Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Sliūkintojas pas karalienę Viktoriją

Queen Victoria and Albert Daugelis mūsų karalienę Viktoriją įsivaizduoja kaip senyvą, apkūnią matroną, orią ir nepasiekiamą. Tačiau 1838 m. ji buvo jauna ir netgi patraukloka – ką tik sėdusi į sostą, nekalta ir nevedusi. Jos karūnavimą stebėjo milžiniškos minios žmonių.

Tais laikais nebuvo karališkos šeimos apsaugos. Bekingemo rūmuose galioje Viduramžiškos taisyklės ir nebuvo vieno tiesiogiai už saugumą atsakingo asmens. Trys vienodai neefektyvios grupės darbavosi nepriklausomai viena nuo kitos: senyvi ir paliegę durininkai, pažai (labai vertinę miegą naktimis) ir sargybiniai, rimtai neatlikinėję savo darbo.

Pro šią išglebusią apsaugą prasmukdavo keistuolis „Vaikinas Džounsas“ (Boy Jones), apsėstas potraukio pas jaunąją Karalienę. Laikas nuo laiko jis įsliūkindavo į Bekingemo rūmus, kad stebėtų ją, pasėdėtų soste, pasiraustų jos privačiuose apartamentuose. „Jei būčiau žinojusi, kad jis įėjo į miegamąjį, kaip būčiau išsigandusi“, ji parašė dienoraštyje po to, kai Vaikinas Džounsas buvo rastas pasislėpęs po sofa gretimame kambaryje.

Edvardas „Vaikinas“ Džounsas gimė 1824 m. seno girtuoklio siuvėjo šeimoje, kurio visa šeima glaudėsi viename kambaryje ir miegojo ant varganų skudurų. Dėl savo vengimo dirbti, įpročio niekada nesiprausti, Edvardo galimybės gauti pastovų darbą atrodė nieko vertos. Vaikinas Džounsas nebuvo protiškai atsilikęs, tačiau jo įpročiai buvo gana keisti: jis retai su kuo nors kalbėdavosi ir visą vakarą praleisdavo iš kortų statydamas namus ir skaitinėdamas popieriaus skiaučių krūvą, kurią nusipirkdavo už pensą.

1838 m. gruodį Vaikinas Džounsas buvo pagautas Bekingemo rūmuose, kur jis knaisiojosi tuščiuose miegamuosiuose, tame tarpe ir karalienės Viktorijos privačiuose apartamentuose. Kadangi buvo nugvelbęs kažkiek apatinių drabužių ir kitų daikčiukų iš rūmų „prisiminimui“, vadintas „rūmų kaminkrėčiu“, nes buvo toks nešvarus, buvo teisiamas Vestminsterio teisme. Dėka gudraus advokato ir geros širdies teisėjo, įsėlinimas į rūmus palaikytas pokštu ir Vaikinas Džounsas buvo išteisintas.

1840 m. gruodį Vaikinas Džounsas vėl surastas Bekingemo rūmuose. Šįkart jis lindėjo po sofa karalienės Viktorijos persirengimo kambaryje. Jis ten buvo kelias valandas, stebėdamas privatų Karalienės susitikimą su princu Albertu. Niekas netrukdė jam įlėkti į jos miegamąjį ir nutempti lovos apklotus. Vis tik „paprastas praėjimas“ net ir į karaliaus rūmus nebuvo laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Dėl to delikataus klausimo, ką Vaikinas Džounsas matė karalienės persirengimo kambaryje, jis buvo tardomas ir įkalintas trims mėnesiams kaip išdykėlis ir valkata.

Paleistam iš kalėjimo 1841 kovą, jam nereikėjo daug laiko vėl pranikti į Bekingemo rūmus – jis surastas Paveikslų galerijoje, valgantis šaltą mėsą su bulvėmis, kuriuos nugriebė virtuvėje. Ir vėl nuteistas trim mėnesiams kalėjimo. Buvo daug spėliojimų, kaip nemokytas vaikinas galėjo į rūmus: ar jis nusileisdavo kaminais, o gal turėjo bendrininką virtuvėje? Pats Vaikinas Džounsas. Tikėtina, kiekvieną kartą sakė, kad įlįsdavo pro nesaugomą pirmo aukšto langą. Taip pat spėliojama, kiek kartų jis galėjo buvoti rūmuose, kai pasišalino nepastebėtas. Jo tėvas sakė, kad Edvardo kartais nebūdavo iki dienos pabaigos; paklaustas, ką darė, nieko nepaaiškindavo.

Boy Jones Lordo Melburno vyriausybė norėjo atsikratyti Vaikino Džounso bet kokia kaina, baimindamasi, kad jis gali sužeisto ar net nužudyti Karalienę. Jie ėmėsi ekstremalios priemonės – įsodino jį į laivą, plaukiantį į Braziliją. Jam grįžus, buvo vėl sučiuptas ir priverstas tarnauti jūreiviu Karališkame laivyne. Jis dukart bandė bėgti ir dukart buvo pagautas, tarnybą baigdamas beveik kaip vergas. Č. Dikensas ir kiti humanitarai piktinosi tokiu neprrimtinu elgesiu, tačiau karalienė Viktorija ir vyriausybė nenusileido. 1848 m. jis buvo paleistas vien todėl, kad jie bijojo viešumo, jei nutiktų, kad jis mirtų nuo ligos tebebūdamas kaliniu.

Deja, ilgokas Vaikino Džounso plaukiojimas nepakeitė jo nusistatymo. 1849 m. jis apkaltintas įsibrovimu į patikėtinio namus ir išsiųstas į Fremantle, Vakarų Australijoje, kur dirbo pyragėlių pardavėju be teisės grįžti. Tačiau darbas nebuvo jo pašaukimas ir jis rado būdą grįžti į Angliją, kur 1857-ais buvo suimtas už vagystę ir įkalintas 6 mėnesiams. 1868 m. rugsėjį laikraštis paskelbė, kad ką tik Viešųjų darbų ministru Viktorijoje tapęs Mr. Jones yra, iš tikro, Vaikino Džounso brolis. Abu pradėjo pačiame skurdo dugne ir Mr. Jones sėkmė buvo skelbiama kaip akivaizdžia „pokyčių kolonijose iliustracija“.

Vienas Perth‘o iš Vakarų Australijos gyventojas pranešė straipsnį rašančiam H. Lucy, kad „Vaikinas Džonas“ atsikėlė į jų miestą, kur dirba miesto šaukliu – tačiau jo šlovė jo nepalieka ir jį erzina vietiniai berniūkščiai. O 1893 m. Bokso dieną, kažkoks senyvas Thomas Jones nusipirko butelį gėrimo Bairnsdale, Rytų Gipslande, prigulė ant Mitčelo upės tilto krašto. Po pietų jis nukrito iš 3,7 m aukščio ir užsimušė, galva atsitrenkęs į akmenį. Po kelių dienų „Bairnsdale Advertiser“ parašė, kat tai buvo tas pats „Vaikinas Džounsas“, slaptasis Bekingemo rūmų lankytojas.

Daugelis autorių spėliojo, kas buvo „Vaikinui Džounsui“. Ar jis buvo šizofreniku? Jo tėvas, darbdavys Grifitas ir daugelis su juo kalbėjusių žurnalistų laikė jį keistu. Ką jis rašydavo, kai sėdėdavo prieš ugnį įnikęs į savo popieriaus skiautes, vėl ir vėl taisinėdamas tekstus – meilės laiškus Karalienei, būsimas pasakojimo apie Bekingemo rūmus skyrius ar tiesiog nesąmones? Niekas Niekas nesužinos, nes jis viską, ką surašydavo, įmesdavo į ugnį. Kaip ir dauguma „šizų“, Vaikinas Džounsas buvo vienišius. Tačiau, kad būtų Buckingham palace, 1830 šizofreniku, jis turėjo patirti kokias nors iliuzijas ar haliucinacijas. Tačiau jo tėvas ir bendravę žmonės laikė jį protiškai sveiku, du gydytojai, jį ištyrę 1840-ais, nepaskelbė jo protiškai nesveiku, nors jautė vyriausybės spaudimą, kad padarytų tokį sprendimą.

Yra ir „šizoidinės asmenybės“ prielaida. Tokios asmenybės neretai turi polinkį į vojerizmą ar net erotomaniją, dar vadinamą Clerambault‘o sindromu. Drovus, intravertinis, dažnai nepatrauklus vienišius dėmesį sutelkia dėmesį į kokį nors kitos lyties asmenį, neretai užimantį gerokai aukštesnę kitos lyties asmenį, neretai užimantį gerokai aukštesnę visuomeninę būseną. Jis i,ma elgtis keistai, rašo laiškus, siunčia dovanas, arba virsta slapuku, stebinčiu įsimylėjimo objektą per atstumą, ir netgi įsibraunantis į namus.

„Stalkeriai“ yra rimta šių dienų problema. Gausybė asmenų lenda į intymius reikalus, apsėsti potraukio kokiam nors asmeniui ir norintys apie jį sužinoti daugiau. Kai kurie pasirenka paprastus žmones: sekretorės „lenda“ prie įstaigos vadovo, labdaroje dirbančios senmergės – prie parapijos vikaro, jauni bedarbiai – prie jiems priskirto socialinio darbuotojo. Kitų ambicijos aukštesnės – jų taikinys yra įžymybės. Jų dėmesį patyrė Bredas Pitas, Madona, Džodi Foster, Deividas Letermanas ir net Bilas Klintonas – bei daugelis kitų.

Tarp jų ir Vaikino Džounso yra akivaizdžių panašumų, tačiau ir skirtumų. Visų pirma, Vaikinas Džounsas buvo apsėstas tiek pačių Bekingemo rūmų, tiek konkrečios Karalienės. Ir nors jis dukart įsliūkino į jos privačius apartamentus, pasiėmė kai kuriuos apatinius, nėra įrodymų, kad jis būtų bandęs ją sekioti visur, tarkim, prasiskverbti į Vindzorų pilį. Taigi, jis lieka išskirtinis ir nepatenka į klasifikaciją.


Viktorijos laikų stalkeriai

Kitas įžūlus sliūkintojas buvo Vaikino Džounso amžininkas airių baristeris Ričardas Dunas. 1838 m. prie Harrogatte jis sutiko 24 m. amžiaus Andželą Coutts (Angela Burdett Coutts), prieš metus paveldėjusią beveik 2 mln. svarų. Nors Ričardas buvo vidutinio amžiaus vyras, jį apėmė aistra jai kartu su įsitikinimu, kad jo jausmai susilaukia atsako. Kai jis jai atsiuntė kelis nepadorius laiškus, jos tėvas kreipėsi į policiją ir Ričardas buvo įkalintas.

1838 m. A. Coutts vėl buvo Londone, o taip pat ir Ričardas. Jis galėjo ją sekioti visą laiką ir buvo labai įkyrus, tad mergina ėmė baimintis dėl savo gyvybės. Jos tėvas vėl iškvietė policiją, konsteblis jį įspėjo, o kadangi jis nesiliovė, buvo suimtas ir įkalintas. Išėjęs iš kalėjimo 1839 m. pradžią, nesiliovė sekioti Andželos – 1841 m. vėl buvo įkalintas iki 1846-ųjų. Vėliau jis įsikalė mintį, kad Andžela pažadėjo už jo tekėti ir 100 tūkst. svarų kraitį. Tad vėl buvo įkalintas 18-ai mėnesių, o vėliau dar 10-čiai. Boy Jones looks at Queen

1856-ais Ričardo dėmesį patraukė 23 m. Kembridžo princesė Mary (42 m. Andžela jau tapo per sena jam). Vėl buvo suimtas ir keli nepadorūs jo laiškai buvo perskaityti teisme. Du gydytojai paskelbė, kad jis veikė paveiktas iliuzijų. Sprendimas buvo – uždaryti „psichuškėje“.

1883 m. bedarbis patikėtinis Edvardas Raudonas susižavėjo jaunąja Violeta Lane-Fox ir ėmė ją sekioti. Galiausiai jis parašė laišką, sakydamas, kad ją nušaus, jei ji nesutiks su juo susitikti. Tai leido jį suimti ir įkalinti 6 m. išleistas, jis vėl sekiojo Violetą – ko pasėkoje buvo įkalintas 18-ai mėn. Ši bausmė matyt atšaldė jo potraukį, nes daugiau apie jį nesigirdėjo.

1890 m. jauna aktorė Louisa Pounds ėmė studijuoti Šorthando Guno metropoliteno mokykloje. Jos grožis sužavėjo studentą Aleksandrą Šarpį, sekiojusį ją ir dariusį nepadorius siūlymus. Pasiskundus, Šarpis buvo išmestas iš mokyklos, tačiau jis nesiliovė sekiojęs ir rašęs nepadorius laiškus. Viename jų pagrasino, kad nušaus. 1890 m. lapkritį jis buvo suimtas ir uždarytas metams į kalėjimą. Išėjęs iš jo, jis sužinojo apie stulbinančią Louisa karjerą. 1892 m. kovo ir balandžio mėnesiais ji matė jo veidą tarp teatro žiūrovų ir gavo kelis laiškus su grasinimais. Jis vėl buvo teisiamas ir priimtas jo šeimos siūlymas jį išsiųsti į Braziliją be teisės grįžti. Louise Pounds tapo garsia aktore, gyvenusia beveik 100 m. Nežinoma, ar Šarpis sekiojo kokias moteris Brazilijoje.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Žudyti per atstumą
Vašingtono kurmis
Lunatizmas ir pilnatis
Ar ne vardas buvo kaltas?
Londono bokšto krankliai
Raganų medžiotojų generolas
Titanikas: psichofizikinis aspektas
Tolimojo poveikio reiškinys
Airių pretenzijos į Ameriką
Catherine Crowe - rašytoja mistikė
Virdžinijos dujininko ir juodligės isterijos
Menas matyti tolimą praeitį
Slaptieji planetos valdytojai
Keistai pažįstama, Deja vu
Paranoja skverbiasi giliai
Neįminta Kalifornijos mįslė
Heisenbergo mistinė patirtis
Šv. Jokūbas, durininkas
Ką rodo laiko rodyklė?
Voiničiaus rankraštis
Vūdū praktika
Frenologija

 

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt puslapis
Vartiklio naujienos
Fantastikos puslapis