Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Keistas metalas 

C.W.Fitch ir George Popovitch pokalbis su W.Smith
Iš knygos Frank Edwards. Flying saucers serious business, 1967

Skaitykite Virdžinijos diskas

Fitch: Ar turėjote rankose tuos daiktus?

Smith: Taip, ir didelius. Mūsų Kanados grupė apie 1960 m. liepos 1 d. surinko nemažai labai keisto metalo. Jis svėrė tarp 1000 ir 1500 kg. Daug triūsėme nustatydami to metalo kilmę. Pradžioje nustatinėjome, kas jis nėra. Tai nebuvo joks dalykas nukritęs į žemę nei iš lėktuvo, laivo ar malūnsparnio. Spėjome tai buvus dalimi labai didelio variklio, atskriejusio į Saulės sistemą - nežinome kada, bet išbuvusio ilgai kosmose prieš nukrentant ant paviršiaus. Tai spėjome pagal mikrometeoritus rastus jo paviršiniame sluoksnyje. Tik buvo neaišku, jis atskriejo prieš kelis ar kelis šimtus metų.

F.: Sakote laikęs apie toną ar pusantros nežinomos kilmės metalo?

S.: Būtent. Negalime šiuo metu daryti prielaidų. Ir mes nesielgėme netinkamai. Laikėme, kad nežinome, kas tai yra.

F.: Esate kontradmirolo Knowles draugas?

S.: Taip. Esame seni draugai.

F.: Man patikimas draugas sakė, kad 1952-ais jūs kontradmirolui Knowles parodėte skraidančios lėkštės gabalą.

S.: Taip, tikrai. Aplankiau Knowles su gabalu, kuris 1952 m. liepos mėn. buvo atplėštas nuo mažos skraidančios lėkštės (netoli Vašingtono) su kulkosvaidžio kulkų skylėmis. Parodžiau jį admirolui. Tai buvo metalo gabalas mano smiliaus dydžio, kurį man trumpam laikui perdavė jūsų Oro pajėgos.

F.: Ar tai vienintelis gabalas, turėtas rankose?

S.: Ne, laikiau keletą tokių gabalų.

F.: Kuo jie skyrėsi nuo žinomų medžiagų?

S.: Tik tuo, kad buvo sunkesni už mūsiškes medžiagas.

F.: Ir kaip apie tą gabalą prie Vašingtono... Ar jis skyrėsi nuo įprastų medžiagų? Ar jame buvo kažkas neįprasta?

S.: Oh, tai ištisa istorija. Pilotas persekiojo apie 60 cm skersmens švytintį diską.

F.: Neįtikėtina. Sakote 60 cm, ar ne?

S.: Taip. Man tai pasakė. Švytintis fragmentas atitrūko ir pilotas matė jį žibant žemės paviršiuje. Jis pasiuntė pranešimą radiju ir į vietą atvyko žvalgų komanda. Tas daiktas vis dar žibėjo, kai jį rado maždaug po valandos. Svėrė apie 500 g. Man davė apie trečdalį jo. Jį mačiau.

F.: Ką parodė analizė?

S.: Tai buvo rūdys. Iš tikro jis buvo magnio ortosilikatas. Jį perpynė mikrono storio tūkstančiai sferų.

F.: Sakote, kad jį gražinote. Ar Oro pajėgoms?

S.: Ne, ne joms. Aukštesnėms...

F.: CŽV?

S. (šypsodamasis): Apgailestauju, ponai, bet daugiau pasakyti negaliu. Tik tiek galiu pridėti, kad pateko į labai slaptos tarnybos rankas. Atsakymą turite rasti patys.

Pastaba: 1952 m. epizodas patvirtintas karinio jūrų laivyno sekretoriato leitenanto Frank Thomson, kuris su karininku D.E. Keyhoe sakė, kad pirmoji ekspertizė neleido spręsti, - tai dirbtinės kilmės daiktas ar nežinomo tipo meteoritas. Dalis jo buvo perduota tyrimui W. Smith.


Jefferson Souza apie pilkuosius ir kitus

UFO Library saugomi interviu arba paskaitų įrašai apie „kontaktus“. Čia pateikiama ištrauka apie brazilo Jefferson Souza patirtį.

Jeff Souza savo pirmąjį kontaktą turėjo 1979-ais, kai jam tebuvo 13 m. Prisiminimai apie jį išsislapstė jo atminties kertėse. 20 kontaktų su ateiviais per kitus 10 m niekada pilnai neatstatė jų. Tačiau tie metai buvo pilni jaudinančių įvykių, sudariusių vieną įspūdingiausių kada nors užrašytų istorijų apie kontaktą su ateiviais.

Jaunasis brazilas buvo apdovanotas gabumais ir intuicija. Jis studijavo ir užbaigė vieną medicinos mokyklos semestrą prieš baigiant pagrindinę mokyklą.

Su dviem nežemiečių rasėmis Jeff susidūrė Brazilijoje, Argentinoje ir JAV. Tačiau vietos nėra svarbios lyginant su to, ką jis sužinojo, gelme.

Kilnūs veganiečiai ir verslūs umitai išmokė Souza apie technologijas ir gyvenimą visose planetose daugiau, nei jis galėjo įsivaizduoti. Jis buvo transportuotas erdvėlaiviu šviesos [Antigravitacijos paieškosantigravitacinių spindulių?] pagalba. Kelionės metu jis kentėjo nuo neįprastos reakcijos – nukrito visi jo plaukai. Jo laikrodis sugesdavo kiekvieno kontakto metu.

Jeff Souza buvo apklausiamas kontaktų su ateiviais specialistų. Jo atmintis hipnozės pagalba buvo atgaivinta iki pirmojo kontakto, tačiau atsakymai apie jį buvo vien portugalų kalba. Tuo metu Jeff‘as nekalbėjo angliškai.

Tai, ką jis sužinojo, labai įspūdinga. Atsakymai į klausimus apie laiką, erdvę, materiją, energiją, gyvenimą ir dvasingumą lengvai liejosi iš jo burnos. Visa liudijo apie kontaktus su ateiviais praeityje ir dabartyje.

Reptilian Alien Jo apklausa ir įrašai aprašo jo daugelį fizinių kontaktų, pateikiančių iki šiol nežinotą informaciją apie kelias ateivių rases (žr apie ateivių rases >>>>>), tame tarpe paslaptingus ir baugius pilkuosius. Iš Jeff‘o sužinojome septynias rases [tikėtina, humanoidus ir/ arba roplių?], Žemės pavadinimą pas ateivius, požeminę jų bazę Mirties slėnyje ir ar ateiviai gali išgydyti AIDS.

Galutinė išvada iš jo kontaktų – turime išmokti Jeff Souza‘i duotas pamokas, nes mes griauname savo planetą, ir jei mes nepasikeisime, tai net draugiški ateiviai nepajėgs mūsų išgelbėti.

Mes matome, aiškų ryšį tarp Mirties slėnio požemius, kuriuose gyvenant pranešama neo-graikus [?] hav- musuvus, su žmonių bendrijomis „Vega“ ir „Ummo“, kurios, kaip pamatysime vėliau, iš kitų kontaktuotojų, ura „federacijoje“ su kitomis žmonių kolonijomis ar civilizacijomis iš Banginio Tau, Eridano Epsilon, Kentauro Alfa, Plejadžių ir kitur.

Nors Jefferson Souza tvirtina, kad buvo susitikęs su nusileidusio laivo umitais, būtent veganiečiai dažniausiai leido jam keliauti jų laivu. Būtent veganiečiai parodė jam kompleksą po Mirties slėniu, kurių salės buvo mylių pločio ir turėjo atskirus sektorius, pritaikytus įvairių Federacijos atstovų, naudojusių bazę savo operacijoms Žemėje, gravitaciniams, oro ir aplinkos poreikius. Aiškiai hav-musuviai buvo labai užimti paskutinius kelis tūkstančius metų, jei tikėsime Souza liudijimais.

Be šių, Souza sužinojo apie kitas dvi ateivių rūšis, esančias tam tikrame konflikte su humanoidais, su kuriais turėjo kontaktus. Viena jų buvo „vabzdžių“ rasė, o kita – ropliažmogiai. Antrieji buvo aušti, ropliškos išvaizdos ir atrodė esą viršesnė už žemesnius ropliškus „Pilkuosius“. Anot Souza, yra bent trys „Pilkųjų“ tipai:
1) besidauginantys kiaušiniais inkubatoriuose; 2) besidauginantys klonavimu; 3) besidauginantys poliemblionais.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Ateivių rasės
Neutraliosios civilizacijos
Mokslininkų pasisakymai apie NSO (taipogi ir W. Smith)
Konspiracija: NSO stebėti esant ore
Arnoldas stebėjo meteoritus?
NSO ankstyvieji tyrinėjimai
Žmonių rasės tyrinėjimas
Ar elektros tiekimą sutrikdė skraidančios lėkštės?
NSO tyrinėjimai JAV
NSO sukurti žmogaus?
Oda skiria kūną ir dvasią
Ką rodo laiko rodyklė?
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Slaideriai ir Atkurta atmintis
Pradingstantis gruntas
Saulės kreiseriai
Žvalgantis po dangų

picKandis

NSO.LT svetainė
Vartiklis