Reikia pridurti, kad radiniai užmena ir kitokią mįslę. Atrodo, kad raižinys ant akmens padarytas iš žemėlapio, kuriame naudota ortografinis arba azimutų projekcijos būdas, kuris nebuvo išrastas iki 19 a. Įdomu, kad keli kiti Viduramžių žemėlapiai (vadinami portolanais) naudojo šį būdą - tarsi būtų egzistavusi kažkokia nežinoma jūreivių tauta gebanti atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus. Kolumbo borto žurnale irgi minima, 1492 m. rugpjūčio 3 d. išplaukiant iš Ispanijos Paloso uosto, jį turėjus Naujojo pasaulio ir Vakarų Indijos žemėlapį. [1492 spalio 1 d., grįžęs į "Santa Maria" po pasitarimo su kitais kapitonais, Kolumbas užrašė, kad jie sutarė "keisti kursą atsižvelgiant į žemėlapį ir paukščių skaidymus". Žemę anapus Atlanta minėjo jau arabų kartografas Abulfeda 1250 m.]

Pasak NEARA ir ESRA yra apie 300 ne indėniškos kilmės archeologinių radinių vietų. David H.Kelley (Review of Archeology, Sept.1991) tvirtino, kad 800-1200 m.pr.m.e. proto-keltai buvo įsikūrę iki pat pietų Ontario. Farley Mowat "Farfarers" (1998) rašo, kad keltai iš Škotijos ir Airijos prekiavo ir kėlėsi prie šv.Lawrence žiočių 400-1300 m. Apie tai tvirtino ir mėgėjas istorikas Albert Hooker. Jis 1934-5 m. paskaitose sakė, kad irokėzų legendos apie "akmeninius milžinus" yra nuorodos į šarvuotus riterius.

Taip pat skaitykite:
Airių pretenzijos į Ameriką
Senojo pasaulio ženklai Amerikoje
Los Lunas dekalogas

Literatūra:

M.Bradley. Holy Grail Across the Atlantic, 1988
M.Bradley. Grail Knights of North America, 1998

Roslino koplyčia

Roslino (Roslin) miestelis yra 7 mylios į pietus nuo Edinburgo. Dvi mylios į rytus nuo jo prie Esko upės stovi gotikinio stiliaus kryžiaus formos Roslyno (Rosslyn, iš keltų "ross", uolos, ir "lyn", krioklys) koplyčia, kurią 1446 m. pastatė 11-asis Roslyno baronas, paskutinis Orknio grafas ir pirmasis Caithness grafas Viljamas Sinkleris (šv.Kleras), kuriam Škotijos karalius Džeimsas suteikė Laisvųjų mūrininkų (masonų) paveldimą Didžiojo magistro titulą (kurį šeima išlaikė iki pat 1736 m.). Ji dar vadinama "Biblija akmenyje", kurios garsiausias kūrinys yra "Pameistrio kolona". Kiti kūriniai perduoda tamplierių paslaptis ir "Žaliojo žmogaus" tradicijas. Spėliojama, kad spiralės formos "Pameistrio kolona" yra tarsi nuoroda į DNR struktūrą, kuri tokia pati visoms gyvoms Žemės būtybėms. O gal tai tik Yggdrasilo, skandinavų gyvybės medžio, simbolis. 8 drakonai nuo apačios susipynę poromis su augalija, keturiomis skirtingomis dvigubomis spiralėmis, besivejančiomis aukštyn iš jų nasrų. Tarp lapų nėra jokio vaisiaus, nes jis simbolizuotų blogį. Sakoma, kad koloną sukūrė pameistrys Meistrui išvykus į užsienį. Grįžęs supykęs Meistras plaktuku užmušė tą pameistrį. Pietų navos rytinėje sąramoje užrašas lotyniškai skelbia: "Vynas stiprus, Karalius stipresnis, moterys dar stipresnės, bet Tiesa nugali visus". Galimas ryšis su tamplieriais Paryžiaus "Bibliotheque Nationale" saugoma "Dossiers paslapties" dokumentai. Pagal juos Siono priorija yra ankstesnis už tamplierius. Ji įkurtas, kad padėtų į Prancūzijos ir kitų šalių sostus grįžti teisėtiems jų savininkams, Meroviginų dinastijai. Pasak dokumentų, daugelį metų abu organizacijos turėjo tuos pačius Didžiuosius magistrus, įskaitant Hughes de Payen ir Berttrand de Blanchefort. Siono priorijos Didžiųjų magistrų sąraše (1188-1918) yra Jean de Gisors (rozenkreicerių įkūrėjas). Leonardas da Vinči, Izaokas Niutonas, Viktoras Hugo, Klaudas Debiusi ir kt. Jame yra ir Sinklerių šeimos atstovai Marie de Saint Clair (1220-1266) bei Jean de Saint-Clair (1351-1366).

Pameistrio kolona

Pagal dokumentus, Siono priorija ir Tamplierių ordinas atsiskyrė 1188 m., kai krito Jeruzalė. Atsiskyrimo ceremonija "vinkšnos nukirtimas" įvyko Gisors vietovėje, kai Siono priorai "nusiplovė rankas" ir tamplieriams davė autonomiją. 1307 m. Prancūzijos karalius Pilypas Bailusis išstojo prieš tamplierius. Jam buvo ko sunerimti. Išvaryti iš šv.Žemės, jie žvalgėsi naujos vietos. Jų veikla pietų Prancūzijoje leido spėti, kad savo centru jie nori padaryti Languedoc. Bet ar užmiršime, kas nutinka nenorintiems tapti Prancūzijos dalimi? Ar nebuvo išžudyti katarai 13 a. - taipogi apkaltinus erezija (kaip iš tikro ir buvo)?

Dėl persekiojimų daugelis tamplierių riterių pasitraukė į Škotiją, kuri tuo metu kovėsi dėl savo nepriklausomybės. 1314 m. Henris St.Clair ir du jo sūnūs dalyvavo legendiniame Bannockburno mūšyje. Pasak legendos, škotai beviltiškai pralaiminėjo gerokai gausesnėms anglų pajėgoms, kai pasirodė gerai ginkluotų profesionalių sunkiųjų riterių (be skiriamųjų ženklų) būrys. Jis greitai pakeitė kautynių eigą, o po to nujojo nepalikę žinių kas jie ir iš kur atvyko.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Niagaros didžioji gyvatė
Naska linijos Peru
Slaptasis Petro Atsiskyrėlio tikslas
Japonų Dogu skulptūros
10 "ne to laiko" radinių
Moteris su dviem leopardais
Septynių spindulių Saulės brolija
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Paslaptingosios Kalifornijos ertmės
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Paskutinių inkų pranašystė
Gralio taurė – Kaukaze?
Tunelis po Atlantu
Languedoko akmenys
Mima kalvos