Ją, iki šiol neatvėsusią, išvydo NASA zondas „Messenger“. Merkurijus ilgą laiką liko mažai tyrinėta planeta – jis per arti Saulės, kad galima būtų ramiai stebėti iš Žemės, o dangaus mechanikos dėsniai trukdo tirti kosminiais aparatais. Juos reikia ne greitinti, o stabdyti atliekant daug sudėtingų manevravimų.

Merkurijus - mažiausia Saulės sistemos planeta (18 k. mažesnė už Žemę), esanti arčiausia Saulės, apie kurią apskrieja per 88 val. paras. Planeta sudaryta beveik vien iš mineralų ir uolienų, kokių esama ir Žemėje.

Pirmuoju į Merkurijų pasiųstu zondu 1973-iais tapo amerikiečių „Mariner-10“, triskart praskridęs pro šią planetą, sudaręs 40% jo paviršiaus žemėlapį ir išmatavęs labai išretėjusios atmosferos parametrus. Duomenų papildymui NASA pasiuntė „Messenger“ vienerių metų trukmės misiją. Jis 2011 m. kovo 18 d. perėjo į 200-15200 km aukščio orbitą aplink Merkurijų. Tokia ištęsta orbita leido tiksliai išmatuoti planetos gravitacines ypatybes šiaurinėse platumose. Aparato padėtį kruopščiai matavo antžeminės tolimojo ryšio stotys. Gauti duomenys leido geriau suprasti vidinę Merkurijaus sandarą. Ir pagrindiniu siurprizu tapo branduolio sandaros ypatybės.

Visų pirma, planetos branduolys pasirodė esąs gerokai didesnis nei manyta – ir užima 85% Merkurijaus spindulio. O Merkurijaus pluta – labai plona, vidutiniškai 50 km storio: storiausia prie pusiaujo (50-80 km) ir plonėja link ašigalių (20-40 km). Ir buvo manyta, kad dėl mažo dydžio, Merkurijus turėjo seniai atvėsti ir jo branduolys sustingti. Gravitaciniai duomenys parodė, kad Merkurijus turi kietą apvalkalą iš silikatų ir mantiją, gaubiančią kietą išorinį branduolio sluoksnį iš geležies sulfido. Po juo randasi skystas sluoksnis ir, galbūt, centre randasi kietas branduolys. Tokios daugiasluoksnės branduolio struktūros nustatymas gali padėti suprasti magnetinio planetos lauko susidarymą ir planetos vėsimo istoriją. Kartu sugebėta nustatyti ir Merkurijaus inercijos momentą – masės analogą sukantis.

Vienu tikslų buvo keistų šviesių darinių poliarinėse srityse, kurie buvo pastebėti „Aresibo“ radioteleskopu, tyrinėjimai. Tikėtasi, kad ten gali būti vandens ledo atsargos, esančios nuolat aptemdytose srityse. Kiti variantai – sieros dariniai arba ten esančių silikatų savybių dėka. Tačiau tie dariniai sudaro tik dalį „Messenger“ neutroninio spektrometro apžvalgos lauko, todėl gautus duomenis interpretuoti reikia atsargiai. Vis tik jie neprieštarauja dėl ten esančio vandens ledo – vis tik kai kurie tokie dariniai yra pernelyg šiltose kraterių vietose, kur vandens ledas turėtų ištirpti. O rentgeno spektrometras parodė, kad bazaltinės uolienos sudėtimi panašios į kitų planetų uolienas.

Merkurijus: spindulys: 2440 km, masė: 3,3 1023 kg; paviršiaus temperatūra svyruoja nuo - 180o C iki +430o C Ilgą laiką manyta, kad jis visada į Saulę pasisukęs viena puse ir kartą apsisuka aplink ašį per savo metus (88 Žemes paras). Tačiau 1960-ais atlikta radiolokacija parodė, kad jis apsisuka per 2/3 savo metų. Merkurijaus sukimasis ilgą laiką lėtėjo tol, kol netapo toks. Beje, Merkurijus padėjo Amerikos ir Brazilijos mokslininkams ypač tiksliai išmatuoti saulės diametrą. Tai padaryta Merkurijaus praslinkimo Saulės disku 2003 ir 2006 m. metu, stebint iš kosminės SOHO saulės observatorijos. Nustatytas Saulės skersmuo yra 696 342 km su 65 km paklaida. „Messenger“ pradinis svoris – apie 1 toną. Pakeliui per 6,5 m padaryti 6 gravitaciniai manevrai - netoli Žemės ir Veneros. Tarp turėtos aparatūros: magnetometras, lazerinis aukštimatis, spektrometrai (atmosferos, dalelių, paviršiaus sudėties analizei), optinė fotokamera...

Kitas misijos pasiekimas buvo detalus planetos reljefo sudarymas. Zondas apie 4,3 mln. kartų lazeriu zondavo atstumą iki paviršiaus. Pasirodė, kad Merkurijos aukščių skirtumas gerokai mažesnis nei Marse ar Mėnulyje. O įdomiausia – plati žemuma šiaurės pusrutulyje, kurioje yra buvusios vulkaninės veiklos pėdsakų. Ji apie 2 km žemiau aplinkinės teritorijos. O centrinėse platumose dėmesį patraukė milžiniškas smūgio išmuštas Kaloris baseinas, kurio skersmuo 1550 km – matyt susidūrimo su kitu dangaus kūnu palikimas. Baseinos viduje kai kurios lygumos sudaro apvalius ratilus, o jo centras iškilęs net virš jo kraštų.

Pasiekimai tokie įdomūs, kad NASA nusprendė „Messenger“ misiją pratęsti dar metams.

Papildomai skaitykite:
Lenktynės kosmose
Saulės kreiseriai
Nykštukinės planetos
"Pioneer" anomalijos
Kasinėjimai Marse
Mūšis dėl Veneros
Saga apie neutronus
Privačiai – į kosmosą
Pirmasis Mėnulio kiberis
Naujas randevū kometai
„Pinaino“ paieškos peripetijos
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės ir kt.
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
Saturno keisčiausias palydovas
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Ateitis - elektrinės raketos
Gyvybės paieškos Marse
Ar Europoje yra gyvybė?
Saulė ir jos dėmės
Žvalgantis po dangų
Pakeliui į Saturną
"Galileo" misija
Žmonės Mėnulyje
Marso emisaras
Planeta X

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis