Ar rusai sunaikino slaptą JAV bazę Mėnulyje? UFO Page. Lithuanian

Anot Beterio, Diego Garcia atolas⁴⁾ buvo naudojamas kaip kosmodromas, esantis idealia vieta startams, statant Mėnulio bazę:

1973 m. pradžioje, netrukus po laikomos JAV Mėnulio programos pabaigos, pradėjo išgirsti apie Diego Garcia atolą Indijos vandenyne. Tikėtina mes tikrai ten statėme komunikacijos struktūrą, nes buvo padarytas dar drastiškesnis žingsnis iškeliant visus 20 tūkst. ar panašiai šios mažos salos čiabuvių į kitas vietas. Visai neseniai mes išgirdome apie Diego Garcia kaip naujos JAV laivyno bazės vietą, tačiau, o mano draugai, jums nepapasakojo visos istorijos. Diego Garcia, o mano draugai, yra naujas kosmodromas, iš kurio leidžiamos slaptos misijos į Mėnulį statant slaptą Mėnulio bazę.

Savo 1977 m. elraštyje jis rašo apie informaciją, gautą iš savo šaltinių, apie bazę Mėnulyje:

Toliau pateikiama daugiau detalių. TSRS sėkmingiau kūrė spindulinį ginklą – ir juo sunaikino naujai pastatytą JAV bazę Mėnulyje:

Rugsėjo 26 d. amerikiečių personalas slaptoje Rokfelerių Mėnulio bazėje Koperniko krateryje buvo beveik suformuotas. Spindulinis ginklas beveik parengtas – tačiau buvo per vėlu. Vakarop Tarybų Sąjunga pradėjo bombarduoti Mėnulio bazę Neutroniniais spinduliais. Per visą naktį ir visą rugsėjo 27 d. Mėnulio bazė bombarduota be pasigailėjimo neutronų spinduliais tarsi kokia neutronine bomba; ir kai vakare amerikiečiai pažvelgė į viršų, į taikų Mėnulį per pilnatį, žinomą kaip „Derliaus Mėnulį“, keli paskutiniai amerikiečiai Mėnulyje mirė nuo neutroninės radiacijos. Amerikiečiai prarado „Derliaus mėnulio“ mūšį.

Nėra aišku, ką aptaria „Ataskaita, kad TS sunaikino slaptą JAV bazę Mėnulyje“. Tikėtina, kad jis apima aptarimą tarp Kongreso ir Vyriausybės apie Beterio „Derliaus Mėnulio mūšį“ ar kitą informaciją. Bet kodėl Kongreso ir Vyriausybės departamentas buvo susidomėjęs ta informacija ar, kas dar svarbiau, ką jie galėjo apie tai pasakyti? Ateitis parodys...

Ginkluotė keliasi į kosmosą

Žmonių visuomenė vis labiau priklauso nuo palydovų – nuo žemės ūkio ir orų stebėjimo iki didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir GPS. Bet karo metu, sutrikdžius priešo prieigą prie šių technologijų, galima įgyti didžiulį taktinį pranašumą, sulekiant priešui į ekonominį neužtikrintumą ir socialinį nestabilumą. Karas kosmose

Todėl šalys ir kuria naujus būdus palydovų pažeidimui. JAV Karinės kosminės pajėgos susirūpinusios dėl daugybės įvairių „kinetinių kovinių mašinų“, kurios netrukus gali pradėti bastytis kosmose, tame tarpe ir rusų „matrioškas“, galinčias pažeisti (taranuoti) kitus kosminius objektus. Svetimi laivai gali užmesti tinklus ar užgriebti taikinį kabliais. O dar yra Kinijos nepilotuojami kosminiai lėktuvai, netrukus su antžeminėmis stotimis galėsiantys komunikuoti kvantinėmis technologijomis arba palydovai su Dirbtiniu intelektu (DI; skaitykite Dirbtinis intelektas kare). Trumpai apibūdinant, baimė dėl konflikto kosmose, spartina kosminės ginkluotės lenktynes, kuriose įvairios militaristinės jėgos stengiasi įsiveržti į priekį.

2020 m. pabaigoje Rusija jau išbandė priešpalydovinę raketą, skirtą palydovų žemose orbitose sunaikinimui. Ji susprogdino atitarnavusią tarybinių laikų raketos pakopą sukeldama tokį nuolaužų „debesį“, kad TKS stotyje esantys astronautai pasislėpė gelbėjimosi kapsulėse (taip pat skaitykite Kosmosui reikia geros šluotos). O taip pat buvo atvejų, kai svetimi palydovai įtartinai arti priartėdavo prie JAV kosminių objektų.

Spėjama, kad per ateinančius 10 m. pasirodys palydovai, galintys paskleisti chemines medžiagas ar „apakinti“ kitus kosminius aparatus lazerio spinduliu. O Kosminėms pajėgoms jau dabar tenka kovoti ir su skaitmeniniu mūšiu, vykstančiu žemės paviršiuje ir tenka susirūpinti skaitmeninio saugumo spragomis.

Jei kils naujas didžiųjų valstybių karas, jis vyks strateginiame kosmoso lauke. Būtent todėl JAV labai siekia užsitikrinti kosmosą savo svarbiausioms karinėms ir civilinėms operacijoms. Tereikia sunaikinti jos palydovus ir priešininkai (Rusija ar Kinija) galės pasinaudoti JAV silpnomis vietomis. Todėl Kosminės JAV pajėgos 2019-ais buvo sukurtos todėl, kad vadovybė manė, kad JAV padėtis kosmose, tame tarpe ir strateginės orbitos aplink Žemę, prastėja – ir joms iškeltas paprastas tikslas: „Viešpatavimas kosmose“.

Bet tuo istorija nesibaigia – Kinija ir Rusija nori atimti iš JAV galimybę naudotis kosmosu karo atveju, tad kovos veiksmai už Žemės ribų vyks etapais. Kinija netgi yra parengusi planą, kaip nustumti JAV iš dominuojančios vietos kosmose. Ir netrukus karai vyks dėl gyvybiškai svarbių teritorijų kosmose, tokių, kaip Lagranžo taškai tarp Žemės ir Mėnulio, kuriose gali stabiliai kyboti orbitiniai teleskopai (pvz. JWST ar ankstesnis „Hubble“). Ir jei Kinijai ar Rusijai pavyktų pasiekti dominavimą kosmose, būtų dominuojama ir Žemėje, nes skaitmeninėje eroje kosmosas ir Žemė yra persipynę.

Vis tik perėjimas prie kosminių karų bus ne akimirksniu, o per kelis žingsnius.

Pirmoji fazė.
Bet kuris potencialus karas kosmose bus glaudžiai susijęs su geopolitiniais įvykiais Žemėje – tad ir prasidės kaip kova dėl palydovų siekiant priešui sutrukdyti išeiti į kosmosą, kad tasai būtų „apakintas“ ir kad tarp gyventojų kiltų sąmyšis. Tai galima pasiekti panaudojant priešpalydovinį ginklą (ASAT), kurio pasekoje susidarę kosminės šiukšlės, sukeldamos Keslerio sindromą, viską nušluotų visoje orbitos plokštumoje. Arba orbitoje susprogdinus atominę bombą, kurios sukeltas elektromagnetinis impulsas išvestų iš rikiuotės visus palydovus.
Kinų palydovai, skriejantys artimose orbitose prie jautrių JAV branduolinio valdymo, ryšio palydovų bei Karinio jūrų laivyno MUOS grupuotės, gali būti panaudoti fiziniam jų poveikiui. Kinai nusitaikę ir į kritinę WGS sistemą, o iš palydovinio ryšio centro Sičane galima panaudoti galingus lazerius prieš JAV šnipinėjimo palydovus žemose orbitose (LEO).
Jau daug metų Kosminių pajėgų karininkai iš kosminės bazės Petersone (Kolorado valst.) bandė įtikinėti, kad amerikiečiai irgi turėtų grasinti kinų ir rusų palydovams – tačiau tiesiog nei rusai, nei kinai taip smarkiai nesiremia palydovais, kiek tai daro JAV. Be to, kosminiame kare pranašumą gauna puolantis, o ne besiginantis.

Antroji fazė.
Galiausiai įvyksta konfliktas kosmose, kai nesitaikoma į nepilotuojamus palydovus. Šis tolimos ateities karas vyks vien kosmose beveik nepriklausomai nuo įvykių Žemėje.
Grįžkime prie kinų palydovų greta JAV karinių kosminių objektų. Viena apsauga nuo jų būtų greta skrendantys palydovai „apsaugininkai“, skirti galimų atakų atrėmimui. Jie jas galėtų priimti „savo krūtine“ ir suteiktų daugiau laiko saugomiems palydovams, toliau užtikrinant taktinį pranašumą prieš priešą.

Trečioji fazė.
Kosmosas nėra vien kariniai palydovai ir tyrimo stotys, tokios kaip TKS. Jį galima panaudoti ir smūgiams priešui. Faktiškai tai tapo įmanoma 2002 m., kai drąsus jūrų pėstininkų karininkas nusipirko vieną iš R. Brensono lėktuvų, jį perdarydamas kariniams tikslams. Po rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio JAV kariams reikėjo skubiai patekti į Afganistaną ir susekti bei sunaikinti Al-Qaeda stovyklas. Vienu sprendimu buvo suborbitinių kosminių lėktuvų eskadrilės sukūrimas. Ta idėja liko neįgyvendinta, tačiau jos variacijos sklando ir šiandien.
Oro pajėgos linko prie panašaus projekto, tačiau vietoje lėktuvų, galinčių skubiai permesti karines pajėgas, jos rengėsi sukurti bazes ore, galinčias sparčiau aprūpinti ant žemės kariaujančias pajėgas.

Ketvirtoji fazė.
Išplitus hipergarsiniams ginklams bei sugrįžus branduolinio karo pavojui, atgijo ir senoji Reigano kosminės priešraketinės gynybos koncepcija. Tada ji technologiškai dar buvo nesubrendusi, tačiau dabar jau įmanoma; o JAV yra pažeidžiama netikėtam branduoliniam smūgiui tol, kol Pentagonas atsisako kurti tokias sistemas. Tačiau nuo hipergarsinio ginklo vienintele veiksminga gynyba tebūtų kosminės priemonės, t.y. palydomų žemose orbitose spiečiai, hipergarsinėms raketos neleisiantys grįžti į atmosferą. Mat jų didžiausia grėsmė yra ne greitis, o galimybė manevruoti išvengiant priešraketinės gynybos. Pvz., aiškėja, kad nuo „Oriešnik“, kurį rusai panaudojo Dniepre, dauguma įprastų oro gynybos sistemų negali apsaugoti. Tuo tarpu kosminė priešraketinė sistema leistų užpuolimo prasmę padaryti pasenusia.

Penktoji fazė.
Tačiau karai vis tiek kils – tik jie migruos toliau į Saulės sistemą, kai žmonės apgyvendins kitas planetas, jų palydovus ir asteroidus. Į kovą stos kosminiai laivai – tik jie bus milžiniški ir nerangūs. Jų modulinė struktūra bus labai patogi – ji leis atjungti pažeistas sekcijas, kad kitos galėtų tęsti kovą. O taip pat iš jų bus galima surinkti atskirus mažesnius laivus. Greičiausiai tie laivai turės elektromagnetinę (EM) arba branduolinę pavarą (abi šiuo metu eksperimentinėje būsenoje). EM pasiūlė britas Roger Shawyer’is⁵⁾, o JAV nusižiūrėjo ją kaip pavarą būsimiems palydovams – tai mikrobangė technologija, elektros energiją tiesiogiai verčianti į trauką (kai kurie mokslininkai ją pavadino „Neįmanoma pavara“, nes yra skeptiški dėl praktinio jos panaudojimo). Branduolinių sprogimų pavaros idėja sklando jau kelis dešimtmečius (dar nuo „Orion“ projekto 7-me dešimtm.). „Warp“ pavaros (tokios kaip Alkubierės pavara kreivinanti erdvę) dar lieka fantastikos srityje.
Kritiškai svarbia dalimi taps dirbtinis intelektas (DI), be kurio išgyvenimas Saulės sistemos objektuose bus sunkiai įmanomas. Dažnai DI visiškai valdys karinius laivus, nes žmonių ekipažas bus pernelyg pažeidžiamas juose. Jų lazerinę ginkluotę papildys tolimojo nuotolio raketos ir, galbūt, net bėginės patrankos (railguns), kurias kuria tiek amerikiečiai, tiek kinai. Iš esmės, tai EM jėgų dideliu greičiu išsviedžiami sviediniai (taigi, išvengia kuro naudojimo poreikio).
Ginčų objektu tapo kvantiniai radarai, mat kinų kariškiai išvystė jų kūrimą ir teigia, kad jų dėka amerikiečių „stealth“ lėktuvai faktiškai taps „senienomis“, nes toks radaras gali sukelti „dirbtinę EM audrą“. Dar viena nauja kare panaudojama technologija gali tapti kvantinė komunikacija, kurios vystyme vėlgi pirmauja Kinija (dar gerai, kad amerikiečiai turi „SpaceX“ ir SEAQUE).

Taigi, kosminiuose karuose galimai panaudotinos technologijos jau kuriamos dabar, - ir net primityvios jų formos jau įtraukiamos į ginkluotę. Tik JAV bėda tame, kad daugelyje šių technologijų sričių pirmauja Kinija (o kadaise iš jos taip juokėmės!) ir jei taip tęsis, tai Amerikai nematyti dominuojančios vietos kosminiuose karuose (o vadovaujant D. Trump’ui, tai gana tikėtina – nebent I. Musk’as paveiks jį). Dar gerai, kad šios varžytuvės išeina už dabartinio momento ribų ir daugiau vyks likusio šimtmečio eigoje...

Pastaba: Atrodo suklydau, ankstesniame straipsnelyje bandydamas įvertinti D. Trump’o nusiteikimą pakovoti dėl kosmoso karinėje srityje. Dabar aptikau papildomos informacijos, leidžiančios suabejoti tokiu vertinimu...

D. Trampas NASA administratoriumi pasirinko milijardierių ir kosmoso turistą Jared Isaacman’ą⁶⁾, kuris 2024 m. „Spacepower asociacijos“ konferencijoje, vykusioje gruodžio 10-12 d. Orlande (Floridos valst.), tvirtino, kad kariai kosmose „absoliučiai būtini“. Anot jo, „Amerika lyderiaus; ir mums reiks gynėjų ten, viršuje, kurie prižiūrės mus“.

Tačiau tokie jo pasisakymai kiek ir stebina. Ar astronautams reikia ginkluotų asmens sargybinių kosmose? Ką kariai veiks kosmose? Kokio tipo karius Pentagonas siųs į kosmosą? Ir kur jie ten apsistos (TKS baigia gyvavimą 2030-ais)? O gal jis omenyje turėjo kažką kita?! Ir nenuostabu, kad J. Isaacman’as neatskleidė daugiau detalių, jau nekalbant, kiek kainuos tokia iniciatyva. Tik jis užsiminė, kad karių pasiuntimas į kosmosą gali būti maždaug tuo pat metu, kai NASA tikisi įsikurti Mėnulyje (gal jis ir turėjo omenyje Mėnulį?!).

Be to, jis tikisi kosmosą paversti ekonomine galimybe. Tačiau tai jau kita kalba, bet ir pripažįsta, kad „Polaris“ programai iškilę kai kurių klausimų ir ją gali tekti pristabdyti.

¹⁾ Samuelis Devainas (Samuel Leeper Devine, 1915-1997) – JAV respublikonas, Atstovų rūmų narys (1959-1981) nuo Ohajo valstijos.

²⁾ Džordžas Leonardas (George Burr Leonard, 1923-2010) – amerikiečių rašytojas, pedagogas, daug rašęs edukaciniais ir žmogaus potencialių galimybių klausimais, turintis 5-o laipsnio aikido „juodąjį diržą“.

³⁾ Piteris Beteris (Peter David Beter, 1921-1987) – amerikiečių teisininkas ir finansininkas. 1973 m. išleido knygą „Konspiracija prieš dolerį“, kurioje tvirtino, kad visi pasaulio įvykiai yra valdomi trijų klanų: Rokfelerių, „bolševikų- sionistų“ ašies ir Kremliaus. 1975-82 m jis išleido 80 audio juostų, kuriuose teigė demaskuojantis politinius lyderius (taip pat ir apie el. dalelių spindulinius ginklus).

⁴⁾ Diego Garsija - didžiausias atolas Čagoso salyne, Indijos vandenyne, esantis apie 1600 km nuo Indijos krantų. Plotas 174 km², iš kurio sausuma sudaro 30 km². Ilgis 60 km. Aukštis iki 6,7 m. Jį 16 a. atrado portugalai, o 18 a. prancūzai jame įkūrė kokosų plantacijas. 1971 m. salų gyventojai jėga deportuoti iš atolo į Mauricijų ir Seišelius, o jame įkurta JAV karinė oro bazė.

⁵⁾ Rodžeris Šojeris (Roger Shawyer) - britų inžinierius elektrikas, apie 50 m. dirbantis kosmoso ir gynybos srityje. Jis išrado EmDrive pavarą ir apie 20 m. yra nedidelės „Satellite Propulsion Research Ltd“ kompanijos vadovas (nuo 2001 m.). Į kosmoso sritį persikėlė 1981-ais, kur dirbo su „Skynet 4“ ir NATO IV naudingo krūvio programomis. Kita svarbia programa buvo „Galileo“ navigacijos sistema. 1999 m pasiūlė elektromagnetinės „EmDrive“ pavaros idėją, kurią vystė savo kompanijoje, 5-iems metams gavęs JK vyriausybės finansavimą. Vėliau rėmė kosminės industrijos atstovai. Vis tik 2021-ais paskelbi rezultatai rodo, kad „EmDrive“ nesukuria žymios traukos (ir aplamai jos veikimo principai prieštarauja dabartinio mokslo sampratai, pvz., impulso išsaugojimui dėsniui). Vis tik įvairiose šalyse bando sukurti eksperimentinius jo modelius.

⁶⁾ Džaredas Aizekmanas (Jared Taylor Isaacman, g. 1983 m.) - amerikiečių verslininkas, lakūnas, kosmoso turistas. Į kosmosą kilo du kartus - 2021 m. rugsėjį (skrydis truko 3 d. ir buvo skirtas lėšų vaikų ligoninei surinkimui) ir 2024 m. rugsėjį, kurio metu išėjo į atvirą kosmosą; abu kartus „SpaceX“ laivu „Crew Dragon“. 1999 m. įsteigė mokėjimų kompaniją, kuri dabar vadinasi „Shift4 Payments“. 2004 m. ėmėsi mokytis skraidyti, o 2012 m. buvo vienu iš „Draken International“, apmokančios karo pilotus, steigėju. 2024 m. pasiūlytas NASA direktoriaus pareigoms.