1999 m. pora kapų plėšikų, apsirūpinę metalo detektoriumi ir kirtikliu, ieškodami senovės artefaktų, Mitelbergo
kalvoje netoli Nebra miestelio Saksonijos-Anhalto žemėje, Vokietijos vidurio rytuose užfiksavo metalo signalą ir
pradėjo kasti. Ir nors radę bronzinį diską su auksiniais mėnuliais ir žvaigždėmis, dėl amžiaus įgavusiais
žalsvą patiną, jie nesuprato jo reikšmės, tačiau vėliau ekspertai spėjo, tai, galbūt, buvo seniausias astronominis pavaizdavimas.
Kai 2002 m. Mitelbergo kalvos plėšikų radiniai pateko į archeologų rankas, diskas ir kiti to paties lobio objektai
tarp jų kardai, apyrankės, kaltas ir atkraštiniai kirviai buvo datuoti maždaug 1600 m. pr.m. ir priskirti
ankstyvojo bronzos amžiaus Unetico kultūrai1). Išskirtiniausiu buvo diskas, kuris, kaip manoma, buvo sukurtas prieš
šimtmetį ar du ir laikui bėgant modifikuotas. 2013 m. jis įtrauktas į UNESCO paveldą. 2024 m. žurnale Scientific
Reports lapkričio mėn. straipsnyje archeologas Harald Melleris ir komanda teigė, kad tai seniausias tikslus
dangaus pavaizdavimas žmonijos istorijoje. H. Meleris2) nustatė, kad jis turėjo kelis etapus: pirmiausia auksinio mėnulio
ir žvaigždžių pavaizdavimas, o vėliau abiejose pusėse atsirado auksinės kreivės (viena iš jų buvo pamesta arba pašalinta),
simbolizuojančios saulėgrįžas. Kita kreivė apačioje su įpjautomis detalėmis, kaip manoma, vaizduoja Egipto
dievo Ra saulės baržą.
Ir iš tikro, žvaigždės diske nėra išdėstytos atsitiktinai. Jos tikriausiai turėjo atspindėti
Plejadžių spiečių, dar žinomą kaip Septynios seserys, Atlaso dukterys, kurios
galėjo būti sodinimo ir derliaus nuėmimo žymeniu. Senovės graikų poetas Hesiodas patarė pradėti derliaus nuėmimą, kai vasaros pabaigoje pakilo Plejadės,
o arti, kai jos išnyks už horizonto, skleidžiantis ankstyviems pavasario žiedams. Hesiodo
raštai paskatino alternatyvų apatinės kreivės aiškinimą pjautuvą. Jei tai galėjo būti ir laivas, kuriuo saulės dievas
Ra keliavo dangumi, kas yra lygiai
taip pat astronomiškai reikšminga, nes simbolizuoja perėjimą nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
Tai, kad bronzos amžiaus europiečius įkvėpė Egiptas, nėra taip neįtikėtina, kaip atrodo. Šiaurės Europoje buvo
rasta ir kitų saulės barkos atvaizdų, liudijančių apie tradicinių Egipto idėjų plitimą toli nuo Nilo krantų. Diskutuojama, ar ta
aukso kreivę nesimbolizuoja deives-motinas Izidę ir
Hatorę, kurių skandinaviškas atitikmuo yra Frėja. Kai
kurie teigia, kad tai iš tikrųjų yra auksinis laivas Skidbladniras, priklausantis jos broliui dvyniui Freirui,
nes abi dievybės yra susijusios su saule. Diskas galėjo būti palaidotas kaip ritualinė auka dievams. Tūkstančius
metų jis tūnojo ant kalvos, iš kur buvo ypač gerai matomos žvaigždės ir astronominiai reiškiniai, tokie kaip saulės tekėjimas ir nusileidimas.
Vis tik ginčijamasi ir dėl to, ar Nebros diskas iš tikrųjų yra toks senas. Archeologai
Rupert Gebhardas3) ir Rudiger Krause4) (2020) yra skeptiški, nes toji vietovė iš tikrųjų datuojama geležies amžiumi, kuris
yra 1000 m. vėliau. Archeologai įsitikinę, kad prie disko, po jo perlaidojimo, vis dar prilipęs dirvožemis nebuvo iš senesnės vietovės
ir kad vėlyvajame geležies amžiuje dažnai buvo matomi skandinaviški žvaigždžių motyvai naktinio dangaus fone. Tačiau
Vokietijos valstybinis priešistorės muziejus paneigė šį teiginį.
Dar vienas tyrėjas, Peteris Šaueris5), manęs, kad artefaktas nėra senovinis, teigė (2005), kad jo patina yra šiuolaikinis
efektas, sukurtas rūgšties, šlapimo ir degiklio. Tačiau jis net nebuvo laikęs disko rankose. Jau buvo žinoma, kad
diskas buvo pagamintas iš vario, iškasto Alpėse, ir aukso iš Kornvalio Anglijoje. Norėdama išsiaiškinti, kaip jis
iš tikrųjų buvo pagamintas prieš 3600 m., Melerio komanda bendradarbiavo su vario kalviu Herbert Baueriu6),
kad atkurtų diską, o procesą lėmusių mikrostruktūrų analizė parodė, kad jis greičiausiai buvo nukaltas iš turėto bronzos gabalo,
nes nebūtų buvę įmanoma išlieti skystos bronzos į tokį ploną diską.
*) Nebra diskas (Himmelsscheibe von Nebra) - bronzinis apie 30 cm skersmens ir 2,2 kg svorio
diskas, padengtas melsvai žalia patina ir auksiniais intarpais, vaizduojančiais Saulę, Mėnulį ir 32 žvaigždes, tarp kurių yra ir
Plejadžių spiečius. Pagal šalutinius požymius priskiriamas
Unetico kultūrai (apie 17 a. pr.m.e.). Jame esantys du lankai, kaip manoma, žymėjo kampą tarp saulėgrįžų.
Vadinamasis Nebros diskas*) juodojoje senienų rinkoje pasirodė 2001 m. Specialios operacijos metu šveicarų policija sulaikė
jo pardavinėtojus, o diskas buvo perduotas Halės archeologijos muziejui, o jo pardavėjai, prisipažinę, kad jį, su kitais radiniais,
iškasė 1999 m. netoli Nebros esančios 252 m. aukščio kalvos viršūnėje (todėl imtas sieti su senovės observatorijomis, tokiomis, kaip
netoliese esantis Gozeko ratas), gavo po kelis mėnesius kalėjimo. Pradžioje jis, ypač Vokietijoje, vertintas skeptiškai ir laikytas padirbiniu.
Pirminė rentgenospektroskopinė analizė parodė, kad varis kilęs iš Štirijos, o auksas iš Karpatų. Tačiau vėlesni tyrimai nustatė,
kad pradinis auksas buvo iš Karnono upės Anglijos Kornvalio grafystėje
(iš kurios buvo ir bronzos sudėtyje buvęs alavas). Dėl jo kito teisinių nesutarimų, nes Saksonijos-Anhalto jį užregistravo kaip prekinį ženklą.
2021 m. lapkritį disko kopiją vokiečių astronautas Matthias Maurer'is pasiėmė į TKS.
1) Unetico kultūra - ankstyvojo bronzos amžiaus (23-16 a. vidurys iki m.e.) bendros kultūrinės ypatybės, paplitusios
plačiame Centrinės Europos teritorijoje. Jai pavadinimą suteikė čekų archeologas Lubor Niederle pagal Unetico kapinyną,
esantį šalia Prahos. Tikėtina, kad ji nunyko trūkstant resursų bronzos gamybai ir ją pakeitė pilkapių laidojimų kultūra.
2) Haraldas Meleris (Harald Meller, g. 1960 m.) - vokiečių archeologas, Halės un-to profesorius (nuo
2009 m.). Jam vadovaujant Halės valstybinis priešistorės muziejus tapo viena pagrindinių parodų vietų Vokietijoje.
Išgarsėjo 2002 m. aiškindamasis Nebra disko atradimą ir vėlesniu jo tyrinėjimu. Sužinojęs, kad diskas pardavinėjamas,
jis apsimetė susidomėjusiu pirkėju. Tada su Šveicarijos policija surengė slaptą operaciją viešbutyje Bazelyje,
kurios metu diskas buvo atgautos ir plėšikai bei prekeiviai buvo suimti ir nuteisti. Vėliau su komanda nustatė,
kad diskas yra sudėtingas astronominis laikrodis. Išsiaiškinta, kad laikui bėgant šis artefaktas buvo keičiamas:
buvo pridėti du auksiniai horizonto lankai, skirti vasaros ir žiemos saulėgrįžoms pažymėti, o vėliau ir auksinis saulės laivelis.
3) Rupertas Gebhardas (Rupert Gebhard, g. 1961 m.) - vokiečių archeologas, Miuncheno Archeologijos muziejaus
direktorius (nuo 2010 m.; ten dirba nuo 1989 m.). 1994-95 m. suprojektavo Žemutinės Bavarijos archeologijos muziejų
Landau-an-der-Izare. Kelis metus su R. Krause dalyvavo ginče dėl autentiškumo archeologijoje. Nebros disko ir auksinių
beu gintarinių bronzos amžiaus radinių prie Bernstorfo radimo aplinkybės išlikę neišaiškintos. Jiedu laikė, kad
diskas yra iš geležies amžiaus (800-50 m. pr.m.e.). Halės priešistorės muziejus jų išvadas kategoriškai atmetė,
o tarp pagrindinių ginčo oponentų yra ir H. Meleris.
4) Riudigeris Krauzė (Rudiger Krause, g. 1958 m.) - vokiečių archeologas, J. Gėtės vardo un-to
Frankurte-prie-Maino profesorius (2006-24). 1987-2006 m. dirbo archeologinių paminklų apsaugos organizacijoje Štutgarte ir kartu atliko
keletą kasinėjimų. Jo tyrinėjimų kryptis bronzos amžiaus gyvenamosios vietos ir ekonomika, pilių tyrinėjimai bei ankstyvoji metalurgija.
2020 m. kartu su R. Gebhardu paskelbė straipsnį, kuriame iškėlė Nebra disko datavimo klausimą. Jiedu abejojo,
kad jis bronzos amžiaus, ir pasiūlė, kad jis priklauso geležies amžiui ir taip įsiveldami į ginčus su kitais.
5) Peteris Šaueris (Peter Schauer, g, 1943 m.) - vokiečių archeologas, Regensburgo un-to
profesorius (nuo 2009 m.), specializuojantis prieš-istorine ir ankstyvąja istorija. Daug keliavo Europą ieškodamas bronzos amžiaus šaltinių.
Nuo 1980 m. buvo vyriausiuoju korservuotoju. 2005 m. Halės regionaliniame teisme, dalyvaudamas ekspertu, pareiškė, kad Nebros diskas yra klastotė.
6) Herbertas Baueris (Herbert R. Bauer, g, apie 1959 m.) - vokiečių vario kalvis, Halėję turintis
Der Kupferschmied dirbtuves. Išlaiko tradicines metalo apdirbimo tradicijas ir bendradarbiauja su archeologais. Išgarsėjo pagamindamas Nebra disko kopiją.
Papildomai skaitykite:
Festo diskas
Nazca linijos
10 keistų radinių
Vimanai Ramayanoje
Dropa skrituliai (Kinijoje)
Nelaukti artefaktai iš kur?
Paleovizitai: ieškant įrodymų
Indų oreivystės priešaušris
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Paslaptingos japonų Dogu skulptūrėlės
Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Dingusi Sandoros skrynia
Zep Tepi: pirmasis laikas
Kinų skraidantys vežimai
Senovės Indijos mašinos
Malūnsparnio hieroglifas
Duobių kaspinai Peru
Paragvajaus vikingai
"Sutvėrėjo" žemėlapis
"Marsiečio" kapas
10 civilizacijų
Nan Madolis