Sena moteris pasirėmė į tribūną ir užsimerkė.

- Esu Diotima!

... ištarė ji.

"Diotimos" nebuvo pasisakančiųjų sąraše. Ji pakyloje pasirodė netikėtai priešais visą sieną užimantį Žemės vaizdą iš kosmoso. Atsistojusi po plakatu "NASA 21 amžiuje", kaip antgamtiška esybė, ji nustebino auditoriją ir joje įsivyravo tyla.

"Daug kalbėta ir parašyta apie mane, ir daug neteisingai perteikta. Prieš daugybę metų aš apibrėžiau Erosą kaip vienišą, sumanų ir dosnų daimoną, sukaustytą jo palikimo. Tas pasakojimas sukurtas siekiant padėti žmogui suprasti jo kiltį. Savo dualiosios praeities prisiminimai nuolat verčia kurti tobulesnius artefaktus ir ieškoti danguje Poroso, mūsų bešalio Tėvo, bei rausti žemes ieškant jo kaulų.

Kai sakiau, kad gimėte per nepaprastą reikmę ir sumanumą, tai nurodinėjau vergiško darbo poreikį tiems, kuriuos vis dar vadinate "dangaus dievais" ir sugebėjimus senovės genetikų, atsakingų už jūsų gimimą.

Galbūt, vienądien jūs atsisakysite savo evoliucinių fantazijų ir suvoksite, kad kimšdami maistą netampate išmintingesni, o vaikščiodami stačiomis nepadidinate kaukolės talpos.

Taip, buvote pakankamai protingi, kad galėtumėte dirbti su kai kuria technika, bet jūsų giesmės, maldos ir netgi aukos negali atgaivinti kai kurių jų įrankių. Dabar atėjo jūsų eilė kurti įspūdingus artefaktus ir klonuoti gyvybės formas.

Netrukus galėsite turėti amžinai jauną ir žavų kūną valdomą nuolat tobulėjančio proto. Įvertinkite šią abejotiną dovaną iš jūsų dabartinio lygio technologijos.

Mano žodžiai jums: jūsų genetinės lemties stiklinė jau pusiau pripildyta senovės "dangaus dievų" nektaru, bet tebemanote ją esant pusiau tuščia. O kaip dėl jūsų kosminių svajų? Jūs spėriai jas paverčiate teritoriniais košmarais. Daugiau nekalbate apie orbitinius tramplinus į kitas planetas. Jūs audžiate dangiškus šnipinėjimo ir prievartos tinklus savo žemiškųjų reikmių tarnystei."

Auditorijoje šviesos užgeso ir vėl įsižiebė.

Diotimos nebuvo.

Vertė Cpt.Astera's Advisor

Vladimir Mikušėvič. Diotima

Helderlynas už Sokratą atidesnis.
Kur jo pirmtakai, kur mokiniai?
Kur paskui. Pirmiausia reik prarasti,
Amžiams žodis, o ne sakiniai.

Būtina, o ne, likimas tavas.
Niekad nežinai savos dalios,
Jei Diotima, čia atkeliavus,
Meilės meno moko gudruolius.

Nėr su kuo aptarti šitą puotą.
Ne bastūnams, o ir ne saviems
Medis, vienas šiam pasauly duotas,
Kaip lopšys plačioj erdvėj tik dviems.

Tyruos driekias pirmo mosto kreivė,
Kad sustingtum ties šventa riba;
Ir lig mirties kaip dievas - deivė,
Nes toliau vien tuštumos žibą.

Nes toliau tiktai šventyklos dailios,
Marmurinės mumijos spindės,
Paskutinės šiosios dramos eilės,
Rašalinėj - Metelė žvaigždės.

                           Vertė S. Geda

Papildomai skaitykite:
Senųjų laikų išmintis
Diotima, Sokrato mokytoja
Erotas ir Afroditė, meilės dievai
Apie Adomo gimimą
Slėpiningieji Edeno sodai
Kita gnostikų Ieva
Puolę angelai, Nefilimai
Žvalgantis po dangų