Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Amerikos atradėjas

Berunis – mažas miestelis Uzbekijos Karakalpakijos stepėse, netgi nuošalėje nuo geležinkelio. Jis dabar niekuo nepasižymi, nebent savo tolima šlovinga praeitimi. 10-12 a. jis vadinosi Katas (dab. uzbekų kalboje Kosas), o vėliau Šobozas. Ir buvo sostine garsiojo Chorezmo, apie kurį to meto arabų šaltiniai rašė: „derlinga šalis, o jo gyventojai pasižymi turtais ir siekiu pademonstruoti vyriškumą... didesnė jų turtų dalis – iš prekybos su urkais ir gyvulių auginimo“.
Pasaulio sandara
Pasaulis pagal el-Beruni
Chorezmą valdė rūstūs valdovai – pradžioje Samanidai, o vėliau Gaznovidų, kol jo neužkariavo Tamerlanas (Timūras)...

Ir vis tik miestui šlovę davė ne jie, o tasai, kurio vardu jis byvo pavadintas 1962 m. – Abu Reichanas Muchamedas ibn-Achmedas al-Berunis. Nes kas visi tie šachai ir karaliai? Tik kruvinos amžių dulkės. Žmonija liko dėkinga platonams, avicenoms ir einšteinams. O al-Berunis laikomas antruoju to meto islamiško pasaulio proto milžinu po Avicenos.

al-Berunis gimė Kate 973 m., kai miestas buvo Samanidų sostine, o mirė 1048 m. Gaznoje (Afganistanas), kai miestas buvo Gaznovidų sostine. Tai buvo audringų politinių įvykių, kelių karingų valstybių vaidų laikai.

al-Berunio darbų yra per 150 (nors mus pasiekė tik 31) ir labiausiai stebina jų temų spektras – nuo matematikos ir farmakologijos. Vienas šachų jį siuntė į Indiją ir tos kelionės rezultatas buvo monumentalus veikalas „Indija“, aprašantis buitį, kultūrą, mokslą ir visas religines sistemas. Vystė trigonometrijos ir taikomosios matematikos pagrindus, vienas pirmųjų padėjo geodezijos pagrindus.

Tačiau ypač stebina jo astronominiai atradimai bei kūriniai. Jis ne tik laikė Žemę rutuliu, bet ir savo patobulintos astroliabijos pagalba paskaičiavo jo spindulį (suklysdamas tik 16 km). Jis nustatė Žemės orbitos nuokrypį nuo ekvatoriaus ir aprašė Saulės karūną. Jis laikė, kad laikas neturi nei pradžios, nei pabaigos, kad Žemė skrieja aplink Saulę, o pati Saulė ir žvaigždės – tai milžiniški judantys ugniniai rutuliai, dydžiu gerokai viršijantys Žemę.

Bet tai dar ne viskas. Al-Berunis pagamino 5-metrinį gaublį, ant kurio nurodė savo ir kitų keliautojų aplankytų vietų koordinates. Ir tada pastebėjo, kad Eurazija su Afrika užima tik 2/5 Žemės ploto. Kaip tai paaiškinti? Iki tol visa manė, kad likusią dalį sudaro vanduo. Tačiau al-Beruniui, sprendžiant iš jo darbų apie „lyginamąjį svorį“, jau brendo idėja apie traukos jėgą, ir jis padarė netikėtą išvadą, kad „kitoje gaublio pusėje“ privalo egzistuoti sausuma, kuri atsvertų Euraziją su Afrika. Ir joje taip pat gali gyventi žmonės!

„Niekas neprieštarauja dėl nežinomų gyvenamų žemių buvimo“, - tokią išvadą jo rankraščiuose 20 a. 6-me dešimtm. rado indas Baranis, tačiau tai tuomet nepatraukė dėmesio. Ir tik 2014 m. birželį Vašingtone vykusioje konferencijoje amerikietis Staras perskaitė apie tuos samprotavimus – taip paskelbdamas, kad būtent al-Berunis pirmasis atrado Ameriką. Bent jau teoriškai...

Ir nereikia to sumenkinti. Juk savo laiku Neptūną plunksnos galiuku atrado Leverjė!

 

Škotų masonai atrado Ameriką?

1998 m. Laura Bealey pastebėjo, kad ant Kvebeko Memphremagogo ežero kranto gulinčio riedulio raižinys labai primena paslaptingą 14 a. Henrio Sinklerio, Škotijos Roslino barono ir Orknio grafo, herbą, kuris buvo įtrauktas į 14 a. "Armoliar de Gelre" heraldikos atlasą. Amerikos istoriko Frederiko Pohlo knygoje "Princas Henris Sinkleris" šis herbas pirmąkart pateiktas prie hipotezės, kad šis škotų-skandinavų didikas (1345-1400) galėjo atrasti Ameriką dar 1398 m. (t.y. 94 m. anksčiau nei Kolumbas).

Memphremagog yra siauras ilgas ežeras, apie 45 km ilgio ir 7 pločio, esantis apie 100 km į šiaurės rytus nuo Monrealio, prie nuostabių Žaliųjų kalnų. Egzistuoja legenda, kad jame gyvena pabaisa "Memphre" (jos ieškojo akvalangistas J.Boivert bei biologas G.Leduc, pirmasis viešai pateikęs toliau tekste minimą "gorgonės" galvą ir išvystęs teoriją apie "baltuosius aborigenus" iš Atlantidos - remdamasis "Kinewick žmogaus" kaulų radiniu)

Cituodamas "Zenono pasakojimą" (manoma, kad parašytą apie 1400 m. dviejų Sinklerio jūrininkų), jis įrodinėjo, kad "Estotilende" įkurta gyvenvietė turėjo būti Naujojoje Škotijoje. Dar anksčiau Geologas Viljamas H.Hobbsas apie tai parašė prestižinio "Scientific Monthly" 1951 m. sausio numeryje.

2000 m. liepą Joelle Lauriol iš Toronto kitoje riedulio pusėje po kerpėmis atrado kitą raižinį, tiksliai primenantį Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantės žemėlapį nuo Jukatano iki Naujosios Škotijos. 8-me dešimtmetyje prie to paties ežero rastas geležinis ieties antgalis sustiprina spėjimus. Geležiniai iečių antgaliai Europoje buvo naudojami tik iki 1450-1500 m., kai jas palaipsniui pakeitė šaunamieji ginklai, o indėnai nenaudojo geležies.

1984 (ar 1985 m.) upės vagoje netoli ežero keista akmens galva, kurią 1998 m. du Toronto istorikai priskyrė keltų-skandinavų 1400-1500 m. laikmečiui. Ji primena vadinamąją "Pameistrio koloną" Roslino koplyčioje (Škotijoje). Prieš srovę paėjus apie kilometrą, yra sugriuvusi užtvanka, prie kurios rasti matininkų mediniai basliai, kuriuos C-14 tyrimai datuoja 1450-1500 metais. Nežinoma, kad "indėnai" būtų statę užtvankas ir malūnus [šiedu artefaktai buvo panaudoti 1998 m. lapkritį parodytame TV dokumentiniame filme].

"Zenono pasakojimas" aprašo didelę ekspediciją per Atlantą, kai įkurtoje gyvenvietėje pasiliko keli šimtai naujakurių. Prie Memphremagogo ežero Žaliųjų kalnų papėdėje jie galėjo įkurti naują gyvenvietę dėl strateginės padėties - jis yra trijų svarbių upių takoskyroje, o kalnuose gausu metalo (vario ir aukso). Netoli minėtų radinių vietų, yra sena vario kasykla, kurią atrado pirmieji "knyginiai" naujakuriai. Beje, vietos istorikė K.Mackenzieė tvirtina, kad sritis į vakarus nuo ežero iki pat 1820-ųjų vadinta "Prarastosios tautos" kraštu.

Kas galėjo nutikti škotų naujakuriams? Atrodo, kad 1550 m. datuota užtvanka taip ir nebuvo užbaigta, o galva įmesta į upę - tai gali būti smurtinio jų galo požymiai. Tas metas sutampa su irokėzų ekspansijos pirmuoju etapu. Visi ankstyvieji kolonistai pažymėjo, kad jų kaimynai indėnai buvo sujudę ir migravo, nes toli vakaruose iškilo karinga gentis. Memphremagogo ežeras buvo 1550-1619 m. irokėzų ekspansijos kelyje. Juk Žalieji kalnai yra ir Kuperio "mohikanų", kurių paskutinis vadas buvo "baltasis indėnas" Čingačhukas, gyvenamoji vieta. Taip pat, 1790-ais tai buvo "pinigų kasimo" karštligė, kai net 500 žmonių ieškojo "ankstesniųjų" paliktų monetų.

 
Memphremagog boulder with coastline (left) and Sinclair coat-of-arms (right)
Orthographic map
Sinclair coat-of-arms

Reikia pridurti, kad radiniai užmena ir kitokią mįslę. Atrodo, kad raižinys ant akmens padarytas iš žemėlapio, kuriame naudota ortografinis arba azimutų projekcijos būdas, kuris nebuvo išrastas iki 19 a. Įdomu, kad keli kiti Viduramžių žemėlapiai (vadinami portolanais) naudojo šį būdą - tarsi būtų egzistavusi kažkokia nežinoma jūreivių tauta gebanti atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus. Kolumbo borto žurnale irgi minima, 1492 m. rugpjūčio 3 d. išplaukiant iš Ispanijos Paloso uosto, jį turėjus Naujojo pasaulio ir Vakarų Indijos žemėlapį. [1492 spalio 1 d., grįžęs į "Santa Maria" po pasitarimo su kitais kapitonais, Kolumbas užrašė, kad jie sutarė "keisti kursą atsižvelgiant į žemėlapį ir paukščių skaidymus". Žemę anapus Atlanta minėjo jau arabų kartografas Abulfeda 1250 m.]

Pasak NEARA ir ESRA yra apie 300 ne indėniškos kilmės archeologinių radinių vietų. David H.Kelley (Review of Archeology, Sept.1991) tvirtino, kad 800-1200 m.pr.m.e. proto-keltai buvo įsikūrę iki pat pietų Ontario. Farley Mowat "Farfarers" (1998) rašo, kad keltai iš Škotijos ir Airijos prekiavo ir kėlėsi prie šv.Lawrence žiočių 400-1300 m. Apie tai tvirtino ir mėgėjas istorikas Albert Hooker. Jis 1934-5 m. paskaitose sakė, kad irokėzų legendos apie "akmeninius milžinus" yra nuorodos į šarvuotus riterius.

Taip pat skaitykite:
Airių pretenzijos į Ameriką
Senojo pasaulio ženklai Amerikoje
Los Lunas dekalogas

Literatūra:

M.Bradley. Holy Grail Across the Atlantic, 1988
M.Bradley. Grail Knights of North America, 1998


Roslino koplyčia

Roslino (Roslin) miestelis yra 7 mylios į pietus nuo Edinburgo. Dvi mylios į rytus nuo jo prie Esko upės stovi gotikinio stiliaus kryžiaus formos Roslyno (Rosslyn, iš keltų "ross", uolos, ir "lyn", krioklys) koplyčia, kurią 1446 m. pastatė 11-asis Roslyno baronas, paskutinis Orknio grafas ir pirmasis Caithness grafas Viljamas Sinkleris (šv.Kleras), kuriam Škotijos karalius Džeimsas suteikė Laisvųjų mūrininkų (masonų) paveldimą Didžiojo magistro titulą (kurį šeima išlaikė iki pat 1736 m.). Ji dar vadinama "Biblija akmenyje", kurios garsiausias kūrinys yra "Pameistrio kolona". Kiti kūriniai perduoda tamplierių paslaptis ir "Žaliojo žmogaus" tradicijas.

Spėliojama, kad spiralės formos "Pameistrio kolona" yra tarsi nuoroda į DNR struktūrą, kuri tokia pati visoms gyvoms Žemės būtybėms. O gal tai tik Yggdrasilo, skandinavų gyvybės medžio, simbolis. 8 drakonai nuo apačios susipynę poromis su augalija, keturiomis skirtingomis dvigubomis spiralėmis, besivejančiomis aukštyn iš jų nasrų. Tarp lapų nėra jokio vaisiaus, nes jis simbolizuotų blogį. Sakoma, kad koloną sukūrė pameistrys Meistrui išvykus į užsienį. Grįžęs supykęs Meistras plaktuku užmušė tą pameistrį.

