Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Kinijos piramidės 

Xian in China Kinijoje yra per 100 piramidžių. Dauguma jų buvo naudojamos kaip laidojimo vietos. Jos pastatytos iš molio, per ilgą laiką tapusio tokiu kietu, kaip akmuo. Tačiau vis tik labiau primena kalvas. Šandonge yra ir akmeninė piramidė, per 20 m aukščio. Daugiausia jų yra už 100 km nuo Xi'an miesto (senosios Kinijos sostinės) – Vidurio Kinijos Šaanxi provincijos Čin Čuan lygumose. Jos yra dirbamose žemėse. Pačioje Kinijoje nebuvo linkę kalbėti apie savo piramides. Tik 1996 m. spalio mėn. „China Today“ išspausdino straipsnelį apie antrąją H. Hausdorfo ekspediciją po Šensi sritį.

Apie Kinijos piramides sužinota per du etapus. Ankstyviausi liudijimai yra apie vadinamąją „Didžiąją baltąją piramidę“ Čin Ling Šan kalnuose, apie 100 km į pietvakarius nuo Xian. Ją 1945 m. nufotografavo amerikiečiai, tačiau nuotrauka išbuvo karinėse bylose 45 metus. Minima, kad JAV pilotas James Gausman'as matė baltą piramidę karo metais skrisdamas tarp Indijos ir Kinijos, tačiau to fakto patvirtinimui trūksta duomenų. Ir dabar labiau tikima, kad Gausmann'o pasakojimas iš tikrųjų remiasi pulkininku Maurice Sheahan'u, „Trans Worlds Airlines“ Tolimųjų rytų skyriaus direktoriumi, kurio liudijimas apie matytą piramidę pateiktas 1947 m. kovo 28 d. „The New York Times“ numeryje („JAV lakūnas praneša apie milžinišką kinų piramidę nuošaliuose kalnuose į pietvakarius nuo Sian“). Pasak Shehan'o, Egipto piramidės, lyginant su jo regėta, tėra nykštukai. Tačiau niekur jis nemini, kad ji buvo baltos spalvos (kaip ir krištolinės jo viršūnės). Sheahan'o piramidės nuotrauka išspausdinta 1947 m. kovo 30 d. „The New York Sunday News“ numeryje. Chris Maier'io (2004 m.) kelionės dėka nustatyta, kad toji piramidė yra Maolingo mauzoliejus – ir jos aukštis tėra apie 35 m [lieka vienas neaiškumas – Sheahan'as nurodė, kad piramidė yra 40 mylių į pietvakarius Xian, o Maoling mauzoliejus yra 25 mylios į šiaurės rytus nuo Xian]. Joje ilsisi imperatoriaus Liu Če (dar vadinamo Wu Di, 157-87 m. pr.m.e.) palaikai. Istorijoje minima, kad kapą statė 53 metus.

[Pastaba: J. Gaussman'o istorija perteikiama ir Bruce Cathie „Tilte į begalybę“, 1983, kuri galėjo būti H. Hausdorfo šaltiniu].

Iš J. Gaussman ataskaitos žvalgybai (apie tai, kaip kilus problemų su varikliu, buvo nusileista arčiau žemės):

Citata iš B. Cathie knygos:
Aš pasisukau, kad išvengčiau kalno ir mes patekome virš slėnio lygiu paviršiumi. Tiesiai po mumis buvo milžiniška balta piramidė. Ji atrodė kaip iš pasakos. Ji blykčiojo. Tai galėjo būti metalas ar tam tikra akmens rūšis. Ji buvo grynos baltos spalvos iš visų pusių. Įsidėmėtinas dalykas buvo viršutinis akmuo, tarsi milžiniškas brangakmenis ir galėjęs būti krištolu. Nebuvo galimybės nusileisti, nors norėjosi. Mes buvome sukrėsti to statinio dydžio.

1994 m. vokietis Hartwig Hausdorf'as fotografavo ir tyrė kelias piramides. Jis sudomino apie jas 1994 m. išleisdamas knygą "Die Weisse Pyramide" (Baltoji piramidė) (ir tapo Philip Coppens'as straipsnio "Nexus" žurnale 1995 m. tema), vėliau išversta į anglų kalbą pavadinimu "The Chinese Roswell" (1998, "Kinų Ruzvelas").

White Pyramid in China, 1945 Dauguma Kinijos piramidžių yra 5-50 m aukščio ir 12-150 m pločio. Jos visos orientuotos į pasaulio šalis (tiesa, iki Han dinastijos pagrindinė ašis buvo rytų-vakarų, o tada pasikeitė į šiaurės-pietų). Seniausia piramidė yra Čin Ši Huangdi, pirmojo Činų dinastijos imperatoriaus (259-210 m. pr.m.e. – jis pastatė ir Didžiąją kinų sieną), kapas. Apie ją žinome iš istoriko Sima Qian (145-86 m. pr.m.e.) raštų. Tai 35 m aukščio kalva. Sima rašo, kad po kalva yra piramidė su penkiomis terasomis, kurią statė 700 tūkst. darbininkų. Žemė iškasta iki pat gruntinių vandenų, tada išlietas bronzinis pagrindas, ant kurio pastatytas akmeninis sarkofagas. Istoriko veikale aprašomas ir įspūdingas piramidės interjeras – su žvaigždėmis ant lubų, kraštovaizdžio modeliu, kuriame tekėjo gyvsidabrio upės, apsauga nuo plėšikų. Naujausi kasinėjimai leidžia manyti, kad istoriko teiginius, pvz., kalvos grunte gausu gyvsidabrio. Tada virš kapo supilta dirbtinė kalva. Netoli imperatoriaus kapo yra ir garsioji terakotinių kareivių radimvietė.

Didžiausia piramidė yra Tang dinastijos imperatorės Wu. Ji buvo pirmoji moteris valdovė ir jos kapas pastatytas apie 700 m. Kapas, apie 100 km į pietvakarius nuo Xian, yra beveik kilometro aukščio. Nedidelis kalnas buvo apipiltas žemėmis, kad įgautų piramidės formą (tiesa, ne iš visų pusių jis atrodo kaip piramidė, todėl nemažai vakariečių jo nepastebėjo). Visa struktūra atrodo tarsi iš žemės iškylanti moters figūra, užsibaigianti dviem piramidėmis (tarsi krūtimis). Aplink pagrindinę piramidę yra keletas mažesniųjų, skirtų imperatorės giminaičiams.

Vienos "Apolono" misijų metu JAV astronautas Kinijos teritorijoje išvydo 9 neįprastus taškus ir padarė kelias nuotraukas. Paaiškėjo, kad tai 9 aukštos piramidės, išsidėstę vėduokle vienodais atstumais, esančios Taiban Šan kalnuose. 8 dešimtm. astronautas nuvyko į Kiniją ir gavo valdžios leidimą jas aplankyti, Jam buvo paaiškinta, kad tai 9 iš 11 vakarų Han dinastijos imperatorių kapai (206-8 m. pr.m.e.). Piramidžių aukštis apie 70 m.

O gal tos piramidės gerokai senesnės? Minimi dviejų Australijos pirklių, kurie lankėsi Kinijoje 1910 ar 1912 m., dienoraščiai, kuriuose jų paklaustas senas vienuolis atsakė, kad 5000 m. senumo rankraščiuose, saugomuose jų vienuolyne, piramidės minimos kaip "labai senos" dar tais laikais, kai Kiniją valdė "senieji imperatoriai", pabrėždavę, kad kilę ne iš Žemės. Jie buvo "dangaus sūnūs", nusileidę ugniniais metalo drakonais. Kinai turi ir legendą apie paslaptingus labai tolimos praeities žmones, gyvenusius teritorijoje netoli Xian. Juos vadino Hsia. Jų laikmetis būtų 4000-2000 m.pr.m.e.

H. Hausdorfas pasisako už nežemišką Kinijos piramidžių kilmę, tačiau ši prielaida yra mažai įtikima.

Tibeto Burma piramidė

Ši Buhtano provincijoje esanti geros būklės piramidė iš balto kalkakmenio vadinama "Susirinkimo piramide". Ji dydžiu prilygsta Didžiajai Egipto piramidei. Ją II pas. karo metu pastebėjo JAV pilotai. Ją dažnai minėjo airių rašytoja Mona Rolf.

Zangkunčongo laiptuotoji piramidė

Šios Zibane (dabar priklausančiame Kinijai) 12,4 m aukščio piramidės pagrindas yra kvadratas su 31,58 m kraštine. Į ją remiasi 12 akmeninių plokščių, kurių didžiausia yra 2,7 m ilgio ir 4,5 m aukščio. Buvo 4 saugantys megalitai, atrodantys kaip dolmenai, tačiau iš jų išliko tik vienas, vadinamas "Paečong" (korėjiečių kalba 'Saugo kapas'). Tai tarsi Egipto sfinksas. Manoma, kad ji pastatyta Kokuryo laikotarpyje, apie 500 m.

"Zangkunčong" korėjiečių kalba reiškia 'karvedžio kapas', tačiau nenustatyta, kieno tai kapas. Yra spėjama, kad valdovo Zangsu. Akmeninis karstas orientuotas į Čonzi (ežerą krateryje), esantį PaekTu (Paektusan) kalne.
Zangkunchong Step Pyramid

Iš "China view", 2006 m. rugpjūčio 31 d.

Šiaurės rytuose esančioje Jilin provincijoje prie Jiaohe miesto rasta keletas kapų, kurie gali būti apie 3000 m. senumo. Jie yra 1000 x 500 plote ir atrodo kaip piramidės. Jie rasti, kai dėl vandens erozijos kalne atsivėrė du kapai. Dar 6 kapai buvo suirę anksčiau ir todėl negalima nustatyti jų pirminio dydžio ir formos. Tačiau didžiausias kapas pietinėje kalno pusėje turi aiškia piramidės formą ir sudarytas iš trijų sluoksnių.

Piramidės pagrindas yra 50x30 m. Viršuje yra ovalo formos 15x10 m dydžio aikštelė. Akmeninis karstas, uždengtas granito plokšte, buvo viršuje. Kapas galėjo priklausyti bronzos amžiaus genties vadui. Coffins in pyramid Rasta daug medžioklės ir namų apyvokos daiktų, tame tarpe akmeninis peilis ir kirvis, bronziniai ir moliniai dirbiniai.

Iš "People's Daily", 2001 m. liepos 7 d.

Kinijos Vidinės Mongolijos autonominiame rajone rasta maždaug 5000 m. senumo piramidė. Jis atrodo kaip trapecijos formos kalva. Ji yra ant kalvos Aohano srityje, 1 km į šiaurę nuo Sijiazi miesto. Jos pagrindas yra 30x15 m. Tai geriausiai išsilaikiusi piramidė iš Hongšano laikotarpio.

Piramidės viršuje rasti 7 kapai ir vienas aukuras. Taip pat atrasta daug keramikos, kurios vidinės sieneles puošia žvaigždutės, šukių. Tai leidžia jas sieti su astrologija. Taip pat viename kapų rasta fleita iš kaulo ir akmeninis žiedas, o kitame kape – deivės pilnu ūgiu statula. Archeologus nustebino ant vieno kapo sienos rastos akmeninės delno dydžio genitalijos ir, žemiau jų, nedidelė deivės skulptūrėlė.

Naujos piramidės (Portsmouth Herald, Dec 4, 2005)

Fuxian ežere Kinijos pietvakariuose esančioje Yunnan provincijoje nardytojai rado didelį kompleksą. Jį sudaro apvalus "Koliziejaus tipo" pastatas ir dvi aukštos struktūros, primenančios majų piramides. Didesniosios (5 pakopų) pagrindas yra 63 m ir aukštis - 21 m. Jas jungia akmeninis 7 m pločio kelias. Anglies metodas datuoja jas Činų ir Hanų laikotarpiu, t.y. 2000 m. senumo. Archeologai mano, kad jos ežero dugne atsidūrė po žemės drebėjimo.

Neįprastas pranešimas apie galimą piramidę Bosnijoje prie Visoko miesto (32 km į pietvakarius nuo Sarajevo). Čia jau buvo nustatyta, kad prieš 7000 m. gyveno žmonės. Spėjama, kad 640 m piramidės formos kalva gali dengti piramidę, galbūt, aukštesnę už Gizos piramides Egipte. Atkasti stambūs akmens blokai. Be to, geologiniai tyrimai rodo, kad kai kurie kalvos sluoksniai yra dirbtinės kilmės. Tačiau archeologai skeptiški šiuo klausimu.

 

Neaiškumai dėl Kinijos Didžiųjų piramidžių
Philip Coppens, Nexus New Time Magazine, 1995

Nepaisydami spėliojimų apie dideles piramides Kinijoje, archeologai ir biurokratai atsisako net kalbėti apie tokias struktūras. Tačiau neseniai gauti vaizdai įrodo, kad Kinijos piramidės tikrai yra ir varžosi su Egipto ir Centrinės Amerikos piramidėmis amžiumi, didžių ir svarba.

1920 m. istorikas Henri Cordier parašė: "Kinijos senovė yra slepiama tiek nuo mūsų, tiek nuo jos gyventojų. Jos didžioji praeitis pamažu atsiskleidžia, panašiai, kaip atsiskleidė Egipto praeitis. Vėliau buvo sužinota apie pastatus, stovinčius akmenis ir kitus paminklus, kurie nebuvo paminėti kinų istorikų (kaip jų istorijos dalis)". Didžiausią pasaulio šalį dar reikia atrasti. Nors laikoma didžiąja civilizacija, jos turtai mažai žinomi. Vienas gandų yra apie piramides nuošaliose vietovėse.

Vieną tokių piramidžių 1947 m. nufotografavo pulk. Maurice Sheehan iš DCS lėktuvo. Jo pasakojimą šių metų [t.y., 1995] kovo mėnesį išspausdino "The New York Times". Sheehan tvirtino, kad ji iškyla apie 300 m, o šonai yra 450 m ilgio. Kitą dieną "Los Angeles Daily Express" pateikė Sheehan padarytą nuotrauką. Tačiau po kelių dienų "Associated Press" gavo Nankino provincijos valdžios atstovų laišką, teigiantį, kad "tokių piramidžių egzistavimas neparemtas". Tas pranešimas diskreditaro Sheehan pasakojimą, nes dauguma autorių ir tyrinėtojų laikė, kad Sheehan perdėjo. Prancūzas Patrick Ferryn rašė: "fotografijose nėra jokių žymių, leisiančių išmatuoti tikruosius dydžius. Jos aukštis tikriausiai klaidingai nurodytas. Ji greičiausiai yra laidojimo rūsys; būtent taip ji atrodo". 6-7 dešimtm. pasauliui buvo pateikta daug Kinijoje esančių "apeigų aikštelių" ir "dirbtinių kalvų", tapačių piramidėms išvaizda, tačiau besiskiriančių terminologija. "Piramidės" daugeliui turi magišką patrauklumą. Bruce Cathie irgi susidomėjo kinų piramidėmis ir ta tema parašė "Tiltą į begalybę". Cathie pranešė, kad Kinijos ambasados darbuotojas oficialiai pranešė, kad nėra tokių dalykų kaip piramidės Šensi provincijoje: "Ten yra keletas tumuli [laidojimo kalvų], tačiau ne piramidžių". Jis nieko nežinojo apie piramides Kinijoje.

Kinijos valdžios 1978 m. lapkričio 1 d. laiškas, adresuotas Cathie, teigia, kad mokslininkai mustatė, kad vadinamosios "piramidės: yra Vakarų Han dinastijos imperatorių kapai. "Istoriniai dokumentai pateikia skirtingas imperatorių gyvenimo versijas. Kadangi kapai nebuvo moksliškai ištirti ir jokių žymių nesimato žemės paviršiuje, sunku duoti išvadas".

Chinese pyramid Tačiau yra istorinių įrašų, mininčių piramides. Tsin šeimos galva, Če Houang-ti ("Geltonasis imperatorius", pirmasis, turėjęs tą titulą), smarkiai pakeitė kinų visuomenę. Paklausęs pranašystęs apie "barbarų" užpuolimą, jis pastatė Kinų sieną. 1974 m. imperatorius vėl tapo plačiai žinomas atradus jo požeminį mauzoliejų. Jame buvo ne mažiau 6000 terakotinių karių, stovėjusių kovos poza ir manoma, kad turėjo apginti mirusį imperatorių naujame gyvenime. Istorikas Sseuma Tsien (135-85 m.pr.m.e.) rašė, kad šis imperatorius suvienijo Kiniją ir sunaikino visus senuosius raštus, kaip naujos eros ženklą. Kai kurios senos knygos buvo išsaugotos, daugiausia taoistų šventyklose.

Če Houang-ti įsakė 700 tūkst. žmonių pastatyti jam piramidę prie Lin-t'ong, tarp Hnan ir Singan. "Segaleno misija", 1913 m. Segaleno kelionė, išmatavo, kad piramidės aukštis yra 48 m ir ją sudaro 5 terasos. Vienas šonas buvo 350 m, 120 m ilgesnis už Didžiąją Gizos piramidę Egipte. Būdama 1 960 000 m3 apimties, ji yra 4-oji iš didžiausių pasaulio piramidžių. Čolula piramidė Meksikoje ir dvi piramidės Gizos lygumoje ją lenkia.

Greičiausia imperatorius mirė 210 m.pr.m.e. Kai turtai buvo paslėpti joje, buvo nuspręsta darbininkus užmūryti joje, kad niekas negalėtų pasakyti, kur randasi piramidė. Piramidės šonuose pasodinti medžiai, kad piramidė atrodytų kaip kalva. Sseuma Tsien rašė, kad aplink piramidę tekėjo požeminiai įvino srautai, lubos vaizdavo dangų, o grindys vaizdavo imperijos plėtrą. Arbaletai užtaisyti pažeidėjams – apsaugai nuo įsilaužėlių, kurie nebuvo pakankami, nes karvedys Hiang Yu sugebėjo apiplėšti piramidę 207 m.pr.m.e.

Segaleno misija palei Wei upę nustatė esant daugiau piramidžių ir kapų. Jie buvo datuojami Han laikmečiu, prasidėjusiu po Če Houang-ti valdymo. Tas gana nesenas piramides mokslininkai linkę vadinti "laidojimo kalvomis", o ne "piramidėmis", tačiau, kaip minėta, yra gandų apie aukštesnes ir senesnes.

1912 m. Fred Meyer Schroder ir Oscar Mamanbbuvo atvykę į Šensi. Jie ne tik prekiavo tabaku ir žvakėmis, bet ir tiekė mongolams ginklus. Jų vadovu palei Kinijos-Mongolijos sieną buvo vienuolis Bogdo ("šventasis"), kuris jiems pasakė, kad jie gali pamatyti senovines piramides. Nors pats niekada nebuvo jų matęs, kad kai kurias galima rasti prie senojo Šian-fu miesto. "Kalnai, aukšti, kaip dangus. Jos ne paprasti laidojimo rūsiai, nors jų viduje gali būti palaidoti imperatoriai ir imperatorienės. Bogdo žinojo apie 7 surastas piramides.

Schroder manė, kad aukščiausia yra 300 m aukščio, o kraštai po 500 m. Tai reikštų, kad ta piramidė yra didžiausia pasaulyje, dukart didesnė už Didžiąją Gizos piramidę. O jos tūris būtų 20 kartų didesnis. Abi orientuotos į pasaulio šalis.

"Praeityje, jos dalinai buvo padengtos akmenimis, tačiau jhie neišlikę. Keli akmenys guli apačioje. Tai piramidė iš žemės, su nemažais grioviais šonuose. Būtent dėl jų akmenys išklibo ir nuriedėjo žemyn. Šonai dalinai apaugę medžiais ir krūmais. Ji atroto kaip natūrali kalva. Mes apjojome aplink piramidę, tačiau neradome jokių laiptų ar durų".

Paklaustas Bogdo manė, kad jų amžius bent jau 5000 m. Net senuosiuose užrašuose, jis tvirtino, piramidės minimos kaip "senos"

JAV Oro pajėgų detalus žemėlapis, sukurtas panaudojant palydovines nuotraukas, Xian rajone rodo esant bent 16 piramidžių. Xian, senajame Šian-fu, kuriame šiuo metu gyvena per 6 mln. dūšių, yra gerokai senesnis už Pekiną (Bejing). Kadaise jis buvo Imperijos sostinė – jis žinomas kaip kinų civilizacijos lopšys. Hartwig'as Hausdorf'as su grupe keliautojų nusileido naujajame Xian aerouoste ir, pakeliui į miestą ir viešbutį, matė vieną piramidžių greta kelio. Ji buvo atrasta prieš kelis metus, kai buvo statomas Xian aerouostas ir tiesiamas į jį kelias.

Ta piramidė negalėjo tapti net grietinėle ant pyragaičio Hausdorf'ui, kurį patraukė senoji Kinijos istorija. 1994 m. spalį jis užkopė į vieną piramidžių ir apylinkėje galėjo suskaičiuoti dar bent 20 jų. Dar 1994 m. kovo mėn. jis buvo užlipęs į tą pačią piramidę ir tada matęs tik kai kurias kitas piramides. "Stebina, kad oras kovo mėn. man neleido jų pamatyti. Spalio mėn. buvo labai gražus oras, ir pasimatė daugiau".

Wu`s pyramid Hausdorf'as nėra labai nustebęs, kad niekas nežino apie tas piramides: "Kinijoje vis dar pilna paslapčių – net vietiniai gyventojai dažnai nežino apie jas. Mažas stebuklas, kad gavau leidimą aplankyti "uždaras" vietas. Buvau, faktiškai, vienintelis, gavęs tokią malonę. Manau, kad tai dėl dviejų priežasčių. Aš reguliariai lankausi Kinijoje su turistų grupėmis. 1993 m. susipažinau su Čen Jianli, užsidegusiu senovės istorijos tyrinėtoju. Jis patikino mane, kad gali pabandyti kai kurias duris Kinijos turizmo ministerijoje. Ir iš tikro, 1994 m. kovo mėn. buvo galima aplankyti kai kurias "uždaras" sritis Šaanxi provincijoje. Aš reikiamiems žmonėms padalinau savo knygas "Die Weisse Pyramide" (Baltoji piramidė) vokiečių kalba. Kalbėjausi su archeologais, kurie iš pradžių neigė, kad egzistuoja piramidės, tačiau vėliau pripažino, kad jos yra. Buvau pamalonintas, kai tie patys žmonės davė leidimą aplankyti kitas "uždaras" zonas, kai vėl atvykau 1994 m. spalį. Niekada nesitikėjau, kad tai bus. Tačiau atrodo, kad kartais tai pavyksta. Po dešimtmečius sklidusių gandų, kažkam reikia išsiaiškinti padėtį".

Kad aptartų dominančius klausimus, 1994 m. kovo mėn. Hausdorf'as susitiko su prof. Feng Haozhang (žinomu Pekino akademiniuose sluoksniuose), jo asistentu Xie Duan Yu ir trim bendradarbiais. Oš pradžių jie neigė, kad piramidės egzistuoja. Tačiau, kai Hausdorf'as jiems parodė trijų piramidžių nuotraukas, jie nusileido. Hausdorf'as aprašo tą įvykį: "Tarsi būčiau ėjęs į avilį. Nuotraukos, kurias padariau 1994 m. kovo ir spalio mėn. yra įrodymas, kuris nušviečia padėtį po penkis dešimtmečius sklidusių gandų. Dauguma mokslininkų neigia piramidžių egzistavimą Kinijoje. Jei koks mokslininkas vis dar laikysis savo, parodykite mano nuotraukas".

Tačiau Kinija vis dar lengvai neatskleidžia savo paslapčių. Tikriausiai, daugelis piramidžių vis dar nenustatytos, o jų buvimas nežinomas net Kinijos mokslininkams.

Viena paslaptis, neabejotinai, tebesitęsia. Antrojo pas. karo pabaigoje pilotas James Gaussman turėjo pakeisti kryptį dėl variklio gedimo. Jis bandė pasiekti Assam bazę Indijoje, numetęs krovinį Kinijoje. Pasukęs aplink vieną kalnų, priešais slėnyje išvydo milžinišką piramidę. Ji buvo balta, tarsi padaryta iš metalo ar akmens. Anot Gaussman'o, ji puikiai galėjo būti iš bet kurios pasakos. Į brangakmenį panašus akmuo puošė jos viršūnę. "Nors norėjosi nutūpti ir ištirti, nebuvo galimybių nusileisti toje vietoje".

Gaussman'as tris kartus apskrido aplink struktūrą, nufotografavo ją tuo pačiu fotoaparatu, kuriuo fotografavo priešo pajėgų judėjimą. Atsiskaitydamas Assame jis pasakė žvalgybos karininkui, kad pasaulis gali nustebti, sužinojęs apie tą piramidę. „Aplink ją nieko nebuvo, tiesiog piramidė tuščioje vietoje. Manau, kad ji nepaprastai sena. Kas ją pastatė? Kodėl? Kas viduje?“ Hausdorf'as ir visi kiti nesugebėjo jos rasti. Gaussman'o nuotrauka buvo išryškinta ir saugoma byloje kariniuose archyvuose, kur išbuvo 40 m., kol australas brian Crowley neatspausdino jos savo knygoje „Marso veidas“.

Kas pastatė tas piramides? Bruce Cathie galvoja, kad jis gali žinoti daugiau. Panaudodamas harmonikas, jis tikina, kad yra matematinis sąryšis tarp Kinijos ir Egipto piramidžių. Jis teigia, kad skaičius 16944 užšifruotas Didžiojoje Gizos piramidėje ir lankas tarp Didžiosios Gizos piramidės ir aukščiausios Šensi piramidės turi 16944 minutes. Jų dispersija palei upes jam primena Egipto piramidžių pasiskirstymą palei Nilą. Cathie tiki, kad aišku, kad piramides statė tie patys žmonės. Jis spėlioja, ar dešimtmečius trunkanti tyla dėl piramidžių nėra dėl to, kad kinų mokslininkai galėtų nustatyti tokį sąryšį, jei jis yra.

Hartwig'as Hausdorf'as kalbėjosi su prof. Wang Shiping'u, tikinčiu, kad piramidės orientuotos astronominiu požiūriu ir gali būti datuojamos 1500-500 m. pr.m.e. To meto dokumentai mini iš dangaus nusileidusius imperatorius, ką mokslininkai laiko išmone. Kas įsitikintų, Hausdorf'as bandys nustatyti, ar tie „gandai“ yra tikri.

China`s Pyramids  

 

Parengė Cpt.Astera's Advisor      

Papildomai skaitykite:
Kas buvo Laozi?
Imperatorius Huang Di
Kinų skraidantys vežimai
Paslaptingi Dropa diskai
Protocivilizacija: Tibeto paslaptis
Guilin: jungtis iš amžių glūdumos
Kinijos filosofijos priešistorė
Akupunktūra: organizmas vientisas
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Paslaptingosios Naska figūros
Australija: egiptietiška mįslė
Milžinai vėl bando gundyti?
Kinų filosofija: Konfucijus
Orknėjų Brodgaro valdovas
Prieš kylant aukštyn...
Duobių kaspinai Peru
Konfucizmas: Men Czi
Galios vietos: Optina
Languedoko akmenys
Piramidžių mistika
Budizmas Kinijoje
10 keistų radinių
Mohendžo-daro
Kur jie slepiasi?
Mima kalvos

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis