Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Iliuzijos

"Dievas jiems siunčia galingą suvedžiotoją, kad jie įtikėtų melu" (2 Tes 2:12)

Tegul tai mums atveria akis ir apšviečia protą...

Ištrūkę milžinai vėl bando gundyti?

Temos tęsinys:
Puolę angelai ir nefilimai
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Milžinai Žemėje

Pagrindiniai puslapio teiginiai:
Senovėje gyveno milžinai;
Milžinai nežuvo Tvano metu;
Milžinai sugrįždavo į žemę ir vėliau;
Žmogus gali išvengti paskutinio teismo.

Atlas with globe

Biblijoje yra paminėta nežmoniškoji milžinų giminė (Palestinos nifilimai), kurie sutinkami tokiame kontekste, kad aiškiai byloja juos buvus dvasingais. Jei buvo milžinai, tai jie turėjo kažką po savęs palikti.

Dar pradžioje žaltys apgavo Ievą (skaitykite puslapį apie pirmąją moterį) drąsindamas ją valgyti uždrausto medžio vaisius. Tasai poelgis (Žmogaus nuopuolis - apie jį skaitykite atskirame puslapyje) Adomą ir Ievą (o pasekoje ir visą Žmoniją, apie pasekmes skaitykite atskirame puslpyje) atskyrė nuo glaudaus ryšio su Dievu. Ir iki šiol visi žmonės gimsta jau "puolę". O Tvanas (peržvelkite atskirą Tvanui skirtą skirsnį) buvo Dievo ketinimas "nuplauti" nuo Žemės paviršiaus visą žmoniją - dėl jos didelio "nuodėmingumo". Bet koks gi buvo tas "pasileidimas"?

"kai žemėje žmonės pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterys, Dievų sūnūs, žiūrėdami į jas matė, kokios jos gražios, ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios jiems patiko... Tomis dienomis, - kaip ir vėliau, - kai Dievų sūnūs susijungė su žmonių dukterimis, žemėje pasirodė milžinai. Jie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai". (Pr.6:1-4)

Kaip ir vėliau! Kai izraeliečiai Aarono ir Mozės vedami veržėsi į pažadėtąją Palestiną, jie aptiko, kad: "visi žmonės, kuriuos jame [tame krašte, Kanaane] matėme, yra didelio ūgio. Tenai mes matėme tikrus milžinus (anakimai kyla iš milžinų); mes jautėmės kaip žiogai" (Sk 13:33-34)

Pastaba: Anakimai buvo pirmykščiai pietinės Palestinos gyventojai, supanašėję su kanaaniečių kultūra dar iki izraelitų įsiveržimo. Kodėl izraelitai juos laikė milžinais (nefilimais) - dėl aukšto ūgio ar dėl masyvių pastatų?, žr. taip pat Įst 2:10). Peržvelkite puslapį apie izraelitų kaimynines tautas.

Bet pirmiausia pabrėžkime, kad tąkart (prieš Tvaną) nusidėjo ne žmonės, o "Dievų sūnūs", "puolę angelai" (kad jų kiltis nežemiška skaitykite šiame puslapyje), kurių nėra (plačiai) mūsų pasaulyje, bet kurie buvo surakinti, kad "lauktų" teismo. "Naujasis testamentas" juos pamini bent dukart:

  1. "Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet nubloškė juos į tamsias pragaro bedugnes... Jis nepagailėjo senojo pasaulio,... kai siuntė bedievių pasauliui tvaną" (2 Pt 2:4-5)
  2. "...ir angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, jis laiko sukaustytus tamsybėje didžiosios dienos teismui" (Jud 6).

Adomas ir Ieva "puolė" ne todėl, kad "suėjo" - Adomas Ievą "pažino" tik išvarytas iš Edeno (Pr.4:1). Jiedu puolė, nes paragavęs Pažinimo vaisiaus, "tapo kaip vienas iš mūsų" (Pr. 3:22). Tad nuo Vaisiaus paragavimo meto: "Žmogus gimdys, o ne tvers!"
Bibliją papildo "Chaldėjų genezės liudijimas", kai "Žemės Valdovas pavadino jį vardu, Tėvas Elu (Elohimas, skaitykite apie Dievo vardus) ištarė savo prakeiksmą, kurį išgirdo dievas Chea, kurio kepenys įsiuto, nes jo Žmogus sutepė save". Todėl Chea nutarė, kad "išmintis ir žinios būtų priešiškos jam ir kenktų [žmogui]".

Dieviškosios tvėrimo ugnies pagrobimo užuomina yra graikų mite, kur Kronas (laikas) iškastruoja savo tėvą Uraną, kad šis negalėtų turėti daugiau vaikų (t.y. tverti, apie tai skaitykite atskirame puslapyje). Egipto mitologijoje Išminties dievas Totas nutraukė nesantaiką tarp Horo ir Seto (kuriam Horas taip pat pašalino dauginimosi organą, žr. "Mirusiųjų knygą", XVII). Babilone dievas Zu atima "Dievų Tėvo" umsimi (idealų tvėrimo įrankį, bet ne karūną), taip atimdamas jam "troškimą" ir sudegindamas "visų dievų" tereti (galią). Zu paveržė "visų angelų sėklą". Ir kadangi umsimi- buvo ant Belo "sėdimosios", tai neįtikėtina, kad ten kalbama apie "vainiką". Biblijoje Nojaus sūnus Hamas baudžiamas už tai, kad pamatė savo tėvą nuogą (Pr. 9:20-27). Vėliau visa tai virto falo garbinimo kultais.

Christianas Ginsbergas apie "angelų nuopuolį":
"Kabalą išrinktiesiems angelams įteikė pats Dievas... Po nuopolio angelai maloniai perdavė šias žinias nepaklusniems žemės vaikams., duodami jiems priemones grįžimui į pirmapradžią padorumo ir palaimos būseną".
Jie mokė Žemės dukras (prisiminkime rabinų Lilit, Tibeto Khado (sanskritu Dakini) - jos galėjo "skraidyti oru" ir pasižymėjo nepaprastu "gerumu mirtingiesiems", tačiau neturėjo proto).

Biblijos demonai skiriasi nuo puolusių angelų. Manoma, kad su Aušriniu (Liuciferiu) iš dausų į Žemę nukrito apie trečdalį angelų, kurie veikia ir dabarties. (Pastaba: hebrajų kalba "dievų sūnūs" yra "Bene ha Elohim", kuriuos Biblija įvardija kaip "angelus" - kaip Jobo 1:6, 2:1 ir 38:7, kur jie Antano Rubšio išversti kaip "dangiškieji gyvūnai").

Gali būti, kad nefilimai išvengė Tvano ir net sugrįždavo laiks nuo laiko į Žemę - kad mus patikrintų ar padėtų technologiškai. Galbūt jie pastatė Egipto, majų ir kitas piramides bei Stounhendžą? Ir veidą Marse... Kas tai mums pasakys?.. Žmonės negali tai priimti į savo mintis, tačiau negali paaiškinti, kokia tuose statiniuose buvo naudojama technologija. Tai nesunkiai būtų paaiškinama pirmykštės žemiškosios (ar kažkokios žvaidždžių) rasės veikla. Kam kitam skirtos tos milžiniškos tik iš oro matomos Naska figūros? Dauguma tikėjimų visame pasaulyje teigia apie "žvaigždžių žmones" (skaitykite puslapį apie Dogono genties ir Sirijaus glaudų sąryšį), kurie kažkada aplankė jų protėvius. Ir kad vieną gražią dieną jie sugrįš (paskaitykite puslapį, kaip toks tikėjimas Baltojo dievo sugrįžimu buvo pražūtingas actekams).

Taigi Biblija neneigia, kad kadais buvo milžinai (prieš Tvaną) - "kaip ir vėliau" (Pr. 6:4). Jiems atsivėrė akys ir atbudo jausmai - ir jie patyrė, kad jų brolių (kitos rasės) dukros gražesnės už jų dukras ir žmonas. ir jie pradėjo jas grobti - dar iki žinomų sabiniečių bei Menelajų, netekusių savųjų Elenų. Nefilimų, tų nusikaltusių angelų, lankymasis Žemėje buvo toji žmonių "nuodėmė", dėl kurios taip įsiuto Dievas. Ir jei jie vis dar atskrenda - tai reiškia, kad jiems pavyko išvengti bausmės. O tai prielaida, kad ir mes galime pabėgti nuo dievo Paskutinio teismo. Jie rodo mums technologinį kelią (deux ex machina)...

Su viena išlyga - kad mes kartą tai jau bandėme... Ar atsimenate Babelio bokštą? Jis liko neužbaigtas, bet tie, kurie įkvėpė jo statybai, vis dar laukia, kad mes vėl pabandytumėm...

Klausimas: Jei Adomas su Ieva ir sūnumi Kainu ir Abeliu buvo vieninteliai žmonės, tai kaip galėjo Kainas vykti į Nodo (Klajoklių) šalį ir ten rasti sau žmoną? (Pr.4:16-17)

Kviečiame papildomai paskaityti kitus daugiau mažiau susijusius puslapius:
Pro-civilizacijos ir milžinai;
Apie visuotinį paėmimą;
Milžiniški statiniai - milžinų liudininkai;
Stounhendžo stebuklas;
Milžiniški statiniai - milžinų liudininkai;
Nojaus arka surasta?
Egipto mitologija;
Kontaktai: Velykų sala - Peru;
Skandinavų mitologija;
Šv.Trejybės šaknų beieškant

Liudijimai kaip priedas

Golulo čiabuvys pasakojo, kaip buvo pastatyta ta milžiniška piramidė:
Pradžioje dar prieš sutveriant Saulės šviesą, ši žemė [Golula] skendėjo tamsoje... tačiau netrukus po to, kai rytuose pasklido Saulės šviesa, joje atsirado milžinai, ... kurie pastatė tą piramidę, - vėliau jie buvo išsklaidyti po visą pasaulį' ("Historia Antigua de la Nueva Espana", 1885, p.204).

Daugelis Centrinės Amerikos tautų byloja apie senovinę milžinų gentį - jie buvo vadinami Kuinanais.

Istorikas Tertulianas tikino, kad Kartagenoje dar buvo keli milžinai. Filostratas liudijo apie 22 uolekčių ilgio milžino skeletą ir kitą, kurį pats regėjo ir pavadino "baisiu vaizdu" - šį 12 uolekčių ilgio Lemnose atradp Mesekratas iš Styro. ("Heroica", p.35).

Plinijus minėjo milžiną, kurį laikė esant Orionu arba Otusu, Efialto broliu ("Gamtos istorija", VII-XVI). Plutarchas pateikė žinią, kad Sertorijus matė milžino Antėjaus kapą, o Pauzanijus neabejojo, kad iš tikro egzistuoja Asterijaus ir Heriono (arba Hiluso, Heraklio sūnaus) kapai.

Dreamer and flying snake

Abatas Pegues savo veikale "Graikijos ugnikalniai" rašo:
"Netoliese Teros salos ugnikalnių buvo rasti milžinai su milžiniškomis kaukolėmis - po milžiniškais luitais, kurių pastatymui reikėjo titaniškų jėgų" (apie milžinus, ugnikalnius ir magiją žr. de Mervilio "Pneumatologijoje" bei "Des Esprits").

Tik atšlijęs nuo neo-platonikų Klemensas Aleksandrietis pradėjo "milžinus" versti į "žalčius", nes "žalčiai ir milžinai reiškia demonus". Klemensas turėjo žinoti Agafodemono (septynakės gnostikų gyvatės arba Kristaus) paslaptį. Bet jis suprato, kad naujojo tikėjimo dogmas galėtų kitaip pateikti Viešpaties (Jahvės) priešininkai ("Šėtonas", Satan, ir reiškia "priešininkas"), angelai, kurie sukilo prieš šį Elohimą (aukščiausiąjį Dievą, žr, puslapį apie Dievo vardus) - kaip ir graikų titanas Prometėjas prieš Dzeusą, savo tėvo Krono užgrobėją (žr, puslapį apie tai). Klemensas žinojo, kad "slibinas" (drakonas, žaltys) buvo simbolinis "Išminties (Dievų) sūnų įvardijimas. Skaitykite puslapį apie gnostikus.

Kinų "Šu Dzin" rašoma:
"Kai pagal mūsų senuosius raštus Mao-cze (Komentatorius: Prieštvaninė ir sugundytoji rasė, kuri dar senaisiais laikais pasitraukė į uolų urvus ir kurių palikuonių dar sutinkama Kantono apylinkėse) dėl Tčy-Yeoo paklydimų sukėlė netvarką visoje žemėje, joje pagausėjo piktadarių. Tada valdovas (Čang-Ty, dieviškosios dinastijos imperatorius) atkreipė žvilgsnį į tautą ir jos tarpe nerado jokio geranoriškumo. Tad jis įsakė Tčong ir Ly (dviem žemesniesiems Dhian Koganams) nutraukti bendravimą tarp dangaus ir žemės. Nuo tų laikų daugiau nebuvo nužengimų ir pakilimų".
Biblijoje Jokūbas sapne regėjo "kopėčias" į dangų (Pr.28:12): "kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn".

Skandinavų legendose surandame Loki, Odino brolį (kaip Tifonas bei Arimanas buvo Ozyrio ir Ormazdo broliai), kuris tampa "piktu" tik ilgai bendravęs su žmonėmis. Kaip ir kiti Ugnies ir Šviesos dievai (Ugnies - deginančios ir naikinančios; Ugnies - šildančios ir palaikančios gyvybę), jis tapo naikinimo galios simboliu. Loki vardas kildinamas iš "liuhan", t.y. "šviesti" - jis tos pačios šaknies kaip ir lotynų "lux", šviesa. tad Loki yra tapatus Liuciferiui (Aušriniui, Šviesos nešėjui - puikus vardas Tamsos globėjui?). Loki artimas graikų titanui Prometėjui, nes irgi buvo pririštas prie uolos (kaip Liuciferis sukaustytas požemiuose).

Kreiceris taip aprašo milžinus:
"Dangaus ir žemės sūnūs buvo apdovanoti aukščiausiomis galiomis ir nepaprastomis savybėmis - tiek dvasinėmis, tiek fizinėmis. Jie įsakinėjo Stichijoms, žinojo Dangaus ir Žemės, jūrų ir likusio pasaulio paslaptis, iš žvaigždžių skaitė ateitį.... tarsi tai būtų ne tokie kaip mes žmonės, o pačios Stichijų dvasios... Visos tos būtybės pažymėtos magijos ir kerėjimo ženklais."

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Temos tęsinys:
Puolę angelai ir nefilimai
Kadaise gyveno milžinai...
Tvanas Gilgamešo epe
Nauja dėl Stounhendžo
Po majų piramidėmis...
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Ateivių rasės: driežažmogiai
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Kaip jie mus darė

NSO ir Biblija
Egipto mitologija
Pasaulinio Tvano skirsnis
Duobių kaspinai Peru
Slibinai-gundytojai
Jie tebegyvena!?
Senovės astronautai
Gal tai jau buvo?
Filosofijos skirsnis
Vartiklis NSO.LT puslapis