Pietų navos rytinėje sąramoje užrašas lotyniškai skelbia: "Vynas stiprus, Karalius stipresnis, moterys dar stipresnės, bet Tiesa nugali visus".

Galimas ryšis su tamplieriais

Paryžiaus "Bibliotheque Nationale" saugoma "Dossiers paslapties" dokumentai. Pagal juos Siono priorija yra ankstesnis už tamplierius. Ji įkurtas, kad padėtų į Prancūzijos ir kitų šalių sostus grįžti teisėtiems jų savininkams, Meroviginų dinastijai. Pasak dokumentų, daugelį metų abu organizacijos turėjo tuos pačius Didžiuosius magistrus, įskaitant Hughes de Payen ir Berttrand de Blanchefort. Siono priorijos Didžiųjų magistrų sąraše (1188-1918) yra Jean de Gisors (rozenkreicerių įkūrėjas). Leonardas da Vinči,  Izaokas Niutonas, Viktoras Hugo, Klaudas Debiusi ir kt. Jame yra ir Sinklerių šeimos atstovai Marie de Saint Clair (1220-1266) bei Jean de Saint-Clair (1351-1366).

Rosslyn chapel
Rosslyn chapel
Pameistrio kolona

Pagal dokumentus, Siono priorija ir Tamplierių ordinas atsiskyrė 1188 m., kai krito Jeruzalė. Atsiskyrimo ceremonija "vinkšnos nukirtimas" įvyko Gisors vietovėje, kai Siono priorai "nusiplovė rankas" ir tamplieriams davė autonomiją. 1307 m. Prancūzijos karalius Pilypas Bailusis išstojo prieš tamplierius. Jam buvo ko sunerimti. Išvaryti iš šv.Žemės, jie žvalgėsi naujos vietos. Jų veikla pietų Prancūzijoje leido spėti, kad savo centru jie nori padaryti Languedoc. Bet ar užmiršime, kas nutinka nenorintiems tapti Prancūzijos dalimi? Ar nebuvo išžudyti katarai 13 a. - taipogi apkaltinus erezija (kaip iš tikro ir buvo)?

Dėl persekiojimų daugelis tamplierių riterių pasitraukė į Škotiją, kuri tuo metu kovėsi dėl savo nepriklausomybės. 1314 m. Henris St.Clair ir du jo sūnūs dalyvavo legendiniame Bannockburno mūšyje. Pasak legendos, škotai beviltiškai pralaiminėjo gerokai gausesnėms anglų pajėgoms, kai pasirodė gerai ginkluotų profesionalių sunkiųjų riterių (be skiriamųjų ženklų) būrys. Jis greitai pakeitė kautynių eigą, o po to nujojo nepalikę žinių kas jie ir iš kur atvyko.

Kur išlipo Kolumbas?

Kristupas Kolumbas 33 dienas plaukė per Atlantą kol pagaliau pamatę žemę – ir tą salą jis pavadino San Salvadoru. Tačiau jis nepaliko jokių salos koordinačių – tad jau 500 m. mokslininkai ieško tos salos. Tiksliai žinoma, kad ji yra Bahamų salyne. Spėliota, kad tai gali būti Ramo, Tiorkso, Keto, Votlingo salos.

JAV Nacionalinės geografų draugijos ekspedicija nusprendė, kad 98% tikimybė, kad Kristupas išlipo Samano saloje, esančioje 65 mylios į pietryčius nuo San Salvadoro.


Kolumbas išsilaipina Vakarų Indijoje, 1492, medžio raižinys

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Niagaros didžioji gyvatė
Naska linijos Peru
Slaptasis Petro Atsiskyrėlio tikslas
Japonų Dogu skulptūros
10 "ne to laiko" radinių
Kur buvo karaliaus Artūro dvaras?
Moteris su dviem leopardais
Septynių spindulių Saulės brolija
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Paslaptingosios Kalifornijos ertmės
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Paskutinių inkų pranašystė
Gralio taurė – Kaukaze?
Tunelis po Atlantu
Languedoko akmenys
Pasaulio širdis
Kijevo paslaptys
Mima kalvos

 
   

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis