Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Puolę angelai ir Nefilimai

Temos tęsinys:
Puolę angelai ir nefilimai
Milžinų darbų palikimas
Pro-civilizacijos ir milžinai
Milžinai Žemėje

Nefilimai yra nuoroda į angelų, t.y. ne žemės gyventojų, ateivių, palikuonis.
Atlas with globe

Pr 6,1 Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,
Pr 6,2 Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.
Pr 6,3 Tada Viešpats tarė: "Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!"
Pr 6,4 Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais.
Pr 6,5 Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,
Pr 6,6 gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.
Pr 6,7 Ir Dievas tarė: "Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau".

Julius Africanus išsakė mintį, kad "dievų sūnūs" pratęsia Seto liniją, išsaugojusią tikrąjį tikėjimą. Setitų hipotezė per Augustiną atėjo ir iki Viduramžių. Skaitykite puslapį apie gnostikų atšakų kainitų ir setitų mokymus.

Kai kurie Biblijos tyrinėtojai teigia, kad Pr.6:1 aprašytas Seto "dievobaimingos" genealoginės linijos [Dievo sūnūs] susimaišymas su Kaino "pasaulietine" linija [žmonių dukros]. Tik neaišku, kodėl jų palikuonys vadinti nefilimais. Ir kodėl tai neįvardinta tiesiai? Ir kaip tai įtakoja Tvaną?

"B'nai Elohim" [B'nai HaElohim, pažodžiui, dievų sūnūs] Senajame testamente sutinkama 4 kartus (Job 1:6, 2:1, 38:7, Pr 6). Jų palikuonys, "naphal" (puolusieji) versti kaip gigantai (gimę iš žemės), kurie klaidingai suprasti kaip "milžinai". Aukštesniosios būtybės tūkstantmečiams įkalinamos tamsybėse.

Elohim yra dievo vardas, naudotas kaip pasaulio Sutvėrėjas. Skaitykite puslapį apie Dievo vardus.

[2 Pt 2:4] panaudojamas žodis "tartaras" (gr. sielvarto praraja, tamsos duobė neregėtame pasaulyje). Homero Iliadoje – vieta "žemiau nei Hadas". Titanai, pusdieviai, sukilo prieš tėvą Uraną [dangų] ir Dzeusas juos nutrenkė į Tartarą ["Titan" siejasi su chaldėjų "šeitan" bei hebrajų "satan"].
Apie tai skaitykite atskirame puslapyje, o apie sąsajas su kitomis tautomis skaitykite šiame puslapyje.

Ankstyvoji bažnyčia (iki 4 a.) B'nai Elohim laikė angelais [Justinas, Athenagoras, Cyprian'as, Eusebijus ir Juozapas Flavijus, Filono Judėjaus, Apocrypha]. 5 a. "angelo" interpretacija pradėta naudoti kaip priekaištas bažnyčiai [tuo metu bažnyčioje imta garbinti angelai].

Celsus ir Julianas Atskalūnas tradicinę angelo sampratą panaudojo prieš krikščionybę. Kirilas iš Aleksandrijos irgi siejo "ortodoksinę" angelų aiškinimą su Seto genealogine linija.

Kas gali būti Dievo sūnūs?

Ar tai gali būti tiesiog žmonių giminės atstovai?

Apd 17:28 "Dievo palikuonimis" pavadinti Adomo vaikai. ['Mes irgi esame kilę iš Jo'].

Iz 43,6 Dievas Izraelio vaikus pavadina "mano" [Atvesk mano sūnus iš tolimų šalių ir mano dukteris nuo žemės pakraščių].

Jonas [Jn 1:11-12] mini, kad Kristus visiems, jį įtikėjusiems, suteikia teisę tapti Dievo sūnumis. Atgimę dvasia, jie vieni turės dangiškąją [ne žemiškąją] pastogę [2 Kor 5:1-4] ir prilygs angelams [Lk 20:36]. Jud 1,6 gyvenamosios vietos savoka "oivkhth,rion" nurodo dangiškąjį kūną [ NT yra dar viena nuoroda į dangaus kūnus 2 Kor 5:2]. Mt 24,37 pranašauja, kad Antrojo Dievo Sūnaus atėjimo metu bus kaip Nojaus dienomis - šėtono veikla ir įvairios apgaulės [Lk 21:26, 2 Tes 2:9-11]

Lukas [Lk 3:38] tik Adomą pavadina Dievo sūnumi.


Bet Ps 82,6-7 aiškiai priešpastatomi Dievo sūnūs žmonėms: Aš tariau: "Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs. Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis".
Tuo tarpu Viešpatis tai cituoja [Jn 10:34] norėdamas tik pabrėžti, kad Dievo žodis tiek žmonėms, tiek angelams.

Pr.6 aiškiai nurodoma, kad minimos žmonių, o ne Kaino dukros. Taip pat Biblijoje nėra nurodymo genealoginėms linijos laikytis atskirai. Toks šeimų atskyrimas įvyko daug vėliau - atskyrus Izaoko ir Jakovo palikuonis. Ir net Išmaelio palikuonimis negalima iliustruoti, kad buvo laikomasi šeimų grynumo.

Pr 6,12 nurodoma , kad "visa mėsa buvo sugedusi". Ir nėra įrodymų, kad visa Kaino linija buvo priešiška dievui [Pr.4:18 jų palikuonys savo varde turėjo Dievo dalį], kaip ir įrodymų, kad visa Seto linija buvo dievobaiminga. Tik vienas jų išvengė bausmės (Enochas) ir 8-i išgelbėti arka. Ir dar neaišku, ar Nojaus sūnų žmonos buvo iš Seto linijos.

Seto sūnus buvo Enošas, kuris kaip atrodo, piktžodžiavo Dievui. Dažnai laikoma, kad Pr.4:26 neteisingai išversta ir turėtų būti: "Ir pradėjo piktžodžiauti Dievui". Taip manė Onkelos bei Jonathan Ben Uzziel, į tai yra nuorodos tokių rabinų kaip Kimchi, Rashi ir kt. Ir taip manė Jeronimas. Kaip ir Maimonido "Mišnos komentare" [1168 m.]

Pr 6,9 žodis ""tamiyum" panaudotas fiziniams trūkumams nurodyti [kaip ir Iš 12:5, 29 ir kt - viso apie 60 kartų].

Tų santuokų palikuonys aprašomi kaip "galingi" ir "garsūs". Bet kodėl jie buvo tik vyrai, nes niekur neminimos moterys. Ar tai nebuvo Y chromosomos stygius (X-X - moteris, X-Y - vyras)?

Nefilimai nežuvo per Tvaną

Apie Tvaną perspėjo keturios pranašų kartos: Enosch, Methuselah, Lamech ir Noah.

Žmonės nebuvo išskirstomi - visi žuvo [2 Pt 2:5]. Bet Nifilimų išliko ir po Tvano [Pr. 6:4]. O ir vėliau Senajame testamente Kanaano randame Anak sūnus, Anakim [Sk 13:23, 28, 33; Įst. 3:11, Amos 2:9, 2 Samuel 21:15-22].

Daugiau apie Palestinos milžinus skaitykite šiame puslapyje.

Stebina Viešpaties nurodymas eiti į Kanaano žemę ir sunaikinti visus vyrus, moteris ir vaikus. Ar tai ne koks "genų valymas" dėl išlikusių nefilimų, rafajimų ir kt.

Iš dievobaimingosios Seto rasės genealogijos

Pr. 5 pateikia Adomo genealogiją. Dievas Adomą sukūrė "pagal atvaizdą savo", tačiau Adomo sūnus Setas jau buvo "panašus į jį, pagal jo atvaizdą" [Pr 5]. Adomas buvo sutvertas švarus ir nenuodėmingas, o Setas paveldėjo tėvo puolusią prigimtį.

Lyg ir beprasmis atrodo sąraše nuolatinis pakartojimas "tada mirė"- visiems, išskyrus Enochą, apie kurį pridedama "ėjo su Dievu ir paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė". Tad jo gyvenimas ir išnykimas susiję su tuo "ėjo su Dievu".

Tas išsireiškimas yra išimtinis šv.Rašte ir, išskyrus nuorodą į Nojų [Pr.6:9], jis sutinkamas tik žynio pokalbyje su Dievu šventoje vietoje [Malachijo 2:6]. Tad tai žymi intymų bendravimą su Dievu, ir Žyd 11:3 patikslina, kad "jis patiko Dievui". Jo "perkėlimas" buvo kaip ir Elijo, ir bus visų šventųjų antrojo Viešpaties atėjimo metu (1 Kor 15:51-52). Ir dar apie jį žinome, kad jis pranašavo Viešpaties atėjimą bausti bedievių [Jud 14-15].

Vienoje apokrifinių Senojo testamento knygų [Ecclesiasticus 44:16] minima, kad Enochas paimtas kaip "atgailavimo pavyzdys visoms kartoms", o "Enocho knyga" [i.9] aiškiai nurodo, kad jis išpranašavo Viešpačio atėjimą bausti netikinčius.

Enocho "perkėlimo" metu tik Adomas tebuvo miręs. Stas, Enošas, Kainamas, Mahalaleel ir Jared vis dar gyveno. Ir ne tik Enocho sūnus Methuselah, bet ir jo anūkas Lamech (būdamas 130 m. amžiaus) galėjo stebėti jo "paėmimą". Nojus [ramybė, patogumas] gimė tik po 69 m. [Pr. 5:28].

Ir Enochas žemėje gyveno tik 365 m. - daugiau kaip perpus mažiau nei kiti.

Angelai

Angelai turėjo žmonių formą, kalbėjo kaip žmonės, ėmė žmones už rankos ir net valgė žmonių maistą, galėjo kautis [fiziškai]. Jie nevedė [danguje], bet buvo tam pajėgūs.

Angelų koncepciją palaiko G.H.Pember, M.R.De Haan, C.H.McIntosh, F.Dlitzdch, A.C. Gaebelein, A.W.Pink, Donald Grey Barnhouse, Henry Morris, Merill F.Unger, Arnorld Fruchtenbaum, Hal Lindsey, Chuch Smith ir kt.

Apie milžinus įvairiose tautose skaitykite šiame puslapyje, o apie angelus - puslapyje Angelai

Literatūra:

  1. William M.Alnor. UFO's in the New Age, 1992
  2. I.D.E.Thomas. The Omega Conspiracy, 1986
  3. Timothy J. Dailey. The Millenial Deception, 1995
  4. David Allen Lewis, Robert Shreckhise. UFO: End Time Delusion. July 1991
  5. John Fleming. Fallen Angels and the Heroes of Mythology, 1879
  6. George Hawkins Pemler. Earth's Earliest Ages, 1975
  7. Chuch Missler, Mark Eastman. Alien Encounter Conference
  8. Henry Morris. The Genesis Record, 1976
  9. Merrild F.Cluger. Biblical Demonology, 1952
  10. Clarence Larkin. Spirit World, 1921
  11. Chuck Missler. Return of Nephilimes
  12. Chuck Missler. Flood on Noah
  13. Maimonides Commentary on Mishnah
  14. A.C. Gaebelein. The Annotated Bible (Penteteuch)
  15. The International Standard Bible Encyclopedia
 

Žydų legendos

Žmonijos sugedimas, pasireiškęs dar Enošo laikais, ypač išsivystė jo anūko Jared laikmečiu – ypač dėl "puolusių angelų", kurie, išvydę nuostabias ir patrauklias žmonių dukras, sekė jas sakydami: "Rinksimės žmonas iš jų tarpo ir gimdysim vaikus".

Jų vyresnysis Shemhazai tarė: "Bijau, kad to nepadarysite, ir aš vienas kęsiu didžiosios nuodėmės pasekmes."

Jr jie atsakė jam: "Mes susiesime save priesaika, kad, atskirai ir kartu, neužmesime plano ir eisime iki galo".

200 angelų nusileido ant Hermon kalno, ant kurio pasižadėjo įvykdyti savo ketinimus – Herem anathema bausmės vardu. 20-ies vadovų vedami jie susidėjo su žmonių dukromis, kurias mokė burtų, užkeikimo formulių, kaip auginti šakniavaisius ir efektyviai auginti augalus.

Iš tų mišrių santuokų kilo milžinai, viso jų buvo 3000, kurie siekė valdyti žmones. Kai tai nepavyko, jie stojo prieš žmones ir pradėjo juos ryti. Likę žmonės pradėjo kenkti paukščiams, žvėrims, ropliams ir žuvims, valgė jų mėsą ir gėrė jų kraują.

Tada žemė pasiskundė dėl tokių blogio sukėlėjų. Bet puolusieji angelai tebetęsė žmonijos tvirkinimą. Azazel mokė žmones kaip darytis žudymui skirtus peilius, ginklus, skydus ir šarvus. Jis parodė, kaip apdirbti metalus ir darytis visų rūšių ginklus bei papuošalus, kaip puoštis rečiausiais brangakmeniais ir naudoti dažus akims ir gražinti antakius.

Shemhazai mokė egzorcizmo ir kaip auginti šakniavaisius;
Armaros mokė užkeikimų;
Barakel – pranašauti iš žvaigždžių;
Kawkabel – astrologijos;
Ezekeel – spėjimo iš debesų;
Arakiel - žemės ženklų;
Samsaweel, Saulės ženklų;
Seriel – Mėnulio ženklų.

Tuo metu pamaldus Eniochas gyveno slaptoje vietoje, kurios nė vienas žmogus nežinojo. Kartą jis išgirdo balsą:
"Enochai, teisingumo raštininke, nueik pas dangaus Stebėtojus, kurie paliko aukštąsias sferas, amžinąją šventumo vietą, susidėjo su moterimis kaip žmonės imdami jas žmonomis ir kelia sumaištį žemėje. Eik pas juos ir pasakyk, kad niekur neras ramybės ir atleidimo. Kiekvienąkart, kai jie džiaugsis dėl palikuonių, regės jų žiaurias žūtis. Jie mels ir prašys pasigailėjimo, bet niekada nebus atleidimo ir ramybės".

Enochas nuvyko pas Azazel ir kitus puolusius angelus, kad jiems praneštų apie lemtį. Visi jie labai išsigando. Jie prisakė Enochui parašyti peticiją ir ją perskaityti dangaus Viešpačiui, nes patys iš gėsoa nedrįso kalbėtis su Dievu ir net pažvelgti į dangų. Enochas įvykdė jų prašymą ir per viziją gavo atsakymą, kurį perdavė angelams.

Enochui pasirodė, kad jis pakilo virš debesų ir atsidūrė prieš Viešpaties sostą. Dievas jam paliepė: "Eik pas dangaus stebėtojus, kurie tave siuntė į čia, kad juos užstotum. Iš tikro tujei turėtum stoti žmonių pusėn, o ne pusėn prieš žmones.

Kodėl apleidote aukštąsias, šventąsias ir amžinąsias dausas ir susiteršėte su žmonių dukromis imdami jas savo žmonomis - elgdamiesi kaip žemės rasių atstovai pradėję milžinus?

Milžinai, pradėti kūno ir dvasios, bus vadinami blogio dvasiomis ir gyvens žemėje. Blogio dvasios rasis iš jų kūno, nes jie sukurti iš aukščiau ir jų kiltis yta šv.stebėtojų. Ir milžinų dvasios nyks, bus engiamos ir naikinamos, kausis ir kels betvarkę žemėje. Jos nenaudos maisto, nejaus troškulio ir bus neregimos.

Ir tos dvasios sukils prieš žmonių vaikus ir moteris, nes jos kilę iš jų. Ir žuvus milžinams, kai jų dvasia išeis iš kūno, jie tebejauks pasaulį iki dienos, kai įvyks didžioji pabaiga.

Ir dabar tave pasiuntusiems stebėtojams, kadaise buvusiems danguje, pasakyk: Nors buvote danguje, bet slaptieji dalykai dar nebuvo jums atskleisti, tad žinote tik mažavertes paslaptis, kurias iš savo širdžių žiaurumo perteikėte moterims - ir per tas paslaptis moterys ir vyrai pridarė daug blogio žemėje. Tad jiems pasakyk - Neturėsite ramybės!

Temos tęsinys: Ištrūkę milžinai vėl bando gundyti?
Milžinų darbų palikimas

 

Panaudotos Biblijos citatos

Job 1,6 Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas.

Job 2,1 Vieną dieną Dievo sūnūs vėl susirinko Viešpaties akivaizdoje; šėtonas atėjo su jais ir stojo prieš Dievą.

Job 38,6 Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį,
Job 38,7 kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?

Pastabos

Šėtonas, hebrajiškai HaSatan, t.y. žodis su skirtimi, reiškiančia, kad žodis nėra tikrinis ir reiškia "priešgyną" arba "kaltintoją"

2 Pt 2,4 Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse [tartare], kur laiko juos teismui.
2 Pt 2,5 Jis nepagailėjo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną.
2 Pt 2,6 Paversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir taip davė pavyzdį ateities bedieviams.
2 Pt 2,7 Išgelbėjo teisųjį Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio, 2 Pt 2,8 nes tarp jų gyvenantis šis teisusis diena iš dienos vargino savo teisią sielą, matydamas ir girdėdamas nedorus darbus.

Sk 13,23 Jie patraukė į pietus ir atėjo į Hebroną, kur gyveno Anako sūnūs [anakim] Ahimanas, Sesajas ir Talmajas. Hebronas įkurtas septyneriais metais anksčiau už Egipto miestą Coaną.

Sk 13,28 Jie sakė: "Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai;
Sk 13,29 bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių [anakim].

Sk 13,33 Ir jie skleidė Izraelio vaikų tarpe blogus atsiliepimus apie tą žemę, kurią buvo išžvalgę, kalbėdami: "Žemė, kurią išžvalgėme, ryja savo gyventojus, o žmonės, kuriuos matėme, yra labai aukšto ūgio.
Sk 13,34 Ten matėme milžinus nefilim[] iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse".

Įst 3,11 Basano karalius Ogas buvo paskutinis iš milžinų [refijimų] giminės. Jo geležinė lova [sarkofagas] yra amonitų mieste Raboje; ji devynių uolekčių ilgio ir keturių pločio.

Am 2,9 Juk Aš išnaikinau dėl jūsų amoritus, nors jie buvo aukšti kaip kedrai ir stiprūs kaip ąžuolai. Aš sunaikinau jų vaisius virš žemės ir šaknis žemėje.

2 Sam 21,15 Kilo karas tarp filistinų ir Izraelio. Dovydas ir jo vyrai išėjo kariauti su filistinais. Ir Dovydas pavargo.
2 Sam 21,16 Isbibenobas, milžinų palikuonis, kurio ietis svėrė tris šimtus šekelių vario, dėvėjo naujus šarvus ir norėjo nukauti Dovydą.
2 Sam 21,17 Bet į pagalbą atėjo Zerujos sūnus Abisajis ir nukovė filistiną. Tuomet Dovydo vyrai prisiekė: "Tu nebeisi su mumis į karą, kad neužgestų Izraelio žiburys".
2 Sam 21,18 Po to vėl kilo karas su filistinais. Prie Gobos husatitas Sibekajas nukovė milžinų palikuonį Sifą.
2 Sam 21,19 Vėl kilus karui su filistinais prie Gobos, Jareoregimo sūnus Elhananas iš Betliejaus nukovė gatietį, Galijoto brolį, kurio ieties kotas buvo kaip audėjo staklių riestuvas.
2 Sam 21,20 Kartą mūšyje prie Gato dalyvavo aukšto ūgio vyras, kurio rankos ir kojos turėjo po šešis pirštus, iš viso dvidešimt keturis; jis irgi buvo kilęs iš milžinų.
2 Sam 21,21 Jam keikiant Izraelį, jį nukovė Jonatanas, Dovydo brolio Simėjo sūnus.
2 Sam 21,22 Šitie keturi buvo Gato milžinų palikuonys; juos nukovė Dovydas ir jo tarnai.

Jud 1,5 Aš noriu jums priminti, nors jūs tai jau žinote, kad Viešpats, pirmiau išgelbėjęs tautą iš Egipto žemės, paskui pražudė tuos, kurie netikėjo.
Jud 1,6 Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, Jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.
Jud 1,7 Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę.

Mt 24,36 Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas".
Mt 24,37 "Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

Jn 10,34 Jėzus jiems atsakė: "Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: 'Aš tariau: jūs esat dievai'?
Jn 10,35 Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas), Jn 10,36 kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: 'Tu piktžodžiauji', kai Jis pasakė: 'Aš esu Dievo Sūnus!'?

Jn 1,12 Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą,
Jn 1,13 kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.

2 Kor 5,1 Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje.
2 Kor 5,2 Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus,
2 Kor 5,3 nes aprengti nebūsime nuogi.

Lk 20,36 Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

Lk 21,26 Žmonės sustings iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sudrebintos.
Lk 21,27 Tada jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su jėga ir didžia šlove.

2 Kor 2,11 kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.

2 Tes 2,9 Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai
2 Tes 2,10 ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui.
2 Tes 2,11 Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melu

Pr 6,11 Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų.
Pr 6,12 Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius.

Pr 4,26 Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enašas. Tuomet žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo.

Pr 6,9 ... Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.

Pr 5,1 Šita yra Adomo palikuonių knyga. Kai Dievas sutvėrė žmogų, Jis padarė jį panašų į Dievą.
Pr 5,2 Jis sutvėrė vyrą ir moterį, palaimino juos ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sutverti.
Pr 5,3 Kai Adomas buvo šimto trisdešimties metų, jam gimė sūnus pagal jo panašumą ir atvaizdą, kurį pavadino Setu.

Pr 5,23 Taigi Henocho amžius buvo trys šimtai šešiasdešimt penkeri metai.
Pr 5,24 Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė.

Pr 5,28 Lamechas, būdamas šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, susilaukė sūnaus,
Pr 5,29 kurį jis pavadino Nojumi, sakydamas: "Šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė".

Mal 2,6 Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, netiesos nebuvo jo lūpose. Jis su manimi vaikščiojo ramybėje ir tiesoje ir daugelį nukreipė nuo nuodėmės.

Žyd 11,5 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir "jo neberado, nes Dievas jį perkėlė". Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui.

Jud 1,14 Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas: "Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų
Jud 1,15 įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai".

Temos tęsinys: Ištrūkę milžinai vėl bando gundyti?
Pro-civilizacijos ir milžinai
Milžinai Žemėje
Milžinai iš erdvės
Milžinų darbų palikimas
Sekant milžino pėdsakais
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Pagrindinis NSO puslapis
NSO ir Biblija
Egipto mitologija
Pasaulinio Tvano skirsnis
Paslaptinki Libijos tektitai
Eusebijus iš Cezarėjos
Duobių kaspinai Peru
Jie tebegyvena!?
Slibino žvaigždynas
Angelai
Filosofijos skirsnis
Vartiklis