|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Viena globalios nežemiečių veiklos apraiškų yra didelių, gilių angų, turinčių cilindro formą, žemėje
sukūrimas, - o pašalintas gruntas būna dingęs be pėdsakų. 1954 m. tokia anga aptikta Italijoje, 1984 m.
Amerikoje. 1981 m. 7 m gylio duobė nuožulniomis sienelėmis netikėtai susidarė Bavarijos karinio aerouosto
pakilimo-nusileidimo take.1981-82 m. dvi tokios 5,5 m skersmens ir 7,5-8 m gylio duobės aptiktos
Paskutinį 20 a. dešimtmetį Europinėje Rusijos dalyje tokių duobių atsirado Rostovo, Lipecko,
Volgogrado, Kursko, Riazanės srityse, Stavropolio krašte ir Tatarstane, Baškorstostane, Mordovijoje. Azijos
pusėje Svierdlovsko, Kemerovo, Omsko ir Tomsko srityse bei Krasnojarsko ir Primorsko kraštuose.
Dažniausiai jos būna kaimo vietovėse, nors pasitaikė ir Petrazovodsko bei Zaporožės miestų centre.
Tos stiklinės būna 2-7 m diametro, 3-6 m gylio ir turi visiškai glotnias vertikalias sieneles. Toks įspūdis, kad
į žemę buvo sustumtas tuščiaviduris cilindras, vėliau ištrauktas kartu su gruntu. 2001 m. 2,5 pločio ir 4 m
gylio duobė netikėtai susidarė Kursko srities Mirnoje kaime, 2003 m. 10 m. skersmens ir 5 m gylio
Lipecko sr. prie Krutoje kaimo, 2004 m. 6x6 m duobė Kalugos sr. prie Vologo kaimo.
Kartais tos duobės turi neįprastą formą. 1967 m. Baškirijoje netoli Oktiabrskij miesto apie valandą prie
žemės kabojo du raudoni rutuliai, o kitą dieną ten rastos dvi keistos duobės, kurių viena, 1 m skersmens ir 10
m gylio baigėsi sferos formos 2,5 m skersmens kamera. 1990 m. po NSO kabojimo Kemerovsko srities
Krapivinsko rajone lauke susidarė gilesnė nei 6 m duobė, turinti smėlio laikrodžio formą, kurios didžiausias
skersmuo siekė 3,2 m.
Kartais objektai, po kurių atsirasdavo tos duobės, tarytum spinduliais ar laukais paveikdavo aplinkinę
augmeniją. 1990 m. Voronežo srities Kostenkų kaime ryškiai švytinčio raudono rutulio kabojimo vietoje rado
5,5 m gylio duobę. O po trijų mėnesių paaiškėjo, kad bulvienojai, išaugę aplink tą duobę 8 m skersmens
plote, buvo gerokai vešlesni ir sultingesni. Spektrinė jų ir bulvių gumbų analizė parodė, kad mangano, cinko,
fosforo ir vario juose buvo 2-3 kartus mažiau, o itrio ir cirkonio, atvirkščiai 6-12 k. daugiau, nei toliau
augusiose bulvėse.
Visos tos angos atsirasdavo naktį ir niekas nematė, kaip tai įvykdavo. Yra pagrindo spėti, kad jas
sukurdavo NSO. Kartais buvo stebima, kaip jie pikiruodavo ar pakibdavo būsimų angų vietose, o retkarčiais
net nusileisdavo. Tačiau nuostabiausia, kad daugybė tonų grunto kažkur be pėdsakų išnykdavo. Kam
ateiviams tas gruntas iš įvairių žemynų tik ateiviams težinot!
1978 m. Bolivijos Taricho provincijoje šimtai La-Mamoro gyventojų stebėjo 100 m aukštyje skrendantį
ryškiai spindintį cilindro formos maždaug 6 m ilgio objektą. Jam atsitrenkus į uolingą El-Taire kalno šlaitą,
stiprus žybsnis apšvietė vietovę 150 km spinduliu, o stipraus sprogimo garsas išdaužė namų stiklus 70 km
spinduliu. Šlaite susidarė didelė 400 m gylio, 1500 m ilgio ir 500 m pločio duobė, kurios nuotraukos pasirodė
Bolivijos ir Argentinos spaudoje. Įdomiausia, kad dingo 300 mln. m3 granito. Sudarytos
komisijos išvados nebuvo paskelbtos.
Svetimų civilizacijų atstovai ne kartą minėjo kontaktuotojams, kad jie iš tikro atrodo kitaip, tačiau
kontaktuodami pakeičia išvaizdą. Taip pat jie moka keisti savo (ir aplinkinių daiktų) dydį.
Rusijos Krasnojarsko krašto Ujaro miestelio gyventojas S. Maksimichinas 1990-ais matė ant žemės
keistą apskritą objektą, apie kurį triūsė mažutėliai žmogeliūkščiai. Tada iš ten išėjo trys milžinai, kurių
galvos buvo sulig jaunuolyno viršūnėmis. Vienas jų priartėjo prie stebinčiojo ir jo akyse sumažėjo iki
tų žmogeliūkščių dydžio, o tada vėl išdidėjo.
1970-79 m. Malaizijoje buvo aptinkami miniatiūriniai NSO, kurių skersmuo nesiekė 1 m su
žmogeliukais, kurių ūgis 7-15 cm. Jie turėjo žmonių proporcijas; pajutę pavojų (dukart pabandyta juos
sučiupti), jie panaudojo spindulinį ginklą, paralyžiuodami vieno liudytojo ranką, o kitą apakindami.
Karelijoje prie Lučevoje gyventojo Igorio Nikolajevičiaus priskrido žmogaus pavidalo būtybė,
kurios ūgis buvo 20-30 cm ir pakibo už kokių 3 m. Tuo metu jis buvo sukaustytas ir negalėjo pajudėti.
Po 15 min. būtybė nuskrido ir laikinas paralyžius dingo. Kitą dieną Igoris susidūrė jau su dviem
žmogeliukais, o trečia dieną vėl su vienu.
1972 m. vyriškis, pėsčiomis grįždamas iš Dolgoprudnovo, prie Šelemetovo kaimo išvydo 15-20
žmogeliukų, kurių ūgis buvo 30-60 cm. Jie šokinėjo ir cypavo. Susidūrimai su "nykštukais" užfiksuoti
1973 m. Kolumbijoje, 1976 m. Šiaurės Karolinoje, 1970 m. Meksikoje. Turime ir materialių jų
egzistavimo įrodymų.
1996 m. Čeliabinsko srities Kyštymsko rajono Kaolinovo gyvenvietės gyventoja rado gyvą 25 cm
dydžio būtybę su neproporcingai didele smailia galva ir plačiomis akimis be lėliukių ir vokų. Būtybė
skleidė garsus, panašius į dejonę. Moteris ja pasirūpino, tačiau, paguldžius į ligoninę, būtybė liko viena
ir mirė. Jos kūno tyrimai parodė, kad jos stuburas spiralės formos, o kaukolę sudaro ne 6, o 4 kaulinės
plokštelės. Be to, būtybė neturėjo lyties organų, virškinimo sistemos, ausų kaušelių, bambos ir
išeinamosios angos. Patoloanatomas S. Samoškinas padarė išvadą, kad jokia žemės moteris negalėjo
pagimdyti tos būtybės ir kad tai ne neišnešiotas kūdikis, jo kaulai ne kaip naujagimio, pilnai
susiformavęs skeletas. Genetikos instituto bendradarbis dr. Kuzovkinas pareiškė, kad tai negali būti
mutantas, gimęs Čeliabinsko srities vietovėje, užkrėstoje radioaktyviomis medžiagomis, kai 1957 m.
kombinate "Švyturys" sprogo talpa su jomis nes mutantai vystėsi visai pagal kitus dėsnius.
Vėliau tos būtybės pėdsakai dingo, o liko tik audeklas, į kurį ji buvo suvyniota, su kūno
dalelytėmis. Genetikos institute buvo atlikti tų likučių DNR tyrimai, suorganizuoti "Kosmopoisko"
koordinatoriaus V. Černobrovo. Jų metu arba visai nerasta genų, arba jų nepavyko identifikuoti, arba
jie buvo ne žmogaus.
1985 m. Puerto Rike buvo užmušta panaši 30 cm ūgio būtybė, didele galva ir keturiais rankų
pirštais; jos kūnas išliko iki šių dienų. 2003 m. toks mažytis kūnas rastas ir Čilėje.
Papildomai:
Žemiausi žmonės Jie krenta ir dūžta Kingmanas, Arizonos valst., yra vagotoje negyvenamoje teritorijoje į pietus nuo Didžiojo kanjono. Tvirtinama, kad ten 1953 m. gegužės 20 d. sudužo NSO. Tai dar 1953 m. birželį Rėjui Fauleriui tai papasakojo liudininkas Fricas Verneris. Jis dirbo Nevadoje, tirdamas atominių sprogimų poveikį statiniams. Vernerio dienoraštyje buvo įrašyta, kad 1953 m. gegužės 21 d., 16:30 jis buvo nugabentas į 'Indėnų versmių' karinių oro pajėgų bazę atlikti darbą, apie kurį pasižadėjo nerašyti ir nekalbėti. Jis sakė matęs 9 m skersmens diską su mažu atviru liuku. Jam reikėjo paskaičiuoti susidūrimo greitį. Prieš išvykdamas pažvelgė į saugomos palapinės vidų, kur pamatė 120 cm ūgio būtybės kūną su kepuraite ir sidabrinės spalvos kombinezonu. Oda buvo rusvo atspalvio.
1957 m. rugsėjo mėn. Utabalos pakrantėje, Brazilijoje rastos tariamo ateivių erdvėlaivio nuolaužos. Apie jas pranešė "O Globo" laikraščio žurnalistui Ibrahimui Sjudui. Nuolaužų tyrimai rodė, kad jos iš nepaprastai gryno magnio (!) Kas labiausiai stebina, kad tariamai aukštesnio išsivystymo lygio civilizacijos skraidymo aparatai dūžta tarsi Kinijoje pagaminti daiktai. Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale. Papildomai skaitykite:
|
