Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Dominuojančios mokslo draugijos palaikomas nusistatymas prieš NSO yra religija. 

Aplenkęs savo laiką
Kas yra religija?

Skaitykite >>>> KITA DALIS  

In our site: 
English page about Roger Boscovich:  Ahead his time 

Kitas puslapis: Vieningo lauko teorijos konspiracija

Pačiame Zagrebo (Jugoslavija) pakraštyje esantis modernus pastatas pavadintas Boskovičiaus institutu. Jame vykdomi fizikos ir chemijos tyrimai. Kieme yra garsaus skulptoriaus sukurta bronzinė skulptūra vaizduojanti giliai paskendusį mintyse asmenį šventiko drabužiais. Alkūnę jis uždėjęs ant gaublio. Užrašas byloja 'Rugjer Josip Boskovic 1711 - 87.'

Bet keli senesniosios fizikos mokyklos atstovų yra girdėję apie Boskovičiaus atomus. Kaip pažymėjo David Deutsch – fizikai teoretikai užmiršta istoriją. O juk dar prieš 60 metų, kaip ir dar 150 metų anksčiau, Boskovičius buvo plačiai žinomas kaip gamtos filosofas ir astronomas.

"Boskovičiaus teorija 200 metų aplenkė savo laikmetį ir negalėjo būti tinkamai įvertinta tol, kol kvantinė fizika nepakeitė praeito šimtmečio biliardo kamuolių ir drebučių", - rašė 1958 m. kovo 6 d.'New Scientist" numeris.

Boskovičius buvo 18 a. jėzuitas, pasiūlęs Vieningo lauko teoriją. Jis yra praleista grandis tarp Niutono ir Einšteino. Be jo atrodytų, kad Einšteino idėjos kilo neturėdamas ištakų. Tai paslaptingas plyšys, apie kurį nenoriai užsimena akademinis pasaulis. Tikra fizikos vystymosi linija turėtų būti tokia: Niutonas-Boskovičius-Einšteinas-Tesla…

"Rodžeris Boskovičius (1711 - 1787) … yra galbūt paskutinysis daugelio sričių mokslininkas užimantis svarbią vietą istorijoje ir jo karjera buvo savotiškas anachronizmas…

Jis buvo nusivylęs dėl neigiamo daugelio jėzuitų filosofų– kuriuos jis laikė peripetikais - požiūrio į jo gamtos filosofiją…" - Dictionary of Scientific Biography vol II, 1970.

Boskovičiaus knyga 'Theoria Philosophiae Naturalis' (1758) tiesiogiai paveikė daugelį vėlesnių mokslininkų ir vis dar tebežavi savo įžvalga. Ji pristatė teoriją, pagal kurią materija yra sudaryta iš daugybės neturinčių apimties taškų, su kiekvienos jų poros abipuse trauka, kuri nusakoma funkcija nuo atstumo perteikiama virpesių kreive. Kartu jis išdėstė ir pirmąjį lygiagrečių Visatų teorinį variantą. Nes toji virpesių kreivė buvo tokios formos, kad iš jos galėjo būti kildinama bet koks Visatų kiekis, kurių kiekviena panaši ar nepanaši į kitas … ir nė viena jų neturi sąveikos su kita… ir visos mažesnių matavimų Visatos gali elgtis kaip atskiri taškai aukštesnių lygmenų Visatų atžvilgiu…

Brian Greene knygoje "The Elegant Universe" rašydamas apie superstygų teoriją tvirtina: "Stygas aprašantis matematinis formalizmas prasideda lygtimis, kurios aprašo mažų be galo plonų dalelių judesius, lygčių, kurias, kaip išplėtimą, Niutonas galėjo parašyti prieš 300 m. Tos lygtys tada kvantuojamos".

Stygų teorija galėjo būti sukurta prieš 200 m. Boskovičiaus. Bet ji neatitina šiuolaikinės, kurioje "lygtys yra kvantuojamos". Mokslo istorija atmeta Boskovičių kaip anachronizmą, nors jo teorija yra labiau išvystyta nei šiuolaikinė fizika. Fizikams vertėtų patyrinėti tą "baltą dėmę".

Einšteino teorija 1919-aisiais derėjo su vieningos fizikos teorijos koncepcija, kurią vystė nemažai fizikų, išplečiančių Niutono teoriją. Bet po kvantinės "revoliucijos" apie vieningą fizikos teoriją daugiau nebuvo mąstoma ir Boskovičius buvo "nurašytas" iš populiariosios Nustatytosios fizikos kurso.

Nebuvo padaryti jokie eksperimentai, kurie paneigtų Boskovičiaus vieningą teoriją. Ji buvo teisinga iki 1920-ųjų, kai buvo tiesiog pakeista tuo, kas tapo Šiuolaikine fizika. Peršasi išvada: Modernioji fizika yra religija, kaip ir kitos religijos moksle kurios slepiasi po moksliškumo vardais.

Rodžeris Boskovičius: Biografija

Gimė: 1711 m. gegužės 18 d. Ragusoje, Dolmatijoje (dabar Dubrovnikas, Kroatija)
Mirė: 1787 m. vasario 13 d. Milane, Italija

Kaip kad 17 amžiuje tarp jėzuitų dominavo Athanasius Kircher, taip 18 a. lyderiu tarp mokslininkų tapo Ruggiero Giusseppe Boscovich. Bet jei Kircher knygos šiais laikais pažiūrimos iš smalsumo, Boskovičiaus idėjos vis dar gerbiamos.

1726 įstojo į jėzuitų ordiną ir po kelių metų buvo įšventintas Romoje. Jis mokėsi Romėnų kolegijoje Romoje ir buvo paskirta į ją profesoriumi 1740 m. ir juo išbuvo apie 20 metų, nors jėzuitų generolas Luigi Centurione, S.J. manė, kad jo mokymas pernelyg avangardistinis. Jis vienas pirmųjų Europos kontinentinėje dalyje priėmė Niutono gravitacijos teoriją.

Jis studijavo astronomiją, matematiką, fiziką, geodeziją ir rašė eilėraščius. Dėl jo patikimumo ir techninių žinių būdavo paskiriamos įvairios diplomatinės ir mokslinės užduotys.

Daug kartų vyko į Paryžių, Vieną, Londoną ir Konstantinopolį, bet Italiją laikė "vienintele tikrai malonia motina". Kažkur 1750-1753 m. jis paprašė popiežiaus Benedikto XIV leisti su Cristoforo Maire išmatuoti meridianą tarp Romos ir Rimini, kad nustatytų Žemės kreivumą ir gautų duomenų popiežiaus žemėlapių patikslinimui.

1757 m. vyko į Vieną, kad palaikytų Lucca respublikos teises ginče dėl Bientina ežero. Boscovičius tapo Pavia matematikos profesoriumi 1764-ais. Vėliau mokė Milane ir buvo Brera observatorijos direktoriumi. Tyrė optikos reiškinius ir nagrinėjo astrofiziką. Atliko daug stebėjimų ir matavimų, ištaisiusių paplitusias klaidas. Jis sukūrė teleskopą užpildytą vandeniu, kuris 1871-ais (84 m. po jo mirties) buvo įrengtas Grinvičo observatorijoje.

Jis vadovavo 1769-ųjų ekspedicijai į Kaliforniją Veneros tranzito stebėjimui. 1773-1783 m. jis dirbo Paryžiuje. Garsus astronomas Joseph Lalande sakė, kad visoje Italijoje nėra kito tokio astronomo ir geometro. Vienas iš jo garbintojų, seismologijos pionierius Fr. Daniel Linehan, S.J. pavadino "ryškiausia jėzuitų šviesa". Laurence Ricci, S.J. tapus jėzuitų generolu Boskovičius paskirtas jezuitų Vizitatoriumi. Jis buvo ir Londono Karališkosios bendrijos korespondentas bei dažnas jėzuitų "Mémoires des Trévoux" autorius. Jo pastangomis buvo švelninamas priešiškumas Koperniko mokymui. Tik jo reputacija paskatino popiežių Benediktą XIV pašalinti Koperniką iš Uždraustų knygų indekso.

1773 m. paliko Milaną ir išvyko į Vieną, o po to Paryžių, kur, po jėzuitų uždraudimo, 10- čiai metų tapo Prancūzijos laivyno optikos kapitonu. 1783 m. Vėl grįžo į Italiją, Bassano del Grappa, kas sutvarkytų užrašus apie optikos ir astronomijos tyrimus. 1785-ais persikėlė į Tuskaniją ir tų pačių metų spalio mėn., pakviestas draugų, į Milaną, kur ir mirė.

Jis turėjo vyresnįjį brolį Bartholomew, kuris irgi buvo jėzuitų matematikas ir kartais pavaduodavo Rodžerį, kai šiam reikdavo išvykti.

Savo veikalus rašė tik lotynų, italų ir prancūzų kalbomis. Jo draufas Volteras, su kuriuo dažnai susirašinėjo, iš pagarbos rašė tik itališkai.

Jo darbai: Theoria Philosophiae Naturalis redacta ad unicam legem virium in natura exixtentium, Vienna 1758; De Solis ac Lunae Defectibus (latin poem), London 1760; Opera pertinentia ad Opticam et Astronomiam, Bassano del Grappa 1785.

Yra parašęs apie 70 straipsnių optikos, astronomijos, gravitacijos, meteorologijos ir trigonometrijos temomis. Savo tyrime apie Žemės formą jis panaudojo deviacijų absoliučių reikšmių sumos minimumo idėją. Sprendimas buvo geometrinis. Jis pirmasis pateikė procedūras kaip paskaičiuoti planetos orbitą pagal tris jos stebėjimo pozicijos ir kaip nustatyti planetos ekvatorių iš trijų stebėjimų paviršiuje. Jis pirmasis klaidų teorijoje pritaikė tikimybių metodą. Laplace ir Gause pripažino jo įtaką, padėjusią išvesti Legendre mažiausių kvadratų principą. Knygos "Fizikai ir poetai" autorius Robert Marsh Boskovičiui priskiria Lauko idėją, kurią iš jo perėmė Faradėjus ir kiti.

Jo pagrindinis veikalas "Theoria Philosophiae Natural" yra apie matematinę fiziką, kuriame pateikė atomistinę teoriją, bandančią duoti vieningą Visatos paaiškinimą. Jis sakė, kad materijos pagrindiniai elementai yra nematomi "atomai", esantys jėgos centrais, kuri kinta priklausomai nuo atstumo. Kartais jo nesuprasdavo ir jėzuitai, kartą aiškinę, kad jis laiko materiją vientisa ir nesudarytą iš dalelių.

Boskovičius buvo kūrybingas mokslininkas, patobulinęs žiedinį mikrometrą ir achromatinį teleskopą. Laikyta, kad matematikai yra praktikai galintys sutaisyti tokius painius daiktus kaip laikrodžiai, tad jis buvo siunčiamas pas popiežius ir imperatorius taisyti Milano katedros kupolo įtrūkimus, sutvirtinti Šv.Petro bazilikos kupolą (panaudojant geležines sankabas), nusausinti Pontine ir nustatyti popiežiaus valstybių meridianus.

Rodžerio palikimas išsaugotas specialiame "Boskovičiaus archyve" Berklio Kalifornijos universiteto Bancroft Rare Books bibliotekoje. Tarp 180 rankraščių ir 2000 laiškų yra dauguma jo 66 mokslinių veikalų ir susirašinėjimas su dauguma jo laikmečio mokslininkų: Oileris,  D'Alamberas,  Lagranžas,  Laplasas,  Jacobi ir Bernoulli.

Jo veikalais visada domėjosi rusų mokslininkai. Jo vardu pavadintas didelis Mėnulio krateris.

R.J. Boscovičiaus dinaminio atomizmo teorija buvo pripažinta Vilniaus universitete. Ši teorija, susiejusi materiją, judėjimą, erdvę ir laiką, kai kuriomis idėjomis artima šiuolaikinei reliatyvumo teorijai.

(... KITA DALIS >>>> ...)

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Einšteino vieta pasaulyje
Laplasas: asmenybė ir veikla
Tesla ir eterio technologijos
Nikola Tesla: Atradėjo gyvenimas ir palikimas
Džekas Parsonsas: Per meilės orgijas į žvaigždes
Klaidas Tombo: Jis atrado Planetą X
Edvinas Polinas Hablas: Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Idėjos: Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Higso bosonas: labai prasta balerina
N. Teslos tyrimų metodas ir pasaulėvaizdis
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Hadronų koliderio kūrėjas
Saga apie neutronus
Antigravitacija

 

Literatūra

  1. Roger Joseph Boscovich S.J., F.R.S., 1711 - 1787 Studies of his life and works on the 250th Anniversary of his birth, edited by Lancelot Law Whyte, foreword by Sir Harold Hartley, UK 1961
  2. 1760 - Estratto della Litteratura Europea, Bern. Vol IV, pp. 3-29.
  3. 1787 J. J. de Lalande Eloge. J. de Paris. 13 Mars.
  4. 1787 B. Zamagna Oratio in funere R.J.B. Ragusa.
  5. 1792 J. J, de Lalande Eloges. J. des Scavans. Paris. Febr. pp. 113-18.
  6. 1880 F. Evellin Quid de rebus . , . Boscovich. Thesis. Paris. 1889 Lord Kelvin On Boscovich's Theory. British Assoc. Reports. p. 494.
  7. 1907 - Catholic Encyclopaedia. N.Y. Article on R.J.B.
  8. 1909 M.Oster R.J.B. als Naturphilosoph. Inaug. Dissert. Bonn.
  9. 1914 S, Ristitsch R.J.B. Vierteljahrschrtft f. Wiss. Phil, 38, p. 82.
  10. 1917 B. Petronievic R.J.B. Article in Slav Achievement in Science. London
  11. 1918 C. Stojanovic R.J.B. Revue Scientifique. p. 456.
  12. 1922 D. NedeljkoviC La philosphie naturelle et relativiste de R.J.B. Paris
  13. 1922 - Reviews of 1922 Edition of Thearia in Times Litt. Supp, (Dec. 14) and Nature (Dec. 30).
  14. 1924 V, VariCak Important 60-page review of 1922 Theoria, in English. Bullet. d. Trav. d. l. Cl. d Sciences Math. et Nat., Acad. des Sciences et des Arts des Slaves du Sud du Zagreb. pp. 45-102. Zagreb. Also, Review of recent works. pp. 727-30.
  15. 1929 L. Cermelj R.J.B. aIs relativist. Arch. f. Gesch. d. Math. 11, p. 424. (Joje yra ištraukų iš Boskovičiaus lotyniškų rašinių apie laiką ir erdvę vertimas į vokiečių kalbą)
  16. 1931 H. Bedarida Amities francaises du pere Boscovich a Paris. 1937 G. Nikolic R.J.B., 150e anniversaire de la mort. Bull. Soc. Astr. Franc. 51, p. 91.
  17. 1937 D. UranoviC B.'s anticipation of high densities. Observatory. 60, p.76.
  18. 1941 H. V. Gill R.J.B. Forerunner of Modern Physical Theories. Dublin.
  19. 1942 H. C. Plummer Review of Gill. Nature. 49, p. 180.
  20. 1949 - Enciclopedia Cattolica. Rome. Article on R.J.B. 1951 J. Feyer Theoriae corpusculares . . . Doctrina de R.J.B. Paris.
  21. 1953 B. M. Scully A great but forgotten Jesuit scientist, R.J.B. Modern Humanist. Weston, Mass.
  22. 1956 Z. Markovit R.J.B. et les Mathematigues Appliquees. VIIIe Congres International d'Histoire des Sciences. pp. 202-6. Florence.
  23. 1957 L, L. Whyte R.J.B. and Particle Theory. Nature. 179, p. 284. 1958 L. L. Whyte R.J.B. and the Mathematics of Atomism. Notes and Records of the Royal Society, 13, p. 38.
  24. 1958 L. L. Whyte Bicentenary of R.J,B.'s Theoria. (Report of London meeting). Nature. 182, p. 230.
  25. 1958 Father F. E. Keegan, S,J. R.J,B. The Month. pp. 340-52.
  26. 1958 D. Nedeljkovic Motion and relativity in R.J.B.'s "New World" (English Summary). Serbian 112. Belgrade.
  27. 1958 A. L, Mackay New Scientist. March 6th. pp. 17-18.
  28. 1959 A. M. Godytsky-Tsvivko The Scientific Ideas of R.J.B. (Russian).
  29. Archivum Historicum Societatis Iesu ( AHSI ) Rome: Institutum Historicum Bangert, William A History of the Society of Jesus. St. Louis: St. Louis Institute
  30. Boyer, Carl A history of mathematics. New York: Wiley, 1968
  31. Gillispie, Charles. C. ed., Dictionary of Scientific biography. 16 vols. New York: Charles Scribner and Sons, 1970
  32. Sommervogel, Carolus Biblioth?que de la compagnie de Jésus. 12 volumes. Bruxelles: Société Belge de Libraire, 1890-1960
  33. Whyte, Lancelot Law Roger Joseph Boscovich,S.J. New York: Fordham Press, 1961 Enciclopedia Treccani, headword Boscovich; B. Marini - La nazionalitą di Ruggero Boscovich - Roma 1970;
  34. M Deanovich - I rapporti tra il Voltaire, R. Boscovich e l'Accademia - Godišnjak Svencilišta u Zagrebu (University of Zagreb yearbook) 1929;
  35. G. Gozzi - Repubblica di Ragusa - Roma 1974;
  36. D. Gaiani - Galleria di Ragusei illustri - Ragusa 1841
  37. R.J.Boscovich vita e attivita scientifica. Piazza dell' Enciclopedia Italiana, 1993, pp.281-306

    Kiti:

  38. 1772 J. Priestley History . . . of discoveries relating to vision, light, and colours. Period VI, pp. 390-1.
  39. 1777 J. Priestley Disquisitions relating to matter and spirit, p. 19,
  40. 1781 J.J. de Lalande Astronomie, 4, p, 686.
  41. 1802 T. Thomson System of Chemistry, 4 vols.
  42. 1812 Sir H. Davy Elements of Chemical Philosophy.
  43. 1822 J. Robison System of Mechanical Philosophy. Ed. Brewster, 4 vols (Vol I, pp. 267-339 on R,J.B.).
  44. 1831 C, Daubeny Introduction to Atomic Theory. Oxford 1831, 1850.
  45. 1844 M. Faraday Phil. Mag,, 24, p. 136. Researches in Electricity. 1844/5. Vol II, p. 244; III, p. 447.
  46. 1853 M. Seguin In F.N.M. Moigno's Cosmos, Vol II, p.374.
  47. 1854 D. Stewart Collected Works, Vol I, p. 423.
  48. 1862 R. Grassmann Die Weltwissenschaft oder Physik, Vol I, pp. 22-5.
  49. 1864 G. T. Fechner Uber die Phys. u. Phil. Atomlehre, 2nd ed.
  50. 1868 D. Mendeleeff See Principles of Chemistry. London edition. 1905. Vol I, p. 218.
  51. 1873 J. W. L. Glaisher Phil. Mag., 46, pp. 102-22.
  52. I875 J, Clerk Maxwell Article on Atom in Encycl. Britt. 9th ed., Vol III.
  53. 1877 J. Clerk Maxwell Nature, 16, p. 246.
  54. 1878 P. S. de Laplace Traire de mecanigue celeste, Vol II, p. 147.
  55. 1880 H. L. F. v. Helmholtz Wissenschaftliche Abh, p. 16.
  56. 1883 W. Wundt Logik, Vol III, p, 356.
  57. 1893 A. Lalande Lectures sur la philosophie des sciences, p. 261. Paris.
  58. I893 Lord Kelvin On the elasticity of a crystal according to Boscovich. Proc. Roy.Soc.,8th.
  59. 1895 A. Hannequin L'Hypothese des Atomes, p. 100. Paris.
  60. 1895 F. Nietzsche Jenseits von Gut und Bose, §l2, p. 22. Aus dem vorreden-Material, Vol XI,
  61. 1900 Earl Russell Philosophy of Leibniz, p. 91.
  62. 1902 E. v. Hartmann Die Weltanschauung der modernen Physik, p. 180.
  63. 1904 Lord Kelvin Baltimore Lectures, pp. 123, 125, 131, 285, 556, 675.
  64. 1904 0. Buek Die Atomistik und Faraday's Begriff der Materie. Archiv f. Gesch. d. Philosophie. Berlin. 18, pp. 65, 139.
  65. 1905 P. Duliem L'Evolution de la mecanique, pp. 22, 1661.
  66. 1905 Lord Kelvin Phil. Mag., 10, p. 695.
  67. 1907 J. J. Thomson Corpuscular Theory of Matter, p. 160.
  68. 1908 G. Cantor vorl. u. Gesch. d. Math. Vol IV, p. 656.
  69. 1909 J. R. Poynting Atomic Theory. Reprinted in Collected Scientific Papers. 1920. p. 724. 1822 J. Robison
  70. 19I0 Lord Kelvin See S. P. Thompson, Life of William Thomson, Vol II, p. 1077. on R,J.B.).
  71. 1911 E. Cassirer Das Erkenntnisproblem, Vol II, pp. 422, 506.
  72. 1924 L. Silberstein Theory of Relativity, 2nd ed,, p. 38.
  73. 1932 E. Meyerson Identite et Realite, pp. 56, 61, 79, 83, 104, 443.
  74. 1940 S. Chapman Nature, 146, p. 607.
  75. 1947 E. C. Millington 1949 J. R. Partington 1952 M. Boas
  76. 1957 M. Jammer 1959 H. Woolf 1960 A. J. Berry
  77. 1960 L. Pearce WilIiams Annals of Science, 5, pp, 352-72. Advanced Physical Chemistry, Vol I, p. 732.
  78. Establishment of the Mechanical Philosophy. Osiris, 10, p. 524. Concepts of Force, pp. 170-8,
  79. Transits of Venus. A Study of XVIIIth Century Science, pp. 45, 88, 141n, 163. Henry Cavendish, p. 92.
  80. Michael Faraday and the Evolution of the Concept of Electric and Magnetic Forces. Proc. Roy. Inst. 38 II (No. 171). 1960.
  81. Humphry Davy. Scientific American. June 1960. pp. 106-16. 3.

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis

 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rudjer Boskovic
 
 
 
 
 
Rudjer Boskovic
Boscovičiaus autografas
 
 
 
 
 
Rudjer Boskovic
Brera observatorija
 
 
 
 
 
Rudjer Boskovic  
 
 
 
 
 
 

 
Lunar crater of Boskovic, Moon
Boscovičiaus vardo krateris yra Mėnulyje