Tarp sapno ir tikrovės. UFO Page. Lithuanian

Specialistų, psichoneurologų ir psichoterapeutų, praktikoje neretai pasitaiko, kai žmones naktį, tarsi sapne, tarsi tikrovėje aplanko kažkokios „sunkios plaukuotos būtybės“. Viena moteris aiškino: Apparition

„Kartą naktį miegodama pajutau, kaip pamažu ėmė tirpti kūnas, tiksliau, viršutinė jo dalis: galva, rankos, krūtinė. Trūko oro. Norėjau surikti, tačiau negalėjau išleisti nė garso. Iš baimės pravirkau; ir netrukus dusimas ir tirpimas praėjo. Tas košmaras ėmė kartotis kas naktį. Vos prasidėdavo tirpimas bei dusulys, pabusdavau ir nemalonūs pojūčiai dingdavo. Tačiau kartą nespėjau prabusti ir po keliolikos sekundžių pajutau atsipalaiduojantį kūną ir netikėtai patyriau … orgazmą! Tokio ilgo ir stipraus orgazmo iki tol neteko patirti. Nuo tada tai man tapo įpročiu, savotišku nakties ritualu: nemalonūs pojūčiai, staigus atsipalaidavimas ir nepaprastai svaigus orgazmas. Kas tai buvo, nežinojau. Vis tik, nekantriai laukdavau nakties ir pasimatymo su nematomu meilužiu. Kartą paprašiau jį pasirodyti. Tirštoje tamsoje išvydau tik veidą – juodus ilgokus plaukus ir išraiškingas akis. Neprisimenu, ar tas veidas man pasirodė gražus. Kartą jis stipriai mane apkabino per juosmenį ir mudu atsidūrėme palubėje. Savo kambarį pamačiau iš viršaus. Tai tikrai nuostabus jausmas! Pasakiau, kad noriu mylėtis. Mudu tuojau atsidūrėme lovoje; ir tada savo meilužį pamačiau antrąkart. Jis stovėjo šalia manęs lovoje ir šypsojosi, Buvo apsirengęs kažkokia melsva pižama. Su šiuo paslaptingu meilužiu gyvenu jau keletą metų. Labiausiai mane stebina tai, kad viskas tarp mudviejų vyksta realiai. Tai tikrai ne koks nors nevalingas erotinių sapnų sukeltas orgazmas. Kažkas mene iš tikrųjų liečia, glamonėja, pakelia į orą ir švelniai nuleidžia atgal į patalus. Aš jį tiesiog dievinu ir labai pasiilgstu! Nuolat esu apimta laukimo ir tikiuosi, kad nepakartojamas meilužis lankysis ir toliau… Tačiau mane nuolat kankina klausimas – kas jis? Gal tai pasąmoninga organizmo reakcija į netikėtai padidėjusį seksualinį apetitą? O gal mane iš tikro lanko kokia nors antgamtinė būtybė – vaiduoklis, inkubas ar dvasia? O gal tiesiog esu kokių nors ateivių slaptų eksperimentų objektas?“

Mokslininkai tebesiginčija, kokios būtybės, mūsų vaizduotės padariniai ar kitų, mūsų pasaulyje neregėtų ir nejuntamų tarperdvinių plotmių gyventojai, naktimis lanko kai kuriuos žmones. Kai kurių specialistų teigimu, spėjami naktiniai vaizdiniai ir pojūčiai tėra vegetatyvinių ar endokrininių „audrų“, kylančių dėl kartais labai padidėjusio hormonų kiekio kraujyje, ir vegetatyvinės nervų sistemos veiklos sutrikimų rezultatas.

Dauguma prieštaraujančių mokslininkų šį klausimą formuluoja kitaip: kas draudžia manyti, kad būtent šios „hormonų audros“ ir yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija į antgamtinių jėgų ar kitų pasaulių būtybių veiksmus? Ir naktiniai svečiai – tai ne snaudžiančios smegenų „kūrinys“, o visiškai realus reiškinys?

Tad negalima ignoruoti ir kiekvieno psichologo bei psichoterapeuto praktikoje dažnai pasikartojančių vadinamojo seksualinio lunatizmo ar pasąmoninės seksualinės agresijos atvejų. Daugelio specialistų tvirtinimu, jų darbo praktikoje dažnai pasitaikė, kai pacientės pasakojo apie naktimis ateinančius ir jas glamonėjančius mirusius sutuoktinius. Kai kurios moterys įsitikinusios, kad jos ir toliau palaiko intymius santykius su savo vyrais.

Tradiciškai tokie pasakojimai galėtų būti aiškinami labai paprastai – į isteriją linkusių asmenybių seksualinės fantazijos. Tik kitas pateikiamas atvejis paneigia tokį perdėm mokslišką požiūrį į šiuos dalykus. Dar viena moteris pasakojo:
„Tai įvyko 1990 m. spalį. Aš su dviem ikimokyklinio amžiaus vaikais ir savo tėvais gyvenau 4 kambarių bute. Man buvo 39-i. Tą naktį ilgai negalėjau užmigti. Už lango stipriai lijo. Vis dėlto galiausiai ėmiau snausti; ir jau kitą akimirką pajutau, kaip mane kažkas užgulė. Visą kūną tarsi suparalyžiavo, negalėjau pajudinti nei rankų, nei kojų, surikti taip pat negalėjau. Pamėginau atsimerkti, tačiau akių vokai buvo tarsi švininiai. Paskutinis dalykas, kurį pajutau prieš nugrimzdama užmarštin, - tai goslūs bučiniai, berte apibėrę mano lūpas ir kaklą. Apparition

Ryte pabudusi iškart prisiminiau tą keistą nutikimą ir pirmiausia pamaniau, jog tai tebuvo sapnas. Tačiau ramybės nedavė skaudančios, tarsi nubučiuotos lūpos. Pažvelgusi į veidrodį nustėrau – lūpos patinusios kaip nuo ilgų aistringų bučinių, ant kaklo matyti rausvos kraujosruvos. Kitą naktį viskas pasikartojo. Ryte jaučiausi tarsi išsunkta citrina, skaudėjo visą kūną, ypač pečius ir krūtis. Nusivilkusi naktinius marškinius, nustebau: būtent pečiai ir krūtys sėte nusėtos mėlynių. Gal pasirodys keista, tačiau ir tada nejaučiau nė mažiausios baimės. Atvirkščiai, pati sau atrodžiau kuoktelėjusi, nes vos sulaukdavau kito vakaro – troškau sužinoti, kas vyks kitą naktį. Tarsi pasąmoningai ruošiausi intymiems ryšiams. Ir, pasirodo, neklydau. Po 10 d. nematomasis naktinis svečias su manimi pasimylėjau; ir aš nė kiek nesipriešinau. To, ką tąsyk patyriau, neįmanoma papasakoti. Niekada nebūčiau pamaniusi, jog mylėtis gali būti taip puiku! Aš tarsi pražydau. Toks artimas mūsų bendravimas truko apie mėnesį. Mane vis labiau kankino klausimai – kas jis, iš kur, ko jam iš manęs reikia? Ir kartą įsidrąsinusi tiesiai paklausiau – kuo jis vardu ir ar galiu jį pamatyti. Jis pasakė savo vardą, kuris buvo toks ilgas ir nesuprantamas, kad iškart jį pamiršau. Atsakyti į kitus klausimus nepažįstamasis griežtai atsisakė, nes, atseit, neturi teisės sakyti. Tačiau pasirodyti sutiko. Tada pirmąkart jį pamačiau. Nors kambaryje buvo gana tamsu, įžiūrėjau 45-50 m vyro siluetą. Jo ūgis tesiekė 140-150 cm. Nedrąsiai ištiesiau ranką, ketindama jį paliesti, ir mano delnas nugrimzdo į minkštą ir tankią vilną, dengiančią jo krūtinę. Ir vėl visai neišsigandau. Atvirkščiai, panorau su kuo nors paatvirauti apie tai, kas vyksta mano gyvenime, tad jau kitą dieną viską pasipasakojau seseriai. Išklausiusi tą keistą istoriją, ji pareiškė esą tvirtai įsitikinusi, kad tapau velnio sugulove ir privalau nedelsdama pašventinti butą. Kiek pasvarsčiusi, taip ir padariau. Naktį pajutau tokį netikėtą ir stiprų smūgį į nugarą, kad perskriejau visą kambarį nuo lovos iki lango. Grįžusi į lovą tyliai atsiguliau, susirangiau į kamuoliuką ir nerimastingai laukiau, kas bus. Tačiau nieko neatsitiko – paslaptingas lankytojas, pavaišinęs smūgiu į tarpumentę, dingo. Turbūt nubaudė už tai, kad užkirtau jam kelią į savo namus. Pasakysiu atvirai- nepaprastai kremtuosi, kad paklausiau sesers, nes man, vienišai ir nebejaunai, su juo buvo labai smagu“.

Tokie ir panašūs susitikimai ir pasimatymai nėra tokie reti. Dažniausiai jie įvyksta tamsoje arba prieblandoje, paprastai tuo metu, kai žmogus būna apimtas snaudulio. Paranormalių reiškinių specialistai teigia, kad tokių intymių susitikimų ir seksualinės agresijos, kurią kartais patiria užsnūdusios moterys, pagrindinė priežastis yra ta, kad žmogui pusiau miegant, pusiau būdraujant astralinio pasaulio svečiams paprasčiau užmegzti fizinį kontaktą.

Parapsichologų naudojamas terminas „Siela“ – tai nematerialus subtiliųjų energijų tęsinys, po žmogaus mirties paliekantis jo fizinį kūną. Paprasčiau tariant, žmonės, baigę savo žemiškąją egzistenciją, perkeliami į kitą būties lygmenį.Ir jeigu jie po to stengiasi susitikti su gyvaisiais, tai tik todėl, kad astraliniame lygmenyje jiems neužtenka energijos, reikalingos mums, norint patirti šiame pasaulyje tokias įprastas emocijas. O juk pati galingiausia ir intensyviausia energija, kurios mirusieji gali „pasiskolinti“ iš gyvųjų, yra psichinė ir lytinė (seksualinė) energija.

Miego paralyžius ir pabaisos jūsų galvoje

Pabundate naktį ir matote nežemišką esybę su krauju tekančiu nuo jos ilčių. Bandote šaukti, tačiau negalite. Negalite net pajudinti piršto! Jei taip nutiko, tai patyrėte miego paralyžių, kuris, beje, dažnai lydimas haliucinacijų. Apie penktadalis visų žmonių yra jį patyręs bent kartą, tačiau, nepaisant jo dažnumo, jis vis tik lieka mįsle. Per amžius tas haliucinacijas bandė priskirti juodajai magijai, mitinėms pabaisoms, netgi paranormaliai veiklai.

Miego paralyžių sukelia greičiausiai pasimetimas smegenyse tarp prabudimo ir miego „greito akių judėjimo“ (REM) fazės, kurios metu intensyviai sapnuojate „tikroviškus“ sapnus. Kad užkirstų kelią šių sapnų įgyvendinimui, smegenys turi išmintingą sprendimą: jie laikinai paralyžiuoja visą kūną. Smegenyse yra „jungiklis“ (neurocheminių medžiagų rinkinys), perjungiantis jus tarp miego ir budrumo būsenų. Tačiau kartais tas jungiklis nesuveikia – ir smegenys jus pažadina kol kūnas vis dar yra REM paralyžiuje. Tada sapnai patenka budraujančią sąmonę – ir tarsi „išvystate“ nesančias esybes.

Tos haliucinacijos, kuriose neretai pasirodo vaiduokliški įsibrovėliai, pasaulyje suprantamos skirtingai. Egipte dažnai manoma, kad jas sukėlė džinai, bauginantys ir kartais nužudantys savo aukas. Italijoje kai kurie laiko tai Pandafešos, apibūdinamos kaip pikta ragana ar baisus milžiniškas katinas, užpuolimu. Pietų Afrikoje vietiniai tiki, kad ją sukelia segatelelo (juodoji magija), dalyvaujant tokološe nykštukams. Turkijoje tai karabasanai, paslaptingos į dvasias panašios esybės. Rusai tai dažnai sieja su damavyku (naminuku), kikimora, naktibalda, kurie, atseit, užšoka žmogui ant krūtinės siekdami pranešti apie kažką svarbaus (kaip ir pas japonus, kur krųtinę spaudžia milžiniškas demonas). Čiuvašai tam turi Vubarą, kurio veikimas sutampa su miego paralyžiaus simptomais, o kalmukai piktą dvasią, smaugiančią miegant ir neleidžiančią prabusti (kaip ir baskų Inguma). O štai danų vaizduotė ne tokia vaizdinga – jie dažnai miego paralyžių laiko sukeltą fiziologiniais veiksniais, pvz., streso.

Tokie aiškinimai gali turėti stiprų poveikį. Lyginant egiptiečius ir danus, aišku, kad egiptiečiai to reiškinio bijo labiau - apie 50% jų įsitikinę, kad jis gali būti mirtinas, o jiems truko ilgiau (ir nenuostabu, kad jie jį patiria triskart dažniau). Atrodo, tai susiję su „antgamtiška“ jo priežastimi. Štai ir trečdalis Italijos Abruzzo regiono tiki Pandafeša – ir jie šio reiškinio bijo labiau, jis nutinka dažniau ir trunka ilgiau. Tai rodo pasąmonės-kūno sąryšį: stipri vaizduotė gali sukelti fiziologinius poveikius – ir jei ji žmogų „maitina“ nuolat, reiškinys gali tapti psichopataloginiu ir net traumuoti (kelti depresiją) žmogų.