Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Galios vietos: Optina 

Taip pat skaitykite: Kur ėjo L. Tolstojus?

Optina map Optinos vienuolyną, anot legendos, įkūrė plėšikas Opta. O gal jokio plėšiko ir nebuvo, nes šaknis „opt“ ta pati kaip bendruma (rus., občina). O iš kitos pusės, vienuolynus ne taip jau retai plėšikai ir steigė. O tai ir suprantama, plėšikai kaip ir vienuolis – asocialūs elementai, besišalinantys žmonių. O Optina, tokia vieta, kad ir netoli nuo žmonių (iki Koziolsko kokie 3 km), ir nuošali tuo pačiu. Ir dar žmonės tos vietos vengia. Tokios tad galios vietos.

Prie Okos ir Žizdros jų gausu. Jose iškart pajunti, kad vieta neįprasta. Kai kuriems iškart ima skaudėti galvą ar dar ką nors. Į jas kūnas fiziškai reaguoja. Tai gali sukelti įvairios priežastys – nuo minios įtakos (Optinoje visada pilna žmonių) iki šventumo poveikio (sukurto keliomis pasišventusiųjų kartomis), o gal ir dar kai ko. Ir nebūtinai galios jėgos veikia teigiamai. Štai, pvz., per 1993-iųjų Velykas satanistas nužudė tris Optinos vienuolius. Ir tai ne vienintelis atvejis. Sergejus Nilusas knygoje „Ant dieviškos upės kranto“ pasakoja apie tai, kaip 1904 m. rugpjūtį vienam dvasinės akademijos studentui, atostogų atvykusiam į Optiną, pasimaišė protelis. Jį užrakino, tačiau jis kažkaip pabėgo ir pamaldų metų visiškai nuogas pasirodė Vedensko sobore. Visi apstulbo, o klierikas priėjo prie ikonos, persižegnojo, tada puolė prie Viešpaties vartelių, juos atvėrė, užšoko ant sosto ir išsitiesė ant jo visu ūgiu, iškėlęs aukštyn rankas. Tik tada vienuoliai atsipeikėjo, sugriebė nelaimėlį. Jis atsigavęs aiškino: „Išgirdau balsą, liepusį man tai padaryti, ir nelaimė man, jei būčiau jo nepaklausęs“. Vedensko soborą teko peršventinti. Beje, ir pats Nilusas nukentėjo nuo šios vietos poveikio, patekdamas į tam tikrą paranojinę būseną – visur matydamas žydų ranką, nervingai kalbėdamas su jais... o juk karštakošiškas antisemitizmas naudingas tik žydų dievui.

Iki 18 a. pabaigos Optinos vienuolynas gyvavo varganai. Tačiau 1796 m. ją aplankė Maskvos metropolitas Platonas (Levšinas) ir vieta jam taip patiko, kad imtasi tvarkyti jos gerbūvį. Iš Nikolo-Pešnošsko vienuolyno buvo pakviestas daržininkas Abramijus, o su juo atvyko ir keli kiti vienuoliai. Tarp jų ir Afanasijus (Aleksandras Stepanovas) – vis ruošęsis į Afoną, 1805 m. susitvarkęs dokumentus, o tada staiga sužinojęs, kad Roslavsko miškuose (dab. Smolensko sritis) senovės dykumininkų stiliumi gyvena žmonės (į kur iš Afono tradiciją atnešė didžiojo Paisijaus Veličkovskio mokiniai). Nuėjo jų pažiūrėti, - ir pasiliko ten, išugdė mokinių, tapo neformaliu autoritetu.

1820-ųjų pabaigoje jis gavo Kalugos vyskupo Filareto (Amfiteatrovo) laišką su pasiūlymu prie Optinos įrengti broliją, - suteikiant tam lėšų. Patrauklus pasiūlymas – ir Afanasijus jį priėmė, tačiau pats pasitraukė į šalį, iškeldamas du savo mokinius, Mozę ir Antonijų (brolius Putilovus), o su jais atėjo ir daugiau žmonių... 1825 m. Mozė tampa visos Optinos vadovu, o Antonijus – vienuolyno vyresniuoju. Taip sukurtos prielaidos senoliams. Tačiau tikrasis senolis tikrąja sąvokos prasme pasirodė tik 1829-ais. Tai Leonidas, Levas (Nagolkinas).

Senovės senolių praktikos esmė buvo nuolatiniame mokytojo ir mokinio kontakte. Mokinys privalėjo visiškai nuslopinti (numarinti) savo valią ir kiekvieną savo žingsnį, kiekvieną sumanymą derinti su mokytoju (senoliu), kuris pilnai atsakė už dvasinė mokinio būklę. Tai globėjiška priežiūra, mat pratimų pagalba asketai patenka į pasaulius, kur galima sutikti tikrų pabaisų, grasinančių pražūtimi (mirtimi arba beprotybe). Tad senolis – ne visai dvasiškis (kuriam išpažįstama, kad mistiškai siela būtų išvalyta nuo nuodėmės), o greičiau – treneris.

Tačiau Optinos (ir aplamai, rusų) senolis kitoks, t.y., pradžioje jis pasireiškia kaip dvasinis treneris, individualiai dirbantis su mokiniais. Tačiau dar kažką prie to ir prideda savito. Jau Levas ne tik globojo vienuolius, bet ir plačiai bendravo su liaudimi – ir toji pas jį plūdo. O vyskupijos vadovybei tai nepatiko – kaip taip galima, vienuolis, atsiskyrėlis. Levui uždraudė bendrauti su lankytojais. Jis būtų neišėjęs iš celės, tačiau prie jos nuolat būriavosi žmonės. Senolius sulaužydavo įsaką ir todėl iš celės buvo perkeltas į vienuolyno vidų. Paprasti žmonės nesuprato, kas vyksta, ir veržėsi pas senolį. Teko užrakinti vienuolyno vartus, statyti užtvaras. Beviltiška, žmonės kažkaip prasmukdavo. Kartą archimandritas Mozė užsuko su reikalais pas Levą ir pamatė pilną celė žmonių: „Tėveli, ką darote, jums uždrausti priimti žmones“. Atsakymas: „Nors į Sibirą siųskite, vis tiek liksiu tokiu Leonidu! Nieko pas save nekviečiu, o kas ateina, išvyti negaliu. Ypač tarp paprastų žmonių daugelis žūsta nuo nesupratimo ir jiems reikia dvasinės pagalbos. Kaip galiu nepaisyti jų šaukiančių dvasinių reikmių?“

Galiausiai vadovybė pasitraukė nuo Levo, tačiau vis tebesižvalgė į jį nepatikliai. Ir gerai darė, nes liaudies klausytojas – jau ne senolis klasikine prasme, o jau tarsi koks ajatola. Ir tikrai, senoliai buvo naujo religingumo šaukliai Rusijoje. Kai Petras I ir Jekaterina II Cerkvę pavertė valstybės detale, susidarė dvasinis vakuumas, kurį kažkas turėjo užpildyti. Ir tai pasirodė, aišku, naudodamasi senosios religijos terminija. Tačiau tai buvo visiškai naujas turinys: paprasta liaudis ir jos kančios.

Nuo 19 a. pradžios rusai ėmė ieškoti Dievo Rusijoje, rusiško dievo. Ir paaiškėjo, kad tasai dievas kažkaip susijęs su rusų liaudimi: ar tai kalba per ją (liaudies balsas – dievo balsas), ar tai glūdi kolektyvinėje pasąmonėje (tauta – dievo saugotoja), ar tai tiesiog apsireiškia jai (iš čia – pareiga tarnauti tautai ir aukos vardan jos). Tos Dievo paieškos atsispindėjo visose gyvenimo sferose, tame tarpe ir vienuolių gyvenime.
Optina monastir

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Slibinai-gundytojai
Kur ėjo L. Tolstojus?
Mistinė Ayers Rock
Ką slepia Primorsko piramidės?
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Akmenuotosios Tunguskos pilys
Permė: žinios apie anomalinę zoną
Tamsiųjų purvynų jėgos arba kodėl Caricyne daug bildukų
Omsko ir Čeliabinsko keistenybės
Grigorijaus Rasputino pranašystės
Baikalas ir piešiniai ant uolų
Keistai pažįstama, Deja vu
Bokoro rūmai, Kambodža
Vampyrinė Bogdanovo revoliucija
Šventasis pranašas Slavikas
Keista Ciolkovskio filosofija
Neįminta Kalifornijos mįslė
Akvilonijos sfinksas
Languedoko akmenys
Mima kalvos
Sielos klajonės
Neįprastas akmenukas iš Šiaulių
Paslaptingosios zonos
Vašingtono kurmis
Kijevo paslaptys
Megalitai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis