Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Šiame puslapyje pateikiama pora trumpų straipsnelių. 

Oro grobuonys 

"Pirmutinis reikalavimas mokslininkui - būti smalsiu, mokėti nustebti ir siekti išsiaiškinti", Nobelio premijos laureatas fizikas Edwin Schrodinger.

Ore gali būti netikėtų gyvybės formų. Daugelio tautų mitai ir folkloras mini fėjas, silfus, stichijas (jų dvasias), žaltvykstes, su kuriomis buvo susidūrę žmonės. Be šių taikių, ore gali pasitaikyti ir grobuonių. Nenorėdami teigti, kad tai tiesa, šiame straipsnelyje surinkome nuorodas į liudijimus apie ne visai draugiškus darinius ore.

Ugniniai paukščiai ir dangaus gyvatės

Paslaptingi "gaisrus sukeliantys paukščiai" minimi Romoje apie 106 m.pr.m.e., o Puerto Rike neseniai, 8-me dešimtmetyje. (Scott Corrales. Paranormal Pyromania, FATE, October 1997). 6-o dešimtmečio pabaigoje Trevor James Constable darydamas nuotraukas infraraudonaisiais spinduliais Kalifornijos Mojave dykumoje užfiksavo nepaaiškinamus objektus ore. Ir visai neseniai kinematografininkas Jose Escamilla nustebino pasaulį video juosta su greitai skraidančiomis būtybėmis, kurias jis vadino "rodais".

Vincent P.Gaddis 1967-ais išleistoje knygoje "Paslaptingos ugnys ir šviesos" mini apie 18-20 pėdų ilgio "dangaus gyvatę", kuri 1891-ųjų rugsėjį nupikiravo virš grupės išgąsdintų liudininkų Crawfordsville. Indianoje. Liudijimai, tarp jų ir vietos pastoriaus, rodo, kad tai buvo gyva būtybė su žaižaruojančia "raudona akimi" skleidusia "karštą kvapą". Apie panašias būtybes 7 ir 8 dešimtmečiais pranešta iš vakarinės JAV dalies. Liudijimų pagrindu apie ją pasakojama 1976-ųjų William Gordon dokumentiniame filme "NSO viešpačiai".

Gaddis knygoje mini ir keistą paukščių elgesį: "1948 m. rugsėjo 11 d. (atkreipkite dėmesį į datą) tūkstančiai skirtingų rūšių paukščių žuvo ar susižeidė atsitrenkę į Imperijos dangoraižį Niujorke ir Baltimorės WBAL transliacijos bokštą". Pasak INS pranešimo, "nebuvo jokio rūko ir oro sąlygos buvo puikios". Gal tie paukščiai bandė pasprukti nuo nematomo oro grobuonies?

Kritimai iš dangaus ir oro želė

1917 m. gegužės mėn. "Monthly Weather Review" pranešė, kad šimtai paukščių krito iš giedro dangaus Luizanos Baton Rouge. Gaddis mini, kad 1960-ųjų rugpjūtį panašiai iš dangaus netoli Kalifornijos Kapitolos paplūdimio krito tūkstančiai audrošauklių.

Charles Fort'o "Prakeiktųjų knygoje" gausu liudijimų apie keistų drebučių formos objektų kritimą iš dangaus. Daugelis jų paminėti tokiuose rimtuose moksliniuose žurnaluose kaip Švedijos Mokslų akademijos "Protokolai" (Transactions). Žiniaskalidos pranešimus apie juos surinko Gaddis ir Ivan Sanderson.

John Vincent Sanders komentavo naują cheminę medžiagą aeroželę ("Ar dangaus gyviai sudaryti iš aeroželės?", FATE, 1998 m. birželis). Ši ties kieto ir dujinio būvių riba esanti substancija yra dešimtmečius trukusių ir milijonus kainavusių Lawrence Livermore laboratorijos tyrimų išdava. Net truputį pašildyta ji gali tapti lengvesnė už orą. NASA 1999-ais paskelbė, kad jos "Žvaigždžių dulkių" misijos metu nepilotuojamas zondas rinks "Wild-2" kometos daleles naudodamas aeroželę. Lawrence specialistai ją vadina "kietu dūmu", nes ją galima paliesti ir nepajusti.

1958 m. gruodžio 28 d. netoli savo namų Majamyje detektyvas Faustin Gallegos rado objektą, kurį galėjo paliesti, bet jo nejuto. Tai buvo pusiau skaidrus rutulys. Ir nors jis bandė jį išsaugoti uždarytame stiklainyje, objektas išnyko po kelių valandų. Gal aeroželė, kad ir retai, gali susidaryti natūraliu būdu?

Žmonių antpuoliai

Oro grobuonių žmonių užpuolimai vaizdingiausiai aprašyti 1989 m. Charles Berlitz knygoje "Drakono trikampis". Joje atpasakojamas Robert Coe Gardner pasakojimas apie karinį transporto lėktuvą, kuris pakilo iš San Diego karinio Jūrų laivyno bazės vieną 1939 m. vasaros dienos popietę. Po kelių valandų skrydžio virš Ramiojo vandenyno, lėktuvas perdavę desperatišką SOS signalą ir nutilo. Apgadintas lėktuvas sugrįžo į San Diego ir nusileido.

Antžeminių tarnybų personalas buvo apstulbęs, kai pamatė, kad 12 iš 13 ekipažo narių yra mirę. Likęs gyvas kapitonas mirė po kelių minučių. Visi kūnai buvo sužaloti baisiomis žaizdomis, o lėktuvo vidus baisiai sudarkytas ir vietomis suplėšytas. Pilotas ir antrasis pilotas buvo ištuštinę savo pistoletus į nežinomą taikinį. Visas nutikimas buvo greitai "nutildytas" ie apie jį negirdėta iki 1954-ųjų.


Ragai gyvūno, kurio nebuvo?
Kambodžos mįslė

Niekas tikrai nežino, kas per gyvūnas klaidžioja po Kambodžos kalnus - karvė, ožys, antilopė, gazelė. Tačiau jo ragų forma gerai žinoma: lenkti ir dvibriauniai - susisukę kaip juostelė ant saldainių lazdelių. Jų rasite turguose ir namuose visoje šalyje. Gyvūnas vadinamas khing vor. Kai kurie kalniečiai sako, kad jis ėda gyvates. Kiti - kad šokinėja kaip kalnų ožys. Treti dievagojasi, kad jis riaumojantis grobuonis.

Skeptikai sako, kad tai tik legenda, chimera - Loch Nesės variantas Azijai. Bet jei nėra tokio gyvūno, vadinamo khing vor, tai iš kur tie ragai, kurie tikrai egzistuoja? Kaip fosilijos trikdo kreacionizmo teorijos šalininkus, taip ragai sukelia sunkumų skeptikams. Šiems belieka kartoti: klastotė, klastotė, klastotė...

Visa tai prasidėjo prieš dešimtmetį, kai du vokiečių mokslininkai, tyrę ragus, priėjo išvados, kad jie priklauso išnykusiai žinduolių rūšiai. "Visi dideli žinduoliai atrasti 20 a.", - pareiškė jie. Ir jie davė "mokslinį" vardą: Pseudonovibos spiralis.

Tačiau beveik nuo pradžių kilo abejonės. Paryžiaus Zoologijos bendrijos tyrinėtojas Arnould Seveau su motociklu prasitrankė tūkstančius mylių Kambodžoje klausinėdamas kaimiečių ir tyrinėdamas ragus. Grįžęs pareiškė - visi jie yra klastotės, paprasti karvių ragai nagingai susukti ir apdirbti kaitinant, padrožiant ir poliruojant. "pradžioje ieškojau tikro gyvūno. O radau mitą", - parašė Prancūzijos Mokslų akademijos žurnale.

Tačiau tai sukelia naujas mįsles. Nuo šiaurės rytų Kambodžos iki vakarinės Kardamomo kalnų grandinės ragai yra praktiškai identiški. Žinoma apie 70 ragų - pietryčių Azijoje arba muziejuose. Jei khing vor yra mitas, jis privalo turėti šaltinį ir prasmę. Kažkur turi būti tų ragų formos paaiškinimas.

Vienas spėjimų, kad khing vor kadaise lakstė po Kambodžos kalnus, bet išnyko, nes buvo medžiojamas dėl ragų, kaip vaistų nuo gyvatės įgėlimo. Kai gyvūnas išnyko, nagingesni meistrai ėmė gaminti klastotes. Tikėjimas liaudyje toks stiprus, kad beliktų tik stebėtis, jei jis neegzistavo. Spėjama, kad vieni 'tikri" khing vor ragai yra Kanzaso universiteto Gamtos muziejuje. Tad 21 a. mokslininkams liko paskutinis teisėjas - šių ragų DNR tyrimai. Ir jie parodė, Kanzase esantys ragai yra ... karvių ragai.

Tada prispausti prie sienos khing vor gynėjai metė paskutinį kozirį - retai apgyvendintose Kambodžos srityje karvės dažnai susikergia su laukiniais kitų rūšių "giminaičiais". Tad DNR testai rodo tik tai, kad khing vor kraujas "maišytas".

Tiesa slypi kažkur... Kambodžoje.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Jie tebegyvena!?
Protingi šunys
Ir vėl čupakabros
Arklys ar tigras?
Slaideriai - kas jie?
Slibinai-gundytojai
Drakonų ežeras Kinijoje
Sekant milžino pėdsakais
Prasiplečia gyvybės ribos
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Delfinai: afalinos ir orkos
Didžiojo brolio akys
Įvairios trumpos žinutės
Ar visa gyvybė Visatoje panaši?
Nesė ir kiti: hipotezės ir realybė
Dujininko iš Virdžinijos ir juodligės isterijos
Ateivių medikai bendradarbiauja su Žemiečiais
Sliūkintojas pas karalienę Viktoriją
Botino - žvitrioji akis
Rajos - gyvūnų atradimas
Kur dūmai, ten ir ugnis
Astralinės kelionės
KUTAI, alegorija
Fū naikintuvai
Musė cėcė

 

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English