Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Gyvosios ugnys
V. Psalomščikovas, iš ufolog.ru

 

Tarybiniais laikais man, kaip geofizikui, teko dalyvauti įvairiose ekspedicijose į visus tada vienos šeštosios sausumos dalies kampelius. Naktį, kitaip nei astronomai, mes kietai miegam gana patogiomis sąlygomis: metaliniuose vagonėliuose-„kunguose“ arba surenkamuose nameliuose. Mūsų aparatūros negalima laikyti palapinėje, o jos maitinimui visada greta dūzgia dyzelis. Iš savo vagonėlio mes išlendame tik tada, kai prietaisai pradeda rodyti visokią velniavą – o jei netikėtai išorėje šiaurės pašvaistė ar dar retesnė „raudonoji migla“.

Putorano plynaukštė Putaran hydro

Nesitikėjai pamatyti nieko įdomaus, kai aparatūra sutratėjo. Išlindau iš namelio, vienišai stovintys nuošaliose Sibiro Putarano aukštikalnėse 40 km atstumu nuo artimiausio žmonių gyvenamo taško – meteorologinės stoties. Prieš savaitė rimtai susirgo mano porininkas, jį išgabeno malūnsparniu, ir aš likau vienas. Šiandien turėjo atskristi malūnsparnis su nauju porininku ir produktų atsargomis, tačiau jau pastebimai sutemo, o iš nedidelės žemumos, kaip tik ta kryptimi, kuria turėjo atskristi papildymas, ėmė kilti rūko dūmelis. Vėjelis nešė rūką į mano pusę ir netrukus raudonas švyturėlis, kurį įžiebiau ant vėjo generatoriaus stiebo, jau nebuvo matomas iš oro.

Grįžau į namelį, kad paimčiau raketinį pistoletą, ir pamačiau, kad saviraštis braižo keistus trikdžius. Kai vėl išsiropščiau į lauką, artėjančio rūke pamačiau neįprastą reginį – dulsvų rausvų rutulių grandinėlę, vieną po kito išnyrančių iš rūko, o tada vėl jame dingstančių. Buvo toks įspūdis, kad rutuliai randasi ant kažkokio milžiniško nematomo disko, nes tas keistas sukimasis ratu nemanė baigtis ir prieš mano akis praėjo ar praplaukė jau kelios dešimtys rutulių. Teko grįžti į namelį žiūronų. Tuo metu rutuliai tapo visai dulsvi, visiškai atsidūrę rūke, tad jokių detalių neįžvelgiau. Susidarė įspūdis, kad būtent rūkas juos ir užgesino.

Galiausiai reiškinys liovėsi, aš užfiksavau laiką, o vėliau paaiškėjo, kad panašiai tuo pat metu liovėsi ir elektromagnetiniai trikdžiai. Tiesa, jų prigimtis liko neaiški: ar tai juos generavo patys rutuliai, ar tai buvo kažkoks tektoninis procesas, juos sukėlęs.

Ilgą laiką literatūroje nesutikau nieko panašaus į tą reiškinį, nors lakūnai ne kartą susidurdavo su ugninių rutulių girliandomis. Tik paskutinį 20 a. dešimtmetį perskaičiau, kad Tenesio valstijoje (JAV), kalnuose, turistai stebi kažką panašaus: kalno šlaitu bėgančių liepsnelių grandinę. Ir ten pat stebėjo ištisą sinchroniškai įsižiebiančių ugnių lauką. Tačiau pasirodė, kad tai visai kitoks reiškinys: specialistai išsiaiškino, kad ugnys priklauso gausiems jonvabaliams.

Tačiau jonvabaliai įsižiebia kiekvienas pagal savo ritmą, nekreipdamas dėmesio į kaimyną. Ir jau pagal jokius biologinius dėsnius visas laukas jonvabalių negali sušvisti sinchroniškai. Išskyrus vieną variantą – jonvabalių sankaupą suformuoja vientisas superorganizmas, kuris, savo ruožtu, ima valdyti įžiebimus. Tačiau ta mįslė labiau biologinė nei fizikinė.

Švytinti agresija

2005 m. gegužę įvyko „Kosmopoisk“ ekspedicija į anomalią zoną Kostromos srities Krasnosielsko rajoną, žinomą kaip Ilgoji pieva (Dolgyj Lug). Ekspedicijos tikslas – keistų švytinčių rutulių gaudynės. Aplinkinių kaimų gyventojai bijojo vaikščioti po tą pievą ir į ten neleisdavo vaikų. Pagal gandus, ten dažnai dingdavo, kuriuos paskui nuviliodavo tie rutuliai – atgal niekas negrįždavo. Net arkliai nesutikdavo eiti į tą pievą.

Ekspedicijai pasisekė: jų niekas nedingo; matyt, nedoroji jėga, kuriai nusidėdavo vietiniai, nerizikavo prasidėti su triukšminga entuziastų minia.

ball O štai vienišiams sekėsi mažiau. Charkovo srityje, Senosios Pakrovkos kaimo apylinkėse šauktinis kareivis Vitalijus Z. Naktį ėjo keliu į dalinį. Kelias ėjo per mišką, aiškiai švietė mėnulis. Staiga priekyje pasirodė rutulys, kuriame persiliedavo raudonos-mėlynos šviesos, kabojęs apie metrą virš paviršiaus. Vitalijus nusprendė prieiti arčiau, kad apžiūrėtų tą stebuklą, tačiau rutulys ėmė pamažu tolti miško link, o jis, tarsi užhipnotizuotas, patraukė paskui jį. Atsipeikėjo tik tada, kai suprato, kad gerokai nutolo nuo kelio.

Įveikęs trauką sekti rutulį, grįžo į kelią. Dabar jau rutulys sekė jį. Tada greta rutulio atsirado stačiakampis, kurio plotis buvo apie 1,5 m, o aukštis apie 3 m, kuris taip pat pajudėjo į jo pusę. Vitalijus vėl sustingo, žiūrėdamas, kaip „dė-ė“ artinasi prie jo. Tarp jo ir žemės šokčiojo mėlynos kibirkštys, o šakos paklusniai linko, užleisdamos kelią.

Baimė įveikė sąstingį, ir jis puolė bėgti, kažkodėl pagalvojęs, kad dviejų plačių kelių sankryžoje jo laukia išsigelbėjimas, „Dėžė“ tebesivijo. Pribėgęs prie sankryžos, jis apsidairė: „dėžė“ liovėsi persekiojusi ir nejudri pakibo ore. Sukrėstas Vitalijus grįžo į dalinį.

Skeptikas pasakys. Kad kareivis sugalvojo pasakojimą, kad pasiteisintų prieš vadovybę, tačiau lygiai taip pat į mišką viliojo Ilgosios pievos rutuliai, apie kuriuos jis vargu bau žinojo.

Beveik taip pat, tačiau baltos spalvos, agresyviai nusiteikę rutuliai stebėti prie Žemutinio Novgorodo laukymėje netoli Viliaja kaimo,esančios keli kilometrai nuo Vyksos upės. Ne tik žmonės, bet ir gyvuliai apeina tą vietą, o elektriniai prietaisai sutrinka. Senbuviai pasakoja, kad toje vietoje nakvoti negalima – žmogus arba nusižudo, arba anksti miršta.

1984 m. tyrinėtojų grupė nepabijojo patikrintų tų pranešimų. Jokių rutulių jie neišvydo ir ramiai įsitaisė palapinėse nakčiai. Ryte ant kai kurių veidų pasirodė nudegimų žymių, o daugybė rutulių aptikta fotojuostoje. Vienintelis racionalus to paaiškinimas – rutuliai skleidė nematomą ultravioletinį spinduliavimą, puikiai fiksuojama fotojuostoje. Nuo jo ir atsirado nudegimai.

Pagalba iš niekur

Nėra taisyklių be išimčių; ir gana retai rutuliai padarydavo protingus bei gerus poelgius.

Praeito amžiaus pradžioje Anglijoje, Bukingemo grafystėje, Bergham Beach apylinkėse du maži vieno fermerio vaikai liko be priežiūros, tėvams išėjus į laukus. Vaikiščiai paspruko į mišką ir, aišku, paklydo. Grįžę vėlai vakare, tėvai ėmė jų ieškoti, o vėliau surinko žmones ir nuėjo į mišką. Grįžę po nesėkmingų paieškų, jie pastebėjo keistą šviesą, judančią lauku iš miško pusės. Tai buvo auksiniu atspalviu švytintis rutulys. Kai jis priartėjo , visi išvydo, kad paskui jį eina paklydę vaikai. Tėvas ir kaimynai puolė priešais. Rutulys tebešvytėjo, kol jie nepribėgo prie vaikų, o tada užgeso.

Praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį norvegų tyrinėtojai susidomėjo paslaptingomis ugnimis, reguliariai pasirodančiomis Hesadaleno slėnyje prie Trondscheimo – mažiausiai apgyvendintos šalies dalies. Gaila, kad tas reiškinys dažniausiai stebėtas žiemos metu. Teko surengti rimtą kompleksinę ekspediciją, aprūpintą pagal paskutinė technikos žodį, apimant elektromagnetinių ir akustinių laukų registratorius, spektrografus ir portatyvius radarus. O ekspedicijos rezultatus ne iškart ryžtasi publikuoti, nes kai kurie jų buvo aiškiai antimoksliniai. Pvz., jie tvirtino. Kad ugnys į išorinį poveikį reaguodavo taip, tarsi turėtų proto užuomazgas. Beje, analogiški pareiškimai ateidavo ir iš kitų vietų, kuriose buvo tiriamos paslaptingos ugnys bei rutuliai. Tada norvegai surinko visus, kad užsiėmė panašiais tyrimais, ir rezultatus pristatė 1994 m. kovą tarptautinėje konferencijoje Hesadalene.

Racionalaus fizikinio paaiškinimo panašiems reiškiniams nėra. Gaila, tėra tik metafizinis, o greičiau mistinis: liudininkai Ilgojoje pievoje, o taip pat kitose vietose tvirtino, kad greta kamuolių kartais matydavo švytinčias žmonių figūras. O vaikiščiai, kuriuos rutulys parvedė namo, vienbalsiai tvirtino, kad juos iš miško išvedė švytinti teta su uždegta lempa. Niekas iš suaugusių tos tetos nematė, tačiau žinoma, kad vaikai neretai mato suaugusiems nematomas šmeklas bei mirusiųjų fantomus. Kito paaiškinimo protingam švytinčių rutulių elgesiui kol kas nėra.

Papildomai skaitykite:
Debesys žemėja
Biržuose - pamėklė
Slibinai-gundytojai
Žudyti per atstumą
Doppelganger efektas
Tarp sapno ir tikrovės
Dievų ir žmonių akys
Keisti garsai danguje
Nežemiška gyvybė greta
Gyvybė Saulės paviršiuje?
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Nesė ir kiti: hipotezės ir realybė
Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Arba-arba: spiritualizmo šaknys
L. Margulis ir Gajos koncepcija
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Tikrieji Žemės astronautai
Nepaprastos vandens savybės
Keista Ciolkovskio filosofija
Oda: tarp kūno - dvasios
Amžinojo gyvenimo siekis
Ženklų paslaptys laukuose
Gyvybės neišvengiamumas
V. Vernadskio noosfera
Kodėl palėpėje bilda?
Sielos klajonės
Jie tebegyvena!?
Vartiklis
NSO.LT

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt svetainė
Fantastikos puslapis
Vartiklis