Milžinai iš erdvės. UFO Page. Lithuanian

Nežemiečių laivų ekipažus sudaro maždaug 4-5 pagrindinių rasių atstovai, kurių visi, išskyrus driežoidus, humanoidai, baltyminės gyvybės formos. Ir nėra jokių „žalių žmogeliukų“.
Kai kurie tvirtina nežemiečių laivuose regėję metalinius robotus, pabaisas be galvų, su viena bendra koja, viena arba trimis akimis, čiuptuvais vietoje rankų arba kažką panašaus į sniego žmogų. Tačiau tokie pranešimai labai reti. Skaitykite Ateivių civilizacijos...

Nepažintas skraidantis objektas

Yra tokių, kur teigia, kad jie nekliedi
Ir iš tikro regėjo ir net bandė liesti - 
Neatpažintą Skraidantį Objektą!

Kad pakybojo jis kažkiek virš lauko,
Ir į vakarų pusę tyliai nuplaukė...

Gal tarsi judrius skuzdėlyno gyventojus
Tie Visatos klajokliai kruopščiai tiria mus...

Kas mes jiems?
Tik kažkieno tema kosminei disertacijai,
Skirtai „Baltymų sistemos“ evoliucijai?

Kas mes jiems?
Dar nepraregėję kačiukai,
Ar to paties likimo brolyčiai?

Tegul pasako, ar bent užsimena,
                             kas mes jiems?
Ir kas esame mes sau patiems?!

NSO pakibęs virš nearto lauko,
Akinančia šviesa kažko laukia...

Ach, Žeme, tu mūsų gimtasis,
Vis dar neištirtas, gyvasis,
Nepažintas skraidantis objektas!

Kiti irgi, tačiau atrodo milžinais: iš Oriono, Vegos ir pikrancai iš Gulbės - 260-300 cm ūgio; iš Svarstyklių – net 3-4 m.
Štai keli nutikimai iš Rusijos:

1979 m. Kazachstane, netoli Deržavinsko esančioje pionierių stovykloje „Berželis“ po ryškaus blyksnio 15-os pionierių grupę ėmė persekioti trys keistos 3,5 m ūgio būtybės, didelėmis akimis bei plačiomis oranžinėmis akimis. Jos judėjo slysčiojančiais judesiais, rankas laikydami nejudančiai ištiestomis į priekį. Viena jų pasiekė pačią stovyklą, kur ją matė apie 100 vaikų ir darbuotojų. Stovyklos vadovė iškart pranešė rajono vykdomajam komitetui, milicijai, KGB ir Kazachstano bei TSRS Mokslo akademijai, tačiau jokios reakcijos nesulaukta.
1975 m. prie Rostovo prie Dono miesto I. Pogosian ir jos draugas ateivių laive susitiko su gigantais.
1977 m. didelio ūgio ateiviai pastebėti prie Dniepropetrovsko aerouosto pastato.
1978 m. milžinus matė Charkovo srities Zoločievo mieste. 1982 m. MIG-21 įgula pranešė, kad netoli Borisoglebsko greta jų pasirodė NSO, o tada ryšis nutrūko, o lėktuvas nukrito. Katastrofos vietoje paieškos grupė sutiko žmogaus išvaizdos 3,5-4 m ūgio būtybę sidabro spalvos kostiumu. Išvydęs žmones, ateivis puolė bėgti. Netrukus iš už medžių pakilo švytintis objektas.
1985 m. vairuotojas Karelijos sąsmaukoje susitiko su 3 ateiviais, pasiūliusiais skristi su jais, tačiau jisai atsisakė. Pagal jo pasakojimą dailininkas N. Potapovas nupiešė, kaip atrodė susitikimas.
1989 m. netoli Nikolajevsko prie Amūro miesto, prie Permės buvusioje pionierių stovykloje „Saulėtoji“ (papildomai skaitykite apie anomalias Permės zonas), Gelendžike, Juodosios jūros pakrantėje, Pamaskvėje ir Krasnodaro Troickos gyvenvietėje žmonės buvo sutikę gigantus.
1994 m. toks susitikimas įvyko Neberežnyje Čelny mieste.

Tokių susitikimų užfiksuota ir kitose šalyse:
1962 m. Argentinos Islan-Verde;
1963 m. prie Brazilijos Sagra-da-Familia miesto;
1964 m. Argentinos El-Čako provincijoje;
1978 m. netoli Genujos (Italija).

1978 m. gruodžio 6 d. 26 m. amžiaus naktinis sargas Pier Zanfretta apie 23:30 apeidinėjo vietiniam dantistui priklausančią „Casa Nostra“ vilą, esančią netoli Torriglia, ir jos užpakaliniame kieme išvydo raudoną ovalo formos apie 10 m skersmens objektą. Ten jis susidūrė su kažkokiomis 3 m aukščio būtybėmis, kurių, anot jo, oda buvo marga ir dėmėta, tarsi jie nešiotų suglamžytus kombinezonus. Jų trikampės formos akys buvo gelsvos, o letenos su nagais. Trumpam susisiekęs su atsakingu, jis pranešė, kad „tai ne žmonės“ – o tada ryšis nutrūko. Jį rado be sąmonės ir šoko būsenoje. Hipnozės seanso metu jis tvirtino, kad ateiviai jį pagrobė ir pristatė į savo laivą. Tyrimo metu nustatyta apie 50 galimų NSO tame rajone liudininkų. Vėliau P. Zanfretta tvirtono, kad iki 1981 m. jį grobė dar 11 kartų. Atvejis išpopuliarėjo P. Zanfrettą 2004 m. pakvietus į „Portobello“ šou TV; taip pat jis tapo M. Patella pjesės „Loro: tikroji ateivių pagrobimo Italijoje istorija“ (2014) pagrindu.

Kartais ateivių laivų ekipažai būna mišrūs. Tais atvejais jie visada sudaryti iš 1-3 didelio ūgio humanoidų ir 2-4 nykštukų su didelėmis plikomis galvomis ir plačiomis akimis. Būtent su tokiais ekipažais bendravo Trevis Walton'as, Klara Doronina, Enriko Kastilio, Galina Kozyreva ir Krasnodaro krašto gyventojas V. Molčanovas. Anot B. Hopkinso, nykštukai atlikdavo „juodus darbus“, o didieji – juos prižiūrėjo. Tai 1954 m. aukštas šviesiaplaukis nežemietis patvirtino Karlai Terner, netikėtai naktį pasirodęs jos kambaryje su keliais žemaūgiais, kuriuos rodydamas pasakė: „Nebijok jų – jie mano“.

Ženklai, panašūs į pirštų įspaudus, uoloje prie Abu Ghurab, Egipte netoli Saqqara. Tarytum 4 pirštai priklausytų milžinui. Gal tai įrodymas, kaip senovės egiptiečiai lydė ir formavo uolienas.

1963 m. vienaakiai kiklopai Brazilijoje

Sagrada Familia esančiame prie mieste Belo Horizonte (Brazilijos pietryčiuose) 1963 m. rugpjūčio vakare trys berniukai (iš jų – du broliai Eustagio) nuėjo į galinį kiemą, kad prie šulinio nuplautų šeimos virdulį. Kiemas buvo neįprastai apšviestas, tačiau berniukai į tai neatkreipė dėmesio, manydami, kad dėl mėnesienos per pilnatį. Vienas brolių, Ronaldo, pirmasis pastebėjo šviesos šaltinį.

Tai buvo apskritas apie 4 m skersmens objektas, plevenantis virš avokado medžio, esančio arčiau nei 10 m. Toji sfera buvo skaidri ir viršuje turėjo dvi antenas. Viduje jie matė 4-ias būtybes, sėdinčias ant vienkojų kėdžių, kurių Sagrada Familia (Brazilija) susitikimas viena galėjo būti moteriškos lyties, nes berniukai įžiūrėjo jos krūtinę ir ilgus šviesius plaukus, suimtus į „arklio uodegą“. Jie vilkėjo apgludusius vientisus drabužius panašius į akvalangistų; tamsius ilgaaulius batus, buvo užsidėję skaidrius šalmus ir ant nugaros turėjo kažką panašaus į varinę dėžę. Vienas iš įgulos sėdėjo priekyje prieš kažką, primenantį valdymo pultą ar monitorių.

Tada iš laivo apačios pasklido du žemę siekiantys geltonos spalvos spinduliai. Vienas iš įgulos atsistojo ir netrukus pasirodė plevenantis tarp dviejų spindulių. Nusileidęs jis nuėjo prie berniukų. Broliai sustingo kaip paralyžiuoti, o trečiasis draugas Jose Marcos Gomes Vidal'is nieko nematė, nes buvo užsiėmęs vandens sėmimu iš šulinio. Humanoidas-kiklopas priėjo prie Jose ir palietė jo rankas. Brolis Fernando pastūmė Jose pargriaudamas, kad tasai išvengtų kontakto su ateiviu. Tada nežemietis kažkaip sumosikavo rankomis ir ištarė kelis nesuprantamus žodžius. Po to vaikai ėmė jausti ramumo jausmą.

Kiklopas buvo per 2 m ūgio su viena tamsios spalvos akimi, buvo rausvokos odos panašios į indėnų. Šalmas buvo su antena. Virš akių kažkas judėjo, lyg antakiai. Tada nežemietis prisėdo ant šulinio rentinio žvelgdamas į savo sferą. Fernando, spėdamas kad jis nežiūri į juos, nuo žemės pakėlė plytą, ketindamas ja smogti. Pajutęs pavojų, nežemietis atsistojo, iš krūtinės išleido spindulį į Fernando ranką, priversčiant iškristi plytą. Tada pažvelgė į savo įgulą ir kažką pasakė savo keista kalba. Iš apačios vėl pasirodė du spinduliai ir kiklopas pasikėlė į savo laivą. Po kelių akimirtų laivas blykstelėjo ir sparčiai nuskrido į rytus neskleisdamas jokio garso.

Tik kai laivas dingo, berniukai klykdami puolė į namą šaukdami motiną. Dona Maria José sunerimo, pamačius išgąsdintus berniukus, ir pasiuntė dukrą į netoliese esantį barą, kad pakviestų vyrą Alcides Gualberto. Jis iškart atėjo pažiūrėti, kas nutiko. Jis žemės paviršiuje rado nedideles trikampes žymes. O vaikai buvo tiek įsibauginę, kad kelias dienas nedrįso eiti į kiemą.