|
Ar yra gyvybė Marse?
Ji atskrido iš Marso. Ji taip sakė. Ir aš patikėjau. Negalėjau netikėti. Jos rankos buvo silpnos, o krūtinė puiki. Žemėje tai retenybė. Tiesa, kiek glumino tai, kad visai nekalbėjo marsietiškai ir jos troškimai buvo labai jau žemiški.
Ir dar ji mokėjo skaityti svetimas mintis. Mano mintis. Tai buvo ne visai taip, tačiau aš ja tikėjau... Kartą ji man pasakė, kad mane myli. Vėliau ji daug kartų tai sakė. Matyt, Marse tai reiškia kažką kita. Kažką panašaus į "labas" ar "ačiū". Tačiau tada aš to dar nežinojau. Pas ją turėjo atskristi iš Marso ir išsivežti į gimtąją planetą. Matyt, ji labai laukė, nes iškart puolė prie jo. Ir užmiršo viską pasaulyje... Jiedu ilgai negalėjo išskristi. Trūko faneros... Kai jos gavo, prireikė dar plytelių. Matyt, vidinei planetlėkio apdailai. Tada jie panoro jame įrengti židinį. Tiesa, buvo problemų su dūmtraukiu... Vėliau jie dar kažką sugalvojo, tada dar. Tada paaiškėjo, kad tasai marsietis viso labo defektologas rajono poliklinikoje, o Marsas ne didelė Saulės sistemos planeta, o tik mažytė nieko neišsiskiriančios mergiotės svajonė... Štai ir viskas. Ara Jerndžakian, Jerevanas Papildomai skaitykite:
Pagrindinis NSO puslapis |
Užtat ji mokėjo skraidyti. Ir dažnai išskrisdavo toli toli matyt, jos neveikė Žemės trauka.
O kai sugrįždavo, viskas aplink keisdavo spalvą. Ji buvo didžioji Dailininkė.
