotų nepaprastai silpna penktoji jėga (greta elektromagnetizmo,
silpnosios ir stipriosios branduolinės sąveikos ir gravitacijos), kurios nešėjais gravifotonai, sukabinantys
daugelį palaidų kvantinės mechanikos galų. Kaip šautinis efektas, abi tos teorijos reikalauja, kad antimaterija
būtų veikiama šios penktosios jėgos panašiai antigravitacija t.y., stumtų nuo masyvių kūnų. Paskutinį 20
a. dešimtmetį buvo atlikti keli eksperimentai, kurių tikslas buvo ją išmatuoti, tačiau jie baigėsi be rezultatų.
Reliatyvistinių deformacijų pavaros
Yra tokių bendrosios reliatyvumo lauko lygčių
sprendinių, kurie numato stabilias, keliavimui
tinkamas sliekanges,
o tuo pačiu ir atitinkamas warp pavaras (tokius, kaip
Alcubierre metrika). Pats savaime tas
faktas nėra reikšmingas, nes bet kuri erdvėlaikio geometrija yra lauko lygčių sprendinys tam tikroms
ribinėms konfigūracijom. Be to, jos reikalauja, kad egzistuotų egzotiškos materijos sritys. Kadangi šiuo metu
tamsiosios materijos ir energijos
prigimtys nėra aiškios, tad kol kas negalima spręsti apie jų tinkamumą
šioms pavaroms (žr. Erdvės formos).
BPP programa
1996-2002 m. NASA skyrė finansavimą BPP (Breakthrough Propulsion Physics) programai, kurios
apimtyje buvo nagrinėjami ir neįprasti kosminių variklių pasiūlymai, negavę paramos įprastais universitetiniais
ar komerciniais kanalais. Antigravitacinės koncepcijos nagrinėtos pavadinimu diametrinė pavara
(diametric drive). BPP programa tęsiama nepriklausomo, nesusijusio su NASA Tau Zero fondo.
Empiriniai tvirtinimai ir komercinės pastangos
Buvo kažkiek bandymų sukurti antigravitacijos principu veikiančius įtaisus bei keletas pranešimų apie į
antigravitaciją panašius reiškinius, tačiau vis dar nėra fizikų bendruomenės plačios dalies pripažinti
patikimais. Gode mokslo fondo Gravitacijos tyrimų institutas nesėkmingai bandė pakartoti įvairius, kaip
sakyta, antigravitacijos efektą parodančius eksperimentus. Fondas pasiūlė 1 mln. eurų premiją už pakartojamą antigravitacinį eksperimentą.
Giroskopinai įtaisai
Besisukantys giroskopai sukuria jėgą, kuri tarytum gali pakelti juos aukštyn. Ir nors toji jėga tėra iliuzorinė
ir gerai paaiškinama Niutono mechanikos, buvo daugybė tvirtinimų apie šiuo principu veikiančių
antigravitacinių įtaisų sukūrimą ir užregistruota patentų. Nėra viena jų neveikė kontrolinėmis sąlygomis ir
dažnai tapdavo konspiracijos teorijų tema (gerai žinomas yra prof. E. Laithwaite pavyzdys 1974 m.)
Vienas žinomiausių pavyzdžių yra eilė H.W. Wallace registruotų patentų (1971). Jis pagamino greitai
besusukančius žalvarinius diskus, t.y. iš medžiagos, kurios daugumos elementų branduoliai turi pusinį
sukimosi greitį. Buvo teigiama, kad greitai besisukančiame tokiame diske branduolio sukinys išsilygina ir
atsiranda efektas, panašus į Barnett efektą magnetiniams laukams.
H. Hayasaka ir S. Takeuchi (1989) paskelbė, kad į dešinę besisukančio giroskopo svoris palei ašį
sumažėja. J.M. Nitschke ir P.A. Wilmath eksperimentai to reiškinio nepatvirtino ir buvo nuspręsta atlikti papildomus testus.
V.Th. Tsiriggakis ir C.G. Provatidis (2008) irgi pasiūlė savą giroskopinį sprendimą.
Brauno gravitatorius
3-iame dešimtm. Thomas T. Brown sukūrė gravitatorių, kuris, atseit, naudojo nežinomą jėgą, sukeliančią
antigravitacijos poveikį, kai aukšta įtampa veikiama medžiagos su aukšta dielektrine varža. Tačiau jis užmetė
šiuos darbus. Ir vis tik Biefeld-Brown efektas nemirė. 1956 m. Gravitacijos tyrimų grupė (ir jos techninis
rašytojas pseudonimu Intel) tvirtino, kad tą efektą 6-me dešimtm.tyrinėjo aeronautikos kompanijos. Tai tapo
nuolatine tema anomalių reiškinių entuziastų sluoksniuose ir neseniai aptarinėta,
įgavusi keltuvo (lifter) pavadinimą (žr. >>>>).
Gravitoelektrinis derinys
Rusas Eugenijus Podkletnovas tvirtina, kad 1995 m., eksperimentuodamas su superlaidžia keramika,
atrado, kad greitai besisukantis superlaidininko diskas (iki 5000 apsisukimų per minutę) sumažina gravitacinį
poveikį (iki 2% sumažėjusį virš diskų patalpintų daiktų svorį). Buvo daug nesėkmingų bandymų (tame tarpe ir
NASA) atkartoti E. Podkletnovo bandymus (daugiau apie tai >>>>).
2002 m. Boeing atnaujino tyrimus šia kryptimi su projektu Grasp, o kariniame jo padalinyje BAE
Systems pradėtas alternatyvių energijos šaltinių ieškantis Greenglow projektas po to,
kai sužinota, kad Clive Woods iš Sheffield'o un-to bando pakartoti Podkletnovo eksperimentą.
Deja, šis bandymas buvo nesėkmingas.
2008 m. Boeing prototipų padalinio Phantom Works
prezidentas George K. Muellner, prieš išeidamas iš darbo, interviu pasakė, kad svorio sumažimo
įrenginio sukūrimas visai nerealus.
1946 m. John Searl nustačius magnetizmo prigimtį, buvo atlikta bandymai, kurių metu paaiškėjo, kad
panaudojus kintamą radijo dažnio srovę (10 Mhz) gaminant feritinius magnetus, šie įgauna naujų nelauktų
savybių. Buvo sukurtas ypatingai stipraus statinio lauko generatorius ir vieno bandymų metu jis savaime
pakilo į orą į nenustatytą aukštį. Jo nukritimo vieta nebuvo rasta. Vėliau J. Searl laboratorijoje buvo
pagaminta dar 10 panašių generatorių, tačiau apie jų likimą nežinoma. Tik 1984 m. šis tas apie pratęstus
bandymus paminėta skandalingame vokiškame Raum & Zeit žurnale.
1989 m. Ning Li teoriškai parodė, kaip magnetinis laukas gali sukelti superlaidininko pinučių jonų sukinį,
sukeliantį išmatuojamus gravitomagnetinius ir gravitoelektrinius laukus. 1999 Li teigė, kad pagamino veikiantį
prototipą, pademonstruoti vadinamąją AC gravitaciją. Daugiau įrodymų apie šį prototipą nepasirodė.
M. Tajmar ir kt. 2006 m. tvirtino aptikę dirbtinai sukurtą gravitacinį lauką aplink besisukantį superlaidininką,
kurio stiprumas proporcingas kampiniui pagreičiui. 2007 m. R. Graham ir kt. (iš N. Zelandijos) paskelbė
bandymų su dideliu besisukančiu superlaidininku rezultatus kad nepastebėjo jokio išmatuojamo
antigravitacijos efekto matavimo tikslumo ribose. Jie padarė išvadą, kad jei Tajmar efektas ir egzistuoja, jis
yra 22 kartus mažesnis, nei prognozuota.
Antigravitacijos efekto imitavimas
- Gravitacijos jėgą galima kompensuoti elektromagnetinėmis jėgomis ir taip priversti kūnus pleventi.
Nors vizualiai tai daro įspūdį, tokiuose įtaisuose gravitacija veikia kaip įprasta.
- Greta masyvių kūnų (planetų ar žvaigždžių) kylančios potvynio jėgos verčia objektus nukrypti
sukeldamos efektą, kuris lokaliai atroto tarsi atostūmio jėga. Tačiau tai nėra antigravitacija. Niutono
mechanikoje, potvynio jėga yra didesniojo kūno gravitacinės jėgos poveikis, kuris yra skiriasi skirtinguose
veikiamų kūnų taškuose. Taip ir bendrojoje reliatyvumo teorijoje
potvynio jėga yra kūno nukrypimas neigiamai iškreiptoje erdvėje aplink masyvesnį kūną.
- Didelės įprastos materijos masės gali būti panaudotos gravitacinio lauko, kompensuojančio kito
gravitacinio lauko poveikį, sukūrimui. Robertas L. Forwardas siūlo naudoti išsigimusios materijos gniutulus,
kad būtų lokaliai kompensuojamos potvynio bangos šalia neutroninių žvaigždžių.
- Jonakraftas, kartais vadinamas Keltuvu, atseit, ignoruoja gravitaciją, tačiau iš tikro naudoja įgreitintus
jonus, kurie paimami iš aplinkos, kad būtų sukurta trauka, tačiau jos nepakanka pakelti energijos šaltinio. Taip
pat tam tikri elektrohidrodinaminės traukos įtaisai panaudoja Biefeld-Brauno efektą, leidžiantį jiems pleventi.
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje (2003 m. tekstas)
5-6 dešimtmečio skraidančių lėkščių reiškiniai paskatino JAV oro transporto kompanijas tirti gravitacijos
paslaptis. O neseniai NASA iniciavo panašios paskirties "Greenglow" projektą, kurio tikslas yra skatinti
pasiekimus gravitacijos įveikimo srityse sukuriant pagrindą ateities skraidymo aparatams.
Prisiminkime du 1955 m. lapkričio 21 d. "Herald-Tribune" straipsnius (p.1 ir p.6):
"Ateities skraidanti lėkštė", kuris iliustruotas Eugene M.Gluhareff (jo sūnus yra Manheteno malūnsparnių ir
orlaivių korporacijos prezidentas, pateikęs teorinius tyrimus apie "skraidančių lėkščių" formos orlaivius
naudojančius atominius generatorius kai varomoji jėga gaunama greitinant elektronus (tarsi dujas
reaktyviniuose varikliuose). Tai neterštų aplinkos radioaktyviomis atliekomis.. Jis už tai gavo Alexander
Klimiu premiją) paveikslas, kuriame pavaizduotas lėkštės formos orlaivis esantis už Žemės atmosferos
ribų. Orlaivis varomas elektronų srautais.
Žemė yra tarsi milžiniškas magnetas. Daug tyrimų JAV siekia surasti, kaip panaudoti Žemės magnetinį ir
gravitacinį laukus sukuriant skraidančius įtaisus pakylančius be oro pagalbos. Nagrinėjamos ir G-jėgos
(skrydžių milžinišku greičiu staigiai keičiant judėjimo kryptį be poveikio keleiviams).
Vis dar mažai žinoma apie gravitaciją ir jos sąveiką su elektromagnetinėmis jėgomis. 6-me dešimtmetyje
William P.Lear gavo "Collier Trophy" apdovanojimą už "didžiausią pasiekimą JAV aviacijoje sukuriant
lengvasvorę automatinio valdymo ir prisiartinimo kontrolės sistemą reaktyviniams naikintuvams". Jis
mano, kad yra įmanoma sukurti dirbtinius elektromagnetinius laukus užtikrinančius gravitacijos jėgų
įveikimą. Jis sako: "visi daiktai ir žmonės šių laukų viduje būtų jų dalis. Jie nebūtų veikiami nei Žemės, nei
jokio kito dangaus kūno gravitacinės jėgos". O tai reikštų, kad joks žmogus (nepriklausomai kokiu greičiu
skrietų orlaivis supamas "privataus" gravitacinio lauko) nejaustų jų poveikio.
19 a. didžiojo Anglijos išradėjo Michael Faraday atradimai sukūrė prielaidas elektromagnetų sukūrimui, kai
magnetinis laukas sukuriamas aplink minkštą geležinę šerdį teka elektros srovė. Jo galingumas labiau
priklauso nuo apvijų skaičiaus, o ne nuo el.srovės stiprumo. Ir iki šių dienų vis dar atrandama naujų elektromagnetų panaudojimo sričių.
Dėl ilgalaikių "degalų" būtų galima pasiekti bet kokį greitį. Tikima (Pascual Jordan, įrodęs daugelį Max
Planck "Kvantinės teorijos teiginių), kad besisukančių kūnų gravitacinius laukus galima paveikti
elektromagnetiniais laukais. Norman V.Peterson vysto "branduolinių ir Saulės energija maitinamų jonų elektroninių reaktorių teoriją".
Papildomai skaitykite:
Visatos modeliai
Kvantinis chaosas
Torsioniniai laukai
"Pioneer" anomalijos
Gyvenimas po mirties
Trumpa laiko istorija
Vieningo lauko teorija
Pasikėsinimas į multivisatas
Bendroji reliatyvumo teorija
Titanikas: psichofizikinis aspektas
Duokite mums Alcubierre pavarą
Ar visad tai tik paramokslinės idėjos?
Amžinas judėjimas laiko kristaluose
El. dalelių simetrija persmelkia viską
El. dalelės ir fundamentaliosios jėgos
Kas padėjo tamsiosios materijos supratimui
Juodosios skylės ne tokios jau ir juodos
Artileristas, atradęs sustingusį laiką
JAV antigravitacinė eskadrilė
Tolimojo poveikio reiškinys
NASA susidomėjimas antigravitacija
Tamsioji materija ir energija
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Kvantinė mechanika: jos ribotumas?
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Pirmieji Visatos teršėjai?
Paranoja skverbiasi giliai
Mitologija Visatos masteliu
Ko neįmanoma įsivaizduoti?
Laiko tėkmės pokeitimai
Antigravitacijos paieškos
Apnuoginti singuliarumai
Papildomas matavimas
Greičiau už šviesą!
Žvaigždžių vartai
Erdvės formos
Sliekangės
Parengė Cpt.Astera's Advisor
