Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Antigravitacijos paieškų istorija
Paskutiniais metais Artūras Klarkas, gyvendamas Šri Lankoje, vengė žiniasklaidos, nes sakėsi ja persisotinęs. Tačiau jis sakėsi, kad yra visada pasiengęs pakomentuoti naujus pasiekimus dominančiose srityse pvz., NSO nusileidimą Baltųjų rūmų pievelėje ar pirmąją tikrą žinutę iš kosmoso. Bet netikėtai jis dalyvavo 1994 m. PASOLS seminare, kuriame susirenka Ramiojo vandenyno šalių kariškiai. Jame trumpai pasisakė apie šaltąją branduolių sintezę. Buvo praėję penketas metų nuo Pons ir Fleischmann paskelbimo apie savo sėkmę, tačiau kitiems nepavyko pasiekti savo bandymais. Taip pat apie tai skaitykite: Antigravitacija Prieš pat mirtį Ben Rich, buvęs Lockheed Skunkworks vadovas, siauram ratui skirtoje paskaitoje pareiškė: Jau turime priemones kelionėms tarp žvaigždžių, tačiau tos technologijos nuslėptos slaptuose projektuose ir reikia Dievo pastangų, kad jas kada nors gautų žmonija... Viską, ką galite įsivaizduoti, jau žinome, kaip sukurti. 1956 m. britų tyrimų kompanija Aviation Studies Ltd. parengė ataskaitą apie elektrogravitacines
sistemas, kurioje nagrinėjo įvairius graavitacijos valdymo aspektus. Jie elektrogravitacinio variklio panaudojimą apibūdino taip: Tačiau dėl T. Brauno darbų (jie minimi ir >>>>> bei >>>>>), jame pareikšta tai, kas, ko gero, tebegalioja ir šiandien: Vienas sunkumų 1954-55 m. buvo aviacijos nenoras rimtai pripažinti elektrogravitaciją. Vien pavadinimo pakako atbaidyti žmonėms. Tačiau žurnalas The Aviation Report pateikė nemažai nuorodų į projektus, susijusius su antigravitacija. 1954 m. jo prognozės skambėjo taip: ... progresas lėtas. Tačiau yra požymių, kad Pentagonas yra pasirengęs remti plačią įrenginių aibę, kad būtų gauta geresnis pažinimas... Pirmasis diskas turėtų būti užbaigtas iki 1960-ųjų. Minėtos Glenn Martin, Convair, Sperry-Rand, Sikorsky, Bell, Lear Inc, Clarc Electronics, Lockheed, Douglas, Hiller kompanijos, o taip pat AT&T, General Electric, Curtiss-Wright, Boeing, North American... Matome, kad tuo metu dėmesys antigravitacijai buvo didelis. Tai kas nutiko, kad jis dingo ištisus 4 dešimtm.? Tačiau 1995 m. L. Davenport'as paskelbė savo darbų rezultatus, kurie patvirtino Brauno pasiekimus. Prancūzijoje J. Naudino laboratorija paskelbė duomenis apie antigravitacinio keltuvo variantą. Pasirodė ir kitų pranešimų. O 2002 m. M. Evans'o ir P. Anastasovskio ir kt. straipsniai jau padėjo teorinius pagrindus antigravitacijos reiškiniams elektrodinamikos srityje. Tačiau dar anksčiau, 1994 m. M. Alcubierre parodė, kad kelionės didesniu už šviesos greitį yra, iš
principo, galimos ir nepažeidžia reliatyvumo teorijos principų (apie tai žr.
>>>>> ). Vėliau tai analizuodamas
Kiti šios srities atradimai susiję su Kazimiro efekto numatomu nulinio taško arba vakuumo energija. Pagal jį, dvi labai arti esančios metalinės plokštelės traukia viena kitą dėl kvantinių fliuktuacijų disbalanso. Išvadas iš šio reiškinio H. Puthoff'as skelbė keliuose 9-ojo dešimtm. pabaigos straipsnyje. Apie tai daug rašė ir T. Bearden, aprašydamas ir įvairias galimas tos energijos panaudojimo galimybes. Nuo pat Teslos laikų, mokslininkai žinojo apie tą energiją, tačiau pusę amžiaus nedrįso apie ją kalbėti. Ji susijusi su fundamentaliais klausimais: Kas palaiko Visata? Iš kur elektronas gauna energijos sukimuisi aplink branduolį? Netgi atrodo, kad būtent elektrono sukimasis suteikia atomui masę bei inertiškumą (žr. B. Haisch). Tai suteikia galimybę paaiškinti Biefield-Brown efektą. Gali būti, kad aukštos įtampos laukas sukuria elektromagnetinį barjerą, blokuojantį atomo struktūrą ir neleidžia jau sąveikauti su nulinio taško lauku. Tai sulėtina elektronų judėjimą ir taip sumažina giroskopinį poveikį, atomo masę bei inertiškumą, - ir judėjimas tampa lengvesnis. 1993 m. LaViolette savo straipsnyje aptarė B-2 bombonešį ir galimą jo antigravitacinį variklį, paremtą T.
Brauno principais. 2001 m. kovo 9 d. privati The Disclosure Project organizacija surengė spaudos
konferenciją, kurioje be NSO stebėjimų, buvo aptariama ir antigravitacijos, nulinio taško energijos
technologijos ir ateivių laivų atkūrimo (ARV) projektai. Joje buvęs Oro pajėgų seržantas Dan Morris dėstė: Toliau jis aptarė nulinio taško energiją: Taigi, jei turėsite vieną tų įtaisų, kuris yra apie 16 colių ilgio ir apie 8 colių, jo nereiks prijungti prie elektros. Tie įrenginiai nieko nedegija, Jokios taršos. Jis niekad nesusidėvi, nes nėra judančių dalių. Judėjimą sukelia elektronai, gravitaciniame lauke, elektriniame lauke, ir jie stumia priešinga kryotimi, aišku? Dr.B. (vardas neatskleistas, nes jis tebedirbo toje srityje, ir beveik visą gyvenimą dirbęs su slaptais projektais) sakė: A.H., dirbęs Boeing, pateikė nemažai įdomios informacijos:
Kapitonas Bill Uhouse, 10 m. tarnavęs Kariniame laivyne, o po to 4 m., jau būdamas civiliu, bandė egzotinį
eksperimentinį skraidymo aparatą. O kitus 30 m. dirbo slaptuose projektuose antigravitacinių sistemų
inžinieriumi. Jis sakė: Brad Sorenser sakėsi Nortono Oro pajėgų bazės angare matęs tris skraidančias lėkštes: Aišku, šie ir daugelis kitų paminėjimų, neįrodė, kad JAV sėkmingai įsisavino antigravitacines technologijas. Tačiau jie liudija, kad labai tikėtina, kad darbai šioje srityje yra vykdomi. *) Haroldas Puthofas (Harold E. Puthoff, g. 1936 m.) amerikiečių fizikas ir parapsichologas. 7-o dešimtm. pabaigoje susidėjo su scientologijos bažnyčia ir ėmė teigti įgijęs nuotolinio matymo sugebėjimus. Tačiau 8-o dešimtm. pabaigoje su scientologija nutraukė visus ryšius. 8-9 dešimtm. tyrinėjo paranormalias gebėjimus. Po 1985 m. Austine įsteigę Pažangių studijų institute, kuriame atliekami su energijos generavimu bei kosminių varikliais susiję tyrimai. Dabar yra privačiai finansuojamos EarthTech International, Inc kompanijos vadovu. Joje daugiausia užsiima su įvairiais nulinio taško energijos aspektais. Joje įvertinami įtaisai, kurie, kaip teigiama, sukuria daugiau energijos nei sunaudoja. Literatūra:
Papildomai skaitykite:
